Ką dar turėtume žinoti apie tyrimus ir ką galime padaryti dėl savęs kasdien, kad jaustumės gerai ir pasirūpintume sveikata? Gydytoja G.Trainavičienė atsako į esminius klausimus.
– Dažnai žmonės susirūpina savo sveikata tik tada, kai pajaučia nemalonius simptomus. Ar laiku atlikti tyrimai padėtų išvengti negalavimų?
– Profilaktiniai tyrimai labai svarbūs, nes padeda užkirsti kelią nebyliam ligos progresavimui. Be to, daug anksčiau, nei pasireiškia klinikiniai simptomai, randamos patologijos gali būti pradedamos gydyti ar netgi visai išgydomos ankstyvos stadijos.
Pradėjus ligų gydymą ar tinkamą prevenciją, išsiaiškinus turimą polinkį į tam tikras ligas pagal atliktus tyrimus, žmogaus savijauta stipriai pagerėja, paaiškėja gydymo kryptis ir kokiais aspektais žmogui reikia koreguoti gyvenseną norint gerai jaustis. Tikrai drąsiai galima teigti, kad laiku atlikti tyrimai gali pagerinti žmogaus sveikatą ir savijautą. Anksti pastebėti negalavimai yra daug lengviau koreguojami ir gydomi negu įsisenėję.
– Kokius tyrimus žmogus turėtų atlikti kiekvienais metais ir kokie atliekami kas dvejus, trejus ir t. t.?
– Pagal Ligonių kasų kompensuojamus tyrimus profilaktiniai tyrimai skirstomi pagal žmogaus amžių ir, deja, mūsų valstybė neišgali padengti daugelio reikalingų tyrimų arba finansuoja juos per retais intervalais.
Jaunam žmogui (iki 40 metų) kas dvejus metus priklauso kompensuojamieji bendro kraujo, bendrojo šlapimo, gliukozės kiekio kraujyje ir elektrokardiogramos tyrimai. Kiti tyrimai gali būti nemokamai skiriami pagal esamus simptomus, paciento nusiskundimus ir lėtines ligas. Šeimos gydytojai negali skirti visų įmanomų tyrimų nemokamai (pavyzdžiui, vitamino D), nes jie skiriami pagal tam tikrą sąrašą, kuris visiems šeimos gydytojams yra vienodas.
Taip pat mūsų valstybėje vykdomos profilaktinės programos, kurių yra šešios. Jos yra nemokamos, kviečiu būtinai pasinaudoti.
Tai:
- Širdies ir kraujagyslių prevencinė programa, vykdoma kasmet vyrams nuo 40 iki 55 metų amžiaus, moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus.
- Krūtų vėžio prevencinė programa vykdoma moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus kas 2 metus.
- Prostatos vėžio profilaktinė programa vykdoma vyrams nuo 50 iki 69 metų amžiaus kas 2 ar 5 metus, priklausomai nuo gauto rezultato. Vyrams, kurių tėtis ar broliai sirgo prostatos vėžiu, ši programa vykdoma nuo 45 metų.
- Žarnyno vėžio prevencinė programa vykdoma abiem lytims kas 2 metus nuo 50–74 metų amžiaus.
- Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa vykdoma moterims kas 3 metus nuo 25 iki 34 metų kas 3 metus ir moterims nuo 35 iki 59 metų kas 5 metus.
- Vaikams nuo 6 iki 14 metų vieną kartą vykdoma dantų silantų padengimo programa.
Deja, šių programų ir tyrimų yra tikrai per mažai ir savo sveikatą reikia tikrintis kasmet. Profilaktinė patikra laboratoriniais ir instrumentiniais tyrimais indikuotina visiems kartą į metus. Geriausia dėl tyrimų paskyrimo pasitarti su savo šeimos gydytoju, nes priklausomai nuo jūsų lyties, amžiaus, giminės medžio anamnezės, gali būti parenkami individualūs profilaktiniai tyrimai ir jų dažnis.
Jaunam žmogui (iki 40 metų) kas dvejus metus priklauso kompensuojamieji bendro kraujo, bendrojo šlapimo, gliukozės kiekio kraujyje ir elektrokardiogramos tyrimai.
Visgi, jei patekti pas šeimos gydytoją galimybės nėra, visai neblogi būna siūlomi privačių įstaigų profilaktinių tyrimų paketai, kurie suskirstyti pagal pacientų lytis ar patologijas. Labai svarbu, kad atliktus tyrimus pakomentuotų gydytojas. Patiems rezultatų interpretuoti nereikėtų.
Pagrindiniai tyrimai, kurie tinkami visiems ir juos reikėtų atlikti kasmet, yra šie:
- bendras kraujo tyrimas,
- bendras šlapimo tyrimas,
- gliukozės kiekio kraujyje tyrimas,
- lipidgrama,
- elektrolitai ir mikroelementai kraujyje (kalis, natris, magnis, kalcis),
- vitamino D tyrimas,
- inkstų, kepenų ir kasos funkcijų rodikliai.
Kiti tyrimai parenkami pagal indikacijas.
Moterims nuo 20 metų gimdos kaklelio onkocitolginį tyrimą rekomenduočiau atlikti kasmet, o vyrams prostatos specifinio antigeno tyrimą taip pat kasmet nuo 30 metų.
– Dažnai žmonės užsiima savigyda – mėgsta patys pasiskirti sau tyrimus ir vėliau patys gydytis. Kur slypi grėsmės?
– Didžiausia problema ta, kad netikslingai atliekami tyrimai pareikalauja daugiau asmeninių lėšų ir investicijų, taip pat skiriant tyrimus pačiam sau galima praleisti tikrai svarbius ir informatyvius tyrimus ir pražiopsoti esamą patologiją.
Labai sunku atsirinkti reikiamus tyrimus, ypač, jei yra skundų, jeigu nesate baigęs medicinos studijų, nes galimų paskirti tyrimų yra tūkstančiai. Savigydos šiuolaikiniame pasaulyje išvis neturėtų būti, kai yra tokia medicinos pažanga ir tikslingai gydant pasiekiami puikūs rezultatai. Savigyda galima gydyti tik trumpalaikius sutrikimus, pavyzdžiui, susirgus virusine infekcija sumažinti temperatūrą medikamentais.
– Dabar daug įvairių tyrimų testų galima įsigyti vaistinėse – nuo žarnyno slapto kraujavimo testo iki H.Pylori testo, tad žmonės daug ką gali atlikti namuose. Kaip vertintumėte tokius tyrimus ir ką patartumėte, pavyzdžiui, gavus teigiamą tokių tyrimų rezultatą?
– Vertinčiau teigiamai, nes šie tyrimai yra nebrangūs ir lengvai prieinami visiems ir tikrai tinkami pradinei profilaktikai. Geriau jie, negu nieko. Gavus teigiamą atsakymą būtina registruotis konsultacijai pas gydytoją. Visgi priminčiau, kad vaistinėse atliekami savikontrolės tyrimai niekada nebus tokie tikslūs, kiek atlikti laboratorijose. Galima gauti ir klaidingai neigiamus ar teigiamus rezultatus. Aklai pasitikėti jais neverta.
Jau susirgę pacientai visada gailisi, kodėl nesusiėmė laiku ir nesikreipė anksčiau.
– Ką patartumėte žmonėms, kurie sako, kad neturi laiko nei gydytojams, nei tyrimams?
– Niekas kitas jūsų sveikata nepasirūpins, jei ne jūs patys. Jau susirgę pacientai visada gailisi, kodėl nesusiėmė laiku ir nesikreipė anksčiau. Turime įsisąmoninti, kad gera sveikata yra pirminis mūsų gerovės tikslas. Tik gerai jausdamiesi galėsim kurti kokybišką gyvenimą. Tačiau džiaugiuosi, kad vis daugiau pacientų ateina profilaktiniams tiksliniams tyrimams. Pastebiu, kad gyventojų sąmoningumas šiais klausimais labai sustiprėjo. Ir, žinoma, kviečiu pasitikrinti sveikatą kartą į metus arba, jeigu gerai jaučiatės, būtinai kas dvejus metus.
