Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 14d. 10:53

Gydytojas išsklaido mitus apie imunitetą stiprinančius vitaminus: nuo ko pradėti grūdintis

Peršalimas
Vida Press nuotr. / Peršalimas

Prasidėjus šaltajam metų sezonui kasmet pradedama kalbėti apie tai, kad būtina stiprinti imunitetą, kuris apsaugotų mus nuo peršalimo ligų. Tačiau ieškoti sveikatos žmonės vis dar plūsta į vaistines, kuriose bando atrasti stebuklingus preparatus. Deja, specialistai teigia, kad maisto papildai neišgelbės imuniteto. Norint jį sustiprinti tenka įdėti gerokai daugiau pastangų – imunitetas labiausiai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo.

Vitaminų perteklius tiesiog pašalinamas

Pasak Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovo prof. Leono Valiaus, imunitetas yra organizmo atsparumas išoriniams veiksniams. Dažniausiai jis suprantamas kaip atsparumas bakterijoms ir virusams.

„Imunitetas gali būti stiprinamas keliais būdais. Jeigu norima užbėgti už akių infekciniams susirgimams, šiam tikslui yra vakcinos, kurios suteikia specifinį organizmo atsparumą tam tikram sukėlėjui. Nespecifinį imunitetą reikia stiprinti tokiu atveju, jeigu jis yra nusilpęs.

Jis gali būti nusilpęs dėl ilgalaikių lėtinių ligų, tam tikrų sutrikimų (skrandžio, žarnyno ligų), kurie trukdo įsisavinti organizmui reikalingas medžiagas, ilgalaikio antibiotikų vartojimo, kai pakinta žarnyno flora, ir pan.

Esant visavertei mitybai organizmas gauna visų reikiamų vitaminų. Taigi papildomai jų vartoti nereikia. Išimtis – tik vitaminas D, kuris labai svarbus imunitetui. Kadangi saulėtų dienų pas mus sąlyginai nėra daug, žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose nei gryname ore, verta pagalvoti apie vitamino D vartojimą kaip profilaktinę imuniteto stiprinimo priemonę. Tačiau profilaktiškai gerti B, C, A ar kitus vitaminus nematau prasmės“, – teigė pašnekovas.

Kauno klinikų nuotr./Leonas Valius
Kauno klinikų nuotr./Leonas Valius

Pasak šeimos gydytojo, vitaminai B ir C yra netirpūs riebaluose, o tai reiškia, kad jie neišsilaiko organizme. Todėl net išgėrus labai didelę vitamino C dozę, organizmas jo pasiims tik tiek, kiek jo reikia, o visas likęs jo kiekis bus pašalintas su šlapimu, jis niekur organizme „neprikibs“. Vitaminai D, A, E tirpūs riebaluose, todėl gali kauptis organizme, tačiau kaip ir kiekviena aktyvi medžiaga, jie turi ne tik gerą, bet ir toksinį poveikį, jeigu jų perdozuojama.

Kalbant apie vitaminų poveikį, yra nemažai saviapgaulės ir komercijos.

„Kalbant apie vitaminų poveikį, yra nemažai saviapgaulės ir komercijos. Maisto papildai nėra vaistai, jie nepraėję klinikinio efektyvumo ir saugumo tyrimų. Jeigu vitaminų trūksta, nes dėl jau minėtų priežasčių sutrinka jų įsisavinimas, tokiu atveju juos reikia vartoti nuolat.

Tačiau jeigu žmogus bent du kartus per savaitę sportuoja (po 150 min. per savaitę), išeina pasivaikščioti ar pabėgioti gryname ore, darže pasikapsto, teisingai, sveikai maitinasi, neturi žalingų įpročių, nėra poreikio papildomai gerti vitaminų“, – įsitikinęs pašnekovas.

Stiprų ar silpną imunitetą atsinešame gimdami

Paklaustas, kodėl visgi vieni žmonės serga dažniau, kiti – rečiau, L.Valius teigė, kad mokslas atranda vis daugiau genetinių veiksnių, kuriuos mes atsinešame savo chromosomose gimdami.

„Imunitetą lemia kraujo ląstelės, antikūnai. Jeigu tų ląstelių gaminama mažiau, jų jautrumas genetiškai yra mažesnis į kokį nors infekcinį agentą, tas žmogus serga dažniau. Taigi iš prigimties vieni žmonės turi geresnį imunitetą, kiti – prastesnį. Pastarieji stengiasi vengti vadinamųjų „paleidžiamųjų“ veiksnių, kurie gali sukelti ligą.

Vieni saugosi peršalimo, kiti stengiasi visada išsimiegoti, treti – reguliuoti ir valdyti stresą, dar kiti geria vitaminus. Mat medicinoje egzistuoja placebo efektas, kuris sudaro nemažą dalį efektyvumo. Kai kuriais atvejais jis gali duoti net 51 proc. teigiamo efekto. Jeigu padeda vitaminai, puiku, tegu žmonės geria, tik tegu neapsinuodija, neperdozuoja. Tačiau labiausiai imunitetas visgi susijęs su genetika ir žmogaus gyvenimo būdu“, – dėstė medikas.

labiausiai imunitetas visgi susijęs su genetika ir žmogaus gyvenimo būdu.

Pašnekovas taip pat skeptiškai vertina kraštutines sveikuolių priemones stiprinti imunitetą – pirmiausiai maudynes eketėje, nes šaltis yra didžiulis stresas organizmui ir netgi gali sukelti infarktą. Be to, įrodyta, kad bet kokie apribojimai sukelia tokį patį stresą, kaip ir emocinė įtampa.

„Pavyzdžiui, žmogui kančia bėgti 10 km, bet jis įsitikinęs, kad taip bėgiodamas bus sveikesnis. Visgi žmogus turi jausti pasitenkinimą savo veikla. Jam turi patikti tai, ką jis daro, nes jeigu tai bus per prievartą, tokia veikla jam kels stresą ir, užuot teikusi naudos, atneš tik žalos“, – teigė šeimos gydytojas.

123RF.com nuotr./Darbo krūvis
123RF.com nuotr./Darbo krūvis

Kaip suvaldyti stresą

Pasak L.Valiaus, jau žinoma, kad nuolatinė įtampa silpnina imunitetą. Stresas veikia per hormonines grandis – mažėja aktyvių imuninių ląstelių. Tačiau padėti gali ne vitaminų terapija, kurios vėlgi dažnai griebiamasi, o streso valdymas.

„Jeigu yra įtampa darbe ar šeimoje, tai stresas, kuris alina imunitetą. Tuomet reikia šalinti priežastį, o ne gerti vitaminus. Aišku, tam tikros medžiagos padeda – magnis, kalis, gliukozė. Tai aktyvūs mikroelementai, kurie dalyvauja organizmo apykaitoje, palaiko raumenų tonusą, nervų sistemos tonusą. Jeigu jų trūksta, reikia jų pagerti. Bet jeigu jų netrūksta, niekas nepasikeis, kad ir kiek jų gertume“, – pabrėžė medikas.

Taigi norint išsaugoti imunitetą, turi būti laikomasi darbo ir poilsio režimo, turi būti subalansuota mityba, kad organizmas gautų pakankamai baltymų, angliavandenių ir riebalų, ir reikalingas pakankamas fizinis aktyvumas, nes jis taip pat stiprina imuninę sistemą bei padeda susidoroti su stresu.

Beje, judėjimo (mankštos, bėgimo, važiavimo dviračiu, plaukimo, ėjimo ir pan.) metu mūsų smegenyse išsiskiria endorfinai – vadinamieji laimės hormonai, o gera nuotaika taip pat stiprina organizmą ir jo atsparumą ligoms. Nuolatinė mankšta taip pat sumažina osteoporozės, širdies ligų ir net vėžio riziką.

Kodėl reikia grūdintis

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos specialistės Danguolės Andrijauskaitės, kūno grūdinimas – vienas iš sveikatos stiprinimo būdų.

Tas, kuris grūdinasi ir, pavyzdžiui, prausimąsi duše vis baigia apsiliedamas šaltu vandeniu, tampa atsparesnis peršalimo ligoms, gerai jaučiasi ir yra darbingas. Tačiau kad kūnas būtų stiprus, o žmogus – sveikas, reikia žinių. Grūdinimasis bus sėkmingas laikantis svarbiausių principų.

Apsipylimas vėsiu vandeniu – daugeliui priimtiniausias grūdinimosi visus metus būdas.

Grūdinkitės sistemingai. Grūdinimosi įprotis susiformuoja per keletą mėnesių, o nutraukus procedūras poveikio netenkama per 2–3 savaites. Padaręs pertrauką, net ir labai užsigrūdinęs žmogus vėl turėtų pradėti nuo švelnesnių, paprastesnių procedūrų.

Grūdinkitės nuosekliai. Didinti procedūrų intensyvumą geriau pamažu, kasdien. Kas 2–3 dienas taikytinos intensyvesnės procedūros (pavyzdžiui, tris dienas apsiliejus vėsiu, ketvirtą dieną apsilieti šaltu vandeniu).

Atsižvelkite į individualias savybes. Galbūt jums tinka apsiliejimas duše +18 ºC vandeniu, galbūt apsitrynimas ar apsiprausimas iki pusės vėsiu vandeniu, o galbūt maloniausiai jausitės lengvai apsirengę ir keletą minučių pasimankštinę lauke ar balkone. Grūdinimasis ir fizinis aktyvumas – puikus sveikatos stiprinimo kompleksas.

Nuo ko pradėti?

Pasak visuomenės sveikatos specialistės, prieinamiausios grūdinimosi priemonės yra vanduo ir vėsus oras. Apsipylimas vėsiu vandeniu – daugeliui priimtiniausias grūdinimosi visus metus būdas. Iš pradžių vandens temperatūra gali būti apie 30 ºC, vėliau apsipilama vis vėsesniu vandeniu. Kontrastinis dušas (apsiliejimas tai šiltu, tai vėsiu vandeniu) taip pat labai naudingas.

Po savaitės jau drąsiai galima apsilieti ir šalta srove. Pirmiausiai apliejama dešinioji koja ir ranka, tada – kairioji, po to apliejama krūtinė ir sprandas bei nugara. Jeigu bijote itin šalto vandens, neskubinkite savęs – priprasite pamažu.

Svarbu po tokio dušo gerai nusausinti kūną, bet netrinti odos. Jeigu po to netampa vėsu, jeigu oda šiek tiek įraudo, tai yra požymiai, jog termoreguliacijos mechanizmai „įsijungė“ ir kitą kartą apsiliejimas vėsiu vandeniu gali būti ilgėlesnis. Jeigu po procedūros darosi vėsoka, reikia padaryti keletą pritūpimų ar kitų pratimų, imtis aktyvios veiklos.

Žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat tiems, kurie mano, jog eksperimentai grūdinantis – ne jiems, rekomenduojamos švelnesnės procedūros. Tai gali būti apsitrynimas rankšluosčiu, sudrėkintu kambario temperatūros vandeniu, plaušine ar tiesiog rankomis. Pradedama nuo viršutinės kūno dalies (kaklas, rankos, krūtinė, nugara), po to aptrinamas juosmuo ir kojos.

123RF.com nuotr./Maudynės eketėje
123RF.com nuotr./Maudynės eketėje

Ar galima į eketę?

„Link ekstremalių potyrių geriau eiti nuosaikesniu keliu. Tačiau sveikiems ir psichologiškai pasirengusiems žmonėms keletą sekundžių trunkantis pasinėrimas į ledinį vandenį – vienas malonumas. Išlipus iš vandens, jeigu nejaučiama stingdančio šalčio, tinka pasimankštinti, paklausti savęs, ką man suteikė pasinėrimas. Nubraukti vandenį nuo kūno galima ir savimasažo judesiais, rankšluostis nėra būtinas.

Dar prieš pasineriant reikėtų apgalvoti žingsnius, kurie bus svarbūs išlipus iš eketės: kaip greitai apsirengsiu, ar reikės pakloto, ant kurio atsistosiu šlapiomis kojomis ir pan. Išlipus iš vandens ir pajutus užplūdusią euforiją, svarbu nesušalti.

Sveikiems ir psichologiškai pasirengusiems žmonėms keletą sekundžių trunkantis pasinėrimas į ledinį vandenį – vienas malonumas.

Todėl reikia atidžiau įsiklausyti į savo kūną, pakankamai šiltai apsirengti, išgerti karštos arbatos. Dažniausios pradedančiųjų „ruonių“ klaidos yra per ilgas buvimas vandenyje, taip pat nėrimas žemyn galva – tai didelė susižalojimų rizika. Net drąsuoliai neturėtų užsibūti lediniame vandenyje, o prieš pasinerdami į eketę turi pasimankštinti“, – aiškina D.Andrijauskaitė.

Pasinėrimas į ledinį vandenį po pirties, pasak jos, yra kur kas švelnesnis grūdinimosi būdas. Po karštos pirties akimirkai įšokus į ledinį vandenį šalčio poveikio beveik nepajaučiama, tačiau teigiamas poveikis kūnui tikrai yra. Po pirmojo pasikaitinimo pirtyje pasinerti į ledinį vandenį nerekomenduojama, užtektų tik apsilieti vėsiu vandeniu, o po antrojo pasikaitinimo jau galima ir į eketę.

Kas vyksta grūdinantis?

Grūdinimosi procedūrų metu odos receptoriai, veikiami aplinkos temperatūros, perduoda impulsus į centrinę nervų sistemą. Taip išorės dirgikliai sukelia stresinę organizmo reakciją, kurioje dalyvauja hipofizės, antinksčių ir skydliaukės hormonai. Odos receptorių dirginimas grūdinimosi procedūrų metu yra tarsi akupunktūra ar kitos sveikatingumo procedūros, kai veikiami biologiškai aktyvūs taškai.

Grūdinimosi procedūrų metu didėja organizmo aprūpinimas krauju, nes stimuliuojama širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Intensyvėja medžiagų apykaita, geresnis organų ir audinių aprūpinimas deguonimi ir kitomis būtinomis medžiagomis. Didėja ir bendras organizmo atsparumas stresui.

Tinkamai pasirinktos ir sistemingos grūdinimosi procedūros tobulina organizmo gebėjimą koordinuoti šilumos apykaitą prisitaikant prie aplinkos sąlygų ir padeda išvengti tiek kūno peršalimo, tiek perkaitimo.

Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:56
01:25
06:38

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką