Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 7d. 13:00

Gydytojas T.Sveikata apie sąnarių ligas: kai delsiama, gerą rezultatą sunku pasiekti

Kelio sąnario skausmas
„Fotolia“ nuotr. / Kelio sąnario skausmas

„Nėra vieno veiksnio, kuris darytų įtaką kelio ar klubo sąnariams. Žinoma, kad profesionalūs sportininkai per 10–15 metų savo karjeros susigadina sąnarius, nes šiems tenka itin didelė apkrova. Tačiau sąnarių ligomis suserga ir niekad nesportavę žmonės“, – sako „Baltijos Amerikos klinikos“ ortopedas traumatologas Tomas Sveikata ir pabrėžia, kad šiais klausimais derėtų nedelsti kreiptis į specialistus.

Pasak gydytojo, skundai kelio ir klubo sąnarių skausmais – gana dažni, priežastys, kodėl jie atsiranda, – įvairios. Apie jas, tai, kas gali slypėti už tokio skausmo, ir kaip gydomos klubo ir kelio sąnarių ligos kalbamės su ortopedu traumatologu T.Sveikata.

– Kokios priežastys gali lemti kelio ir klubo skausmus?

– Žmonės dažnai sako, kad skauda kelio arba klubo sąnarį. Jei žiūrėtume anatomiškai, giliau, kelio sąnario lokalizacijoje yra ir kremzlė, ir kaulas, ir raumenys, ir raiščiai, ir t. t. – visos šios dalys gali sirgti.

Gali būti trauminiai susirgimai po patirtos vienokios ar kitokios traumos.

Didžiąją dalį sudaro pacientai, kuriems pasireiškia degeneracinės kilmės, arba – amžinės, ligos, kai pamažu blogėja sąnarių būklė. Simptomai tampa ryškesni: atsiranda skausmas, judesio sutrikimai, sąnarių ligoms būdingi sustingimai. Nori nenori, anksčiau ar vėliau visi su tuo susiduriame. Retas žmogus 60–65 metų nežino, kas yra kelio ar klubo sąnarių skausmas.

Įtakos skausmui gali turėti ir didelė sąnarių apkrova, antsvoris, genetika – deja, į ją įlįsti mes negalime.

– Ar gali būti taip, kad prieš 10 ar 20 metų patirta trauma atsiliepia vėlesniame amžiuje?

– Mes tai vadiname liekamaisiais reiškiniais po traumos. Ne veltui sakoma, kad jaunystės klaidos atsiliepia senatvėje. Daugelis patirtų dalykų gali turėti įtaką vėliau. Ypač sąnariniai lūžiai, kai pažeidžiama kremzlė – ji niekada visiškai neatsistato. Tarkime, būdami 20-ies patyrėte kelio sąnario traumą ir buvo pažeista kremzlė, labai didelė tikimybė, kad ateityje tas sąnarys save primins – jis turės didesnę tikimybę sirgti nei sveikas sąnarys.

– Visada manome, kad kelio ar klubo sąnarių skausmai yra vyresnio amžiaus žmonių bėda. Tačiau ir jauni žmonės serga, skundžiasi kelio ar klubo skausmais. Kokios priežastys lemia tokias ligas jaunam žmogui?

– Žmonių, kuriuos operuojame, amžiaus vidurkis yra apie 65 metai. Taigi, taip, tai daugiau vyresnio amžiaus žmonės. Tačiau net tos pačios degeneracinės ligos gali pradėti kankinti ir jaunesnį žmogų. Yra įvairių anatominių dalykų, įvairios displazijos, t. y. tam tikri anatominiai sąnario ypatumai, kurie išprovokuoja ne visai taisyklingas sąnario apkrovas, labiau apkraunama tam tikra sąnario dalis. Natūralu, kad tos dalies kremzlė gauna didesnį krūvį, taigi sąnarys daugiau kenčia ir greičiau dėvisi.

Daugelis patirtų dalykų gali turėti įtaką vėliau. Ypač sąnariniai lūžiai, kai pažeidžiama kremzlė – ji niekada visiškai neatsistato.

Kartais pacientai šiuos negalavimus pajunta gerokai anksčiau. Kai kurie 30–40 metų žmonės turi tam tikrus kremzlių defektus. Tikrai nėra operuojami tik 60-mečiai, operacijos atliekamos ir 20-mečiui, ir 100-mečiui.

– Kaip diagnozuojate galimą ligą?

– Kalbamės su pacientu, aiškinamės, kas slepiasi po tais negalavimais. Žiūrime į priežastis – ar tai jaunas pacientas, kuris vakar patyrė traumą, ar tai pacientas, kuriam sąnarį skauda jau penkerius metus ir tas skausmas intensyvėja. O gal tas skausmas susijęs su krūviu ir suintensyvėja vaikštant, ar kaip tik susijęs su ramybės būsena ir skauda tada, kai ramiai sėdi ar guli.

Taigi pirmiausia stengiamės išsiaiškinti informaciją, paskui seka eilė tyrimų: rentgenologinis, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas.

Žmonės labai mėgsta tartis tarpusavyje, dalytis savo bėdomis, vaistais ir pan. Dažnai būna atvejų, kai pacientas ateina turėdamas visus, jo manymu, reikalingus tyrimus, padeda gydytojui ant stalo ir pareiškia, kad viską yra pasidaręs, jūs čia dabar tik pažiūrėkite. Nesinori pamokslauti, bet šis kelias nėra teisingas. Nes kas kartą, kai gydytojas skiria tyrimą, jis iš jo tikisi gauti tam tikrą informaciją ir nurodo, į ką reikalinga atkreipti dėmesį.

– Kaip gydomi kelio ir klubo sąnario negalavimai, ligos?

– Prieš imdamiesi gydymo turime vertinti pakitimus. Tai galime padaryti tik išklausę pacientą, nes tokios šimtaprocentinės koreliacijos tarp tyrimo rezultatų ir paciento skundų, nėra. Rentgenologinis vaizdas gali būti gerokai prastenis, o paciento savijauta geresnė, ir atvirkščiai.

Fotolia nuotr./Kelio sąnarys.
Fotolia nuotr./Kelio sąnarys.

Be abejonės, kad ir kas tai būtų, niekas neprasideda nuo operacinės. Visada reikia pradėti nuo paprasčiausių metodų, mažiausiai invazyvių, turinčių mažiausiai pašalinių poveikių, galinčių mažiausiai pakenkti. Tai yra įvairūs medikamentai, tepalai, reabilitacijos, mankštos, masažai, fizioterapija, įvairios procedūros.

Kalbant apie vėlesnes stadijas, kai gydymo arsenalas išsemtas, arba matai, kad jau yra didžiulės sąnario deformacijos ir pacientas nebegali normaliai judėti, vargina skausmas, atliekama operacija.

Anksčiau vyravo požiūris, kad sąnarys keičiamas tik tada, kai pacientas jau nebegali gyventi. Esu girdėjęs kalbų, kad geriau savas blogas sąnarys nei geras svetimas – t. y. dirbtinas. Ir dabar tokių kalbų dar pasitaiko, gal dėl to ir turime tokių uždelstų atvejų, kai pacientai kreipiasi jau esant labai vėlyvai stadijai, kai būna didžiulės deformacijos.

Reikia suprasti, kad šitos ligos savaime niekur nedingsta ir pacientai savaime nepasveiksta. Aišku, kartais mes negalime prognozuoti, kokiu greičiu liga progresuos. Tačiau, bet kuriuo atveju, didelis delsimas yra blogai. Viena – žmogus kenčia ir gaišta savo gyvenimo laiką, kitas dalykas – sunku pasiekti gerą rezultatą, kai yra jau labai vėlyva stadija. Ir galiausiai, kai pavyksta pasiekti gerą rezultatą, iš pacientų išgirstame tą patį: „Kodėl aš to nedariau anksčiau?..“

– Kaip pasikeičia žmogaus gyvenimas po klubo sąnario operacijos – ar jis gali sportuoti, šokti, gyventi aktyvų gyvenimą?

– Esu girdėjęs kolegai užduotą klausimą: „Ar galėsiu slidinėti?“ Atsakymas buvo: „Slidinėk, bet pažadėk, kad negriūsi.“ (šypsosi) Yra labai daug jaunų pacientų, kuriems pakeisti klubo ar kelio sąnariai, ir natūralu, kad jie sportuoja: žaidžia krepšinį, tinklinį, slidinėja. Po šių operacijų žmogus vėl gali gyventi visavertį gyvenimą. Na, jam nerekomenduojama tapti profesionaliu sportininku. Turime pacientų, kurie sako: mėgau šokti, o dabar nebegaliu. Po operacijos jie vėl grįžta į šokius.

Reikia suprasti, kad šitos ligos savaime niekur nedingsta ir pacientai savaime nepasveiksta.

– Ar įmanoma nuo šių ligų apsisaugoti? Kokių prevencinių priemonių galima imtis?

– Yra žmonių, kurie žino, kad genetiškai šeimoje buvo tokių ligų. Natūralu, kad, kai turime šeiminę anamnezę, esame šiek tiek jautresni, daugiau apie visa tai galvojame, žmonės kreipiasi vedami tos baimės ir klausia, kaip užkirsti kelią. Tačiau tai dar nereiškia, kad, jei susirgo artimieji, susirgsite ir jūs.

Jei būtų aiški taisyklė, kaip turėtume gyventi: ką valgyti, ką gerti, kiek valandų miegoti, kad to išvengtume, tikriausiai nebūtų tiek sergančių. Deja, to nėra.

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Video

01:52
00:55
01:30

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas

Visi į lauką!

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką