Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 balandžio 2d. 15:59

Gydytojos paaiškino, kada būtina vartoti antibiotikus, o kada vartoti jų negalima

Vaistai
123RF.com nuotr. / Vaistai

Pastaruoju metu dažnai kalbama apie problemą, kurią sukelia perteklinis antibiotikų skyrimas: bakterijos tampa jiems atsparios, o tai apsunkina infekcinių ligų gydymą. Lietuvoje šiuo klausimu kartais vyrauja du kraštutinumai – pacientai arba reikalauja antibiotikų, kurių jiems nereikia, arba atsisako jų tuomet, kai reikia. Koks yra teisingas sprendimas?

Pasak Santaros klinikų gydytojos klinikinės farmakologės doc. dr. Editos Kazėnaitės, pernelyg dažnas antibiotikų skyrimas, nesilaikant jų terapinių indikacijų, yra kol kas dar neišspręsta daugumos pasaulio šalių problema. Todėl pastaruoju metu skiriamas ypač didelis dėmesys racionalaus antibiotikų vartojimo skatinimui.

Taip pat ir Lietuvoje yra rengiamos racionalaus antibiotikų vartojimo gairės, asmens sveikatos priežiūros įstaigos yra skatinamos už gerus darbo rezultatus, taip pat ir racionalų antibiotikų skyrimą, tai yra akcentuojama medicinos studijų metu. Pastaruoju metu ir visuomenė plačiau informuojama apie galimą per dažno ir nepagrįsto antibiotikų vartojimo žalą.

Gydytojos teigimu, tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse dažniausiai vartojami plataus veikimo spektro penicilinų grupės antibiotikai. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai antibiotikai skiriami peršalimo ligoms gydyti, prieš tai neištyrus paciento, kokio pobūdžio yra jo infekcija – virusinė ar bakterinė, kitaip tariant „dėl visa ko“.

Kuo skiriasi bakterijos ir virusai

„Peršalimo ligas dažniausiai sukelia įvairūs virusai, pavyzdžiui, rinovirusai, ir joms gydyti antibiotikai yra netinkami. Antibiotikai virusų nenaikina, jie naikina bakterijas arba slopina bakterijų dauginimąsi. Būna atvejų, kai virusinės ligos eiga komplikuojasi ir išsivysto antrinė, bakterijų sukelta infekcija, pavyzdžiui, sinusitas, otitas ar plaučių uždegimas. Tai įtardamas gydytojas įvertina ligos simptomų sunkumą ir eigą, atlieka fizinę apžiūrą bei paskiria tyrimus – tokius, kaip leukocitų kiekis kraujyje, C reaktyvinio baltymo kiekis kraujyje, šlapimo tyrimas, krūtinės ląstos rentgenograma ir pan.

Antibiotikai virusų nenaikina, jie naikina bakterijas arba slopina bakterijų dauginimąsi.

Taip pat galima atlikti streptokokinės infekcijos, vienos dažniausių kvėpavimo takų ligų sukėlėjų, testą, arba paimti mėginį iš kvėpavimo takų ar kraujo pasėliui ir tiksliai nustatyti infekciją sukėlusią bakteriją. Tik patvirtinus bakterinę infekciją yra skiriami antibiotikai“, – pašnekovė vardino tyrimus, kuriuos būtina atlikti prie vartojant antibiotikus.

E.Kazėnaitė pabrėžė, kad virusai ir bakterijos yra skirtingi infekcijų sukėlėjai. Virusai patenka į žmogaus ląstelę ir joje dauginasi, tuo tarpu bakterijos yra mažos įvairių formų ląstelės, kurios dauginasi pačios. Antibiotikai specifiškai veikia tam tikras bakterijų dalis, kurių neturi virusai, pavyzdžiui, bakterijos sienelę.

Gydymo antibiotikais tikslas – sunaikinti bakterijas infekcijos židinyje, todėl antibiotikai gali būti vartojami tiksliai žinant infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą tam tikrai vaistų grupei (tai vadinama specifiniu antibiotikų vartojimu) arba numatant galimą sukėlėją ir jo jautrumą, atsižvelgus į klinikinius duomenis (tai vadinama empiriniu antibiotikų vartojimu).

Ką reikia žinoti apie antibiotikų vartojimą

Dar viena bėda – netaisyklingas antibiotikų vartojimas, kai pacientai jiems tinkamai skirtu vaistus savavališkai nutraukia išnykus simptomams. Pasak Santaros klinikų gydytojos klinikinės farmakologės Simonitos Alaburdės, klinikinių simptomų pagerėjimas ne visada reiškia, kad gydymą galima iš karto nutraukti ir kad visos bakterijos buvo sunaikintos. Nutraukus gydymą per anksti padidėja rizika išsivystyti antibiotikams atsparioms bakterijoms, t. y. įgyjamas atsparumas antibiotikams.

„Atsparumą antibiotikams dažniausiai nulemia netinkamas jų vartojimas. Savo ruožtu tai lemia nesėkmingą gydymą – ilgėja gydymo trukmė, atsiranda komplikacijų, padidėja mirštamumas ir pan. Taip pat didėja ir gydymo išlaidos. Reikia suprasti, kad gydytojai rekomenduoja vartojimo trukmę remdamiesi tyrimais pagrįstomis gairėmis, todėl labai svarbu tęsti gydymą tiek, kiek rekomendavo jį paskyręs gydytojas, nors ir jaučiatės sveiki“, – aiškino pašnekovė.

Kokiu būdu perteklinis antibiotikų vartojimas skatina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą? Medikių teigimu, tai yra neišvengiamas biologinis procesas, kuris nulemia, kad ilgainiui pasikeičia bakterijų savybės, bakterijos įgyja atsparumą įprastiems antibiotikams ir jų sukeliamas infekcijas darosi vis sunkiau išgydyti. Pavyzdžiui, penicilinas pirmą kartą pradėtas naudoti 1943 m., o 1945 m. jau buvo pastebėtas kai kurių bakterijų atsparumas penicilinui.

Dėl besivystančio bakterijų atsparumo jau tampa problematiška gydyti tokias ligas, kaip plaučių uždegimas.

Šiuo metu dėl besivystančio bakterijų atsparumo jau tampa problematiška gydyti tokias ligas, kaip plaučių uždegimas, tuberkuliozė, gonorėja, žaizdų ar kraujo infekcijos, kurias sukelia atsparūs stafilokokai, šlapimo takų infekcijos, enterobakterijų, klostridijų sukeliamos žarnyno infekcijos ir daug kitų bakterinių infekcijų.

Dėl antibiotikams atsparių bakterijų ligoninėse gydomiems pacientams gresia infekcijos, nesusijusios su priežastimis, dėl kurių jie buvo paguldyti į ligoninę, pavyzdžiui, kraujo užkrėtimas ir operacinių žaizdų infekcija, kitokios kraujo infekcijos ir pan.

Ką galime padaryti kiekvienas

Taigi ne veltui šiuo metu daug dėmesio skiriama profilaktinėms ir prevencinėms priemonėms, kurios stabdytų infekcijų ir atsparių bakterijų plitimą, kad esami antibiotikai galėtų būti naudojami efektyviai. Kita vertus, naujų technologijų pagalba kuriami ar atrandami nauji antibiotikai ar inovatyvūs preparatai.

„Antibiotikus galima klasifikuoti įvairiais būdais, vienas iš jų – pagal veikimo spektrą. Siauro spektro antibiotikai veikia tik tam tikros rūšies konkrečias bakterijas. Žinant ligos sukėlėją, visada skiriamas kuo siauresnio spektro antibiotikas. Tuo tarpu plataus spektro antibiotikai veikia kelių rūšių bakterijas ir skiriami tik sunkių infekcijų atvejais, kai nėra žinoma, kas sukėlė infekciją. Remdamiesi šiais principais užtikriname, jog atsparumas plataus spektro antibiotikams išsivysto lėčiau”, – teigė S.Alaburdė.

Pasak gydytojos, antibiotikai nėra saldainiai. Kaip ir bet kurie kiti vaistai, jie gali sukelti nepageidaujamus poveikius. Dažniausi nepageidaujami poveikiai, kurių galima tikėtis, yra susiję su virškinimo traktu – nevirškinimo jausmas, pilvo pūtimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

Probiotikai vartojant antibiotikus nėra būtini, tačiau kai kurios probiotikų rūšys (Lactobacillus rhamnosus, Saccharomyces boulardi, Lactobacillus casei) ir pakankamos jų dozes gali turėti teigiamą poveikį, siekiant išvengti su antibiotikais susijusio viduriavimo. Taip pat svarbu paminėti, jog probiotikai nėra vaistiniai preparatai, ir jų sudėtis bei kokybė nėra griežtai reguliuojama. Dėl to geriausia dėl probiotikų pasitarti su gydytoju.

Apibendrindama gydytoja priminė, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti savo veiksmais, kad būtų išvengta atsparumo antibiotikams. Tiesiog reikia vartoti antibiotikus tik tada, kai juos paskiria gydytojas, ir pagal rekomendacijas – nenutraukti anksčiau, nedalinti tablečių, nepraleisti dozių ir pan.; nereikalauti antibiotikų, jeigu, gydytojo nuomone, jų nereikia; nesidalinti ar nenaudoti kitam žmogui paskirtų antibiotikų.


Inicijuotas turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką