Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gyvūninės kilmės maisto atsisakęs medikas: darbdaviai turėtų džiaugtis vegetarais

Rudens gėrybės
Fotolia nuotr. / Rudens gėrybės
Šaltinis: Lrt.lt
0
A A

„Vegetarai dirba iki pietų ir po jų, o tie, kurie valgo gyvūnus, po pietų dirba silpniau, jiems reikia bent valandos, kol tas maistas apsivirškins“, – sako medicinos mokslų daktaras Darius Kubilius, prieš porą metų su šeima atsisakęs gyvūninės kilmės produktų. Visąlaik išliekanti energija, anot D. Kubiliaus, yra ne vienintelis vegetariškos mitybos privalumas.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Įvairių salotų lapai, grūdai arba bulvės, kartais makaronai, truputis avokado, pomidorų ir labai nedaug aliejaus – savo idealių salotų, žinomų Drakono arba Budos vardu, receptą vardija mediko Dariaus ir farmacininkės Karolinos Kubilių šeima. Jokios mėsos, žuvies, jokių pieno ir kitų gyvulinės kilmės produktų –  taip tris vaikus auginantys sutuoktiniai teigia valgantys jau dvejus metus. Iš pirmo žvilgsnio tai lyg ir nieko ypatingo – juk pastaraisiais metais visuomenėje daug kalbama apie vegetarizmą, veganizmą ar žaliavalgystę, tačiau labai retai tokios mitybos imasi medicinos mokslų daktarai.

„Mes esame tokie patys žmonės. Galbūt gydytojai galvoja, kad tai prieštarauja jų profesijai, kad jei jie keis mitybą, turės pripažinti, kad jų profesinė veikla, naudojami metodai yra nenaudingi ir nesėkmingi. Bet taip nėra. Tai gerokai skirtingos sritys. Viena sritis yra gydymas, kita sritis – ilgo ir sveiko gyvenimo pagrindas. To suplakti į vieną negalima. Tik tą pajausti ir suprasti sunku“, – tikina Darius.

Keisti gyvenimą paskatino aplinkinių ligos ir mirtys

Anksčiau šeimos racione buvo nemažai mėsos, žuvies, baltos mišrainės ir troškinto maisto. Ieškoti kitokio gyvenimo būdo, pirmiausia mitybos, šeimą paskatino gimę vaikai ir vieną po kito artimuosius ėmusios pulti ligos bei mirtys.

„Kiek sergančiųjų vėžiu aplinkui. Ir mūsų amžiaus, ir vyresnių keleriais metais. Kada tau taip bus – vos ne tokia mintis pradėjo kilti. Ir nuo aterosklerozės vyrai, kurie visiškai sveiki, ima ir numiršta. Pradedi galvoti – gal čia visai ne Dievo pirštas, gal tiesiog kažkur kitur daroma klaida“, – sako Karolina. 

Tuo metu Darius pasakoja pradėjęs jausti viduje savotišką graužatį: „Žmonės aplinkui suserga ir numiršta, ir aš nelabai galiu jiems padėti, kitąkart negaliu ligos diagnozuoti arba pagydyti. Aterosklerozė yra praktiškai nepagydoma liga. Tai sukėlė norą tobulintis, domėtis tomis ligomis, kad aš bent jau artimųjų ligas atpažinčiau“.

Pokyčius Kubiliai sieja su gyvenimo pradžia name gamtoje, kur atsikėlė prieš ketverius metus. Pradėjo patys auginti vaisius, daržoves, uogas, sulaukė net melionų derliaus.

Į rankas pamažu atkeliavo knyga po knygos – apie maisto sau auginimą, sveikatą, veganizmą. Tarsi žaibas trenkė perskaityta amerikiečio biochemiko ir mitybos eksperto T. Colino Campbello knyga pavadinimu „Kinijos studija. Natūralus būdas išvengti ligų“. Profesorius emeritas, kuris tyrinėja maisto produktų ir įvairių degeracinių ligų sąsajas, teigia, jog daugelio šiuolaikinių ligų priežastis pirmiausia yra gyvūninės kilmės maistas, rizikingas sveikatai yra ne tik riebalų, bet ir baltymų bei perdirbo maisto perteklius. Kodėl gi nepabandyti, juk prarasti nėra ko – taip tuomet nutarė Darius ir pradėjo nuo savęs.

„Man buvo padidėjęs cholesterolis, kraujospūdis, šiek tiek padidėję kepenų fermentai, turėjau nedidelį viršsvorį, bet po to [pakeitus mitybą] mano tyrimai gana greitai normalizavosi. Kalbant skaičiais, mano cholesterolis buvo 6, o dabar beveik 3. Aš tuo labai džiaugiuosi, nes galiu žmonėms, kurie turi aterosklerozės problemą, duoti savo tyrimus ir sakyti: va, tu gali be didelių problemų [tai pasiekti]. Nesakau, kad man juokinga arba pikta, kai žmonės sako: ne, aš negaliu atsisakyti tokio maisto, aš negaliu be jo gyventi. Bet aš sakau: tu pasverk, ką prieš ką tu pastatai. Vienoje pusėje – šiek tiek kitokio maisto valgymas, o kitoje pusėje – gali numirti ir tavo šeima liks be tėvo ar be mamos. Tai yra nesulyginami dalykai, ir jei mitybos pakeitimas gali padėti, tai čia nereikia net svarstyti“, – tvirtina Darius.  

Angliavandeniai turi sudaryti didžiąją dalį raciono

Karolina atsikratė anksčiau ištisus metus kamavusios slogos – sako nė dienos negalėjusi be lašiukų nosiai. Jau nekalbant apie dabar jaučiamą geresnį poilsį ir energijos kiekį.

„Darbdaviai turėtų džiaugtis vegetarais. Nes jie dirba iki pietų ir po jų, o tie, kurie valgo gyvūnus, po pietų dirba silpniau, jiems reikia bent valandos, kol tas maistas apsivirškins“, – tikina Darius.

Kubiliai neslepia: per vieną dieną pakeitus mitybą, bematant iškilo klausimas – ką dabar valgyti? Buvo ruduo, gelbėjo derlius, daug skaitė, lankė seminarus, mokėsi ir šiandien jau gali žiniomis bei sveikais receptais dalytis su kitais. Sekdami T. Colino Campbello idėjomis, Kubiliai valgo daug vaisių, greta jų rikiuojasi daržovės, svarbią meniu dalį sudaro ir krakmolingas maistas – bulvės, duona, kruopos. Daigus šeima užsiaugina pati, turi savotišką žiemos sodą.

Pasak T. Colino Campbello, angliavandeniai turi sudaryti didžiąją dalį – 70–80 proc. – raciono, ir tai neturi būti tie produktai, kurių pagrindas yra krakmolas. Amerikiečių profesoriaus atlikti laboratoriniai ir epidemiologiniai tyrimai rodo, kad didelė baltymų ir riebalų koncentracija kenkia organizmui ir paskui netinkamą mitybą atkeliauja visa puokštė sunkių ligų.

„Jis vadina baltymus didžiausiu kancerogenu lyginant su visais kitais kancerogenais. Reikėtų daugiau tyrimų šitoje srityje, bet ir tie, kurie yra padaryti, mus skatintų keisti savo mitybą ir suprasti, kad sunkios ligos nuo mitybos priklauso. Sunkios ligos – tai yra širdies ligos, smegenų ligos, sukeltos aterosklerozės, degeneracinės ligos, alerginės, autoimuninės kilmės ligos, taip pat vėžiniai susirgimai“, – teigia Darius.

Lengviausia mieste užsiauginti želmenis

Rūpestingai parinkta mityba negarantuoja, kad neperšalsi, įspėja šeima, neslėpdama, kad serga ir jie, tačiau visai kitaip nei anksčiau.

„Anksčiau būdavo, kad susergi ir ilgai negali pasveikti, pereina į tokią užsitęsusią alerginę reakciją. Sergi vieną, kitą, trečią savaitę, vartoji nemažai antibiotikų, tris keturis kartus per metus reikia vartoti. Dabar mums to reikia labai mažai, dabar vieną kartą per metus kuriam nors iš mūsų prireikia antibiotikų. Taigi mes pasergame, bet greitai pasveikstame. Paskaičiavome vaikų praleistas dienas mokykloje arba darželyje. Tai štai Liucija, būdama metukų, pernai pradėjo eiti į darželį ir per metus dėl ligos praleido tik 7 dienas“, – pasakoja Darius.

Vaikai ne tik sveiki, bet su malonumu kramto morką ar gurkšnoja visame pasaulyje lietuvių kilmės žaliavalgės Ann Wigmore išgarsintas želmenų sultis. Beje, būtent želmenys, pasak Dariaus, yra vienas lengviausiai mieste užauginamų augalų.

„Kaip Japonijoje dabar sakoma, sveikiausias greitas maistas – būtent želmenų sultys, nes jose yra daug medžiagų. Visi sako, kad salotas valgyti yra sveika. Bet jei mes spaudžiame iš želmenų sultis, tai iš vieno šaukštelio galime gauti tiek pat tos geros medžiagos, kiek gauname iš didelio dubens salotų“, – tvirtina gyvūninės kilmės maisto atsisakęs medikas.

Rauginti kopūstai – supermaistas 

Želmenų sultis šeima spaudžia tris keturis kartus per savaitę. Ir patikina valgantys tikrai ne vien lengvus salotų patiekalus. Jų meniu netrūksta sočių, žiemiškų ar kitaip – vyriškų patiekalų, be to, nepamiršta ir senų gerų receptų – kaip kad raugintų kopūstų, kurie gali būti vadinami supermaistu.

„Rauginti kopūstai yra bakterijų gamybos produktas. Ten veikia laktobakterijos, kurios daro kopūstus ir daržoves labai greitai virškinamus ir įsisavinamus, ten pasigamina B grupės ir C vitaminai“, – sako Darius.

Beje, juodu beveik nebevartoja ir alkoholio – teigia, jog pradėjus maitintis kitaip, natūraliai išnyko priklausomybės. Kalbamės ir apie kitą medalio pusę – pakeitus mitybą į veganišką, labai greitai galima, Dariaus žodžiais tariant, nusivalgyti ir susikurti problemų.

„Svarbiausia problema vadinčiau nepakankamą kalorijų skaičių. Maisto, imant kalorijas, reikia suvalgyti iš principo daugiau negu valgant gyvūninį maistą. Reiškia, turi daug maisto suvalgyti. Kuo jis mažiau kaloringas, tuo daugiau reikia suvalgyti. Jei valgome vien tik lapines daržoves, tai iš tikrųjų mes turime du vežimus jų per dieną suvalgyti, kad užtikrintumėm reikiamą kalorijų kiekį“, – aiškina pašnekovas.

Apie 65 kg sveriantis žmogus neturėtų gauti per dieną mažiau nei 1500 kilokalorijų, nes mūsų širdis plaka, mūsų smegenys veikia, mūsų kraujas teka, mūsų raumenys juda.

„Kita problema, pvz., kad ir veganiškoje mityboje, – prastas maistas. Veganai pasidaro didelį kalorijų kiekį iš riešutų. Ten pagrindinį kiekį sudaro nebe angliavandeniai, o aliejus ir baltymai. Tai yra riešutai, sėklos, išgryninti aliejai arba šalto spaudimo aliejus. Vis tiek tai yra riebalas. Šito reikia vengti, šitaip valgydami jie paskui pradeda skųstis, sveikatos problemų atsiranda“, – tvirtina Darius.  

Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikoje dirbantis medikas iš kolegų sulaukia komplimentų dėl geresnės išvaizdos. Pradžioje iš pokyčių pasijuokę bendradarbiai dabar jiems pritaria, o Darius savo patirtį panaudoja profesijoje – mediko ir Šeimos medicinos klinikos inicatyva bus pradėtas norinčių keisti savo mitybą pacientų sveikatos stebėjimas.

Gydytojo mitybos pokyčiais pasekė jo tėvai, sūnui padėkoję už iš naujo atrastą energiją. Infarktu persirgęs bičiulis, paklausęs Dariaus, vietoj maišo tablečių dabar per savaitę vartoja vos vieną – aspirino.

Lrt.lt
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką