15min be reklamos
2017 09 29, 11:14

Vos keli nauji įpročiai nuo priešlaikinės mirties apsaugotų pusę širdininkų

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, kurios pagrindinis šių metų šūkis – „Pasidalink galia“. Šios nuo 2000-ųjų Pasaulio širdies federacijos visame pasaulyje organizuojamos dienos tikslas yra įkvėpti ir paskatinti milijonus žmonių išsaugoti sveiką širdį. Mažos kiekvieno iš mūsų pastangos gali turėti galingą pokytį. Apie širdies sveikatą kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologe doc. dr. Sigita Glaveckaite.
Širdies sveikata
Širdies sveikata / 123RF.com nuotr.

– Kodėl visas pasaulis kiekvienais metais mini Pasaulinę širdies dieną?

– Širdies ir kraujagyslių ligos visame pasaulyje – pirmaujanti mirties priežastis: dėl jų kiekvienais metais įvyksta 17,5 mln. priešlaikinių mirčių. Skaičiuojama, jog 2030 m. šių mirčių skaičius išaugs iki 23 milijonų. Net 80 procentų priešlaikinių mirčių galima išvengti kontroliuojant keturis pagrindinius rizikos veiksnius: tabako ir alkoholio vartojimą, nesveiką mitybą, fizinio aktyvumo stoką.

Gydytoja kardiologė doc. dr. Sigita Glaveckaitė
Gydytoja kardiologė doc. dr. Sigita Glaveckaitė

Todėl Pasaulinė širdies federacija nori atkreipti žmonijos dėmesį į didėjantį sergamumą bei mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei įkvėpti mažiems, bet daug lemiantiems gyvensenos pokyčiams.

– Kartais sakoma, kad Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos tapo vos ne epidemija. Kodėl daugėja šių ligų? Kokiomis dažniausiai serga lietuviai?

– Tai ir yra epidemija. Jei pažvelgtumėme į Lietuvos higienos instituto kiekvienais metais pateikiamą mirties priežasčių statistiką, 2016 m. 56,2 proc. mūsų šalies gyventojų mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, antroje vietoje buvo piktybiniai navikai (19,9 proc.) ir trečioje – išorinės mirtingumo priežastys (7,4 proc.). Labiausiai liūdina tai, jog nepaisant įvairių sveikatinimo iniciatyvų, prieinamos gausios informacijos, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei sergamumas jomis pas mus ne mažėja, o tik didėja.

Tokia pat tendencija stebima ir pasaulyje. Kas lemia, jog ši epidemija apima vis didesnį mastą? Trys veiksniai: senėjanti populiacija, urbanizacija ir, aišku,

Daugelį metų mūsų šalyje moterų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra didesnis nei vyrų. Antai 2016 m. nuo jų Lietuvoje mirė 64,4 proc. moterų ir 47,8 proc. vyrų.

nepakankama prevencija (t. y. per mažai dėmesio rizikos veiksnių korekcijai tiek asmens, tiek iš šalies mastu). Mus turėtų įkvėpti Suomijos Šiaurės Karelijos projektas – ten taikant paprastas priemones (koreguojant arterinį kraujo spaudimą, ribojant tabako vartojimą, keičiant mitybos įpročius, skatinant fizinį aktyvumą) net 75 proc. sumažintas mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

– Kam – moterims ar vyrams – dažniau gresia šios ligos?

– Visame pasaulyje dėl širdies ligų ir insulto miršta trečdalis moterų, o širdies ir kraujagyslių ligos yra pirmaujančios ne tik tarp vyrų, bet ir moterų. Lietuva taip pat nėra išimtis. Daugelį metų mūsų šalyje moterų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra didesnis nei vyrų. Antai 2016 m. nuo jų Lietuvoje mirė 64,4 proc. moterų ir 47,8 proc. vyrų.

Tačiau vyrai suserga širdies ir kraujagyslių ligomis jaunesni nei moterys, greičiausiai dėl to, jog rizikos veiksnių paplitimas daug didesnis vyrų populiacijoje, be to, jie, net ir jausdami pirmuosius simptomus, dažnai delsia kreiptis į gydytojus.

– Ką turėtume daryti, kad jų išvengtume? Kokias darome klaidas?

– Siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, reikia nedidelių pokyčių – nerūkyti, sveikai maitintis ir būti aktyviems fiziškai bent 30 minučių per dieną. Atrodo, taip aišku ir paprasta, o šie pokyčiai vis atidėliojami, vis nelieka laiko sau. Dažnai žmonės subręsta gyvensenos pokyčiams tik po miokardo infarkto ar insulto. Ar reikia laukti tokio grėsmingo perspėjimo? Taigi esminė klaida yra gyvensenos pokyčių atidėliojimas.

123RF.com nuotr./Pažeista širdis
123RF.com nuotr./Pažeista širdis

Kita vertus, negalima ir staigiai keisti gyvenseną. Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus žmogus, kuris niekada aktyviai nesportavo, vieną dieną nusprendžia nubėgti maratoną. Toks staigus fizinio krūvio padidinimas neretai baigiasi traumomis ar net staigia mirtimi. Įrodyta, jog tik retkarčiais sportuojantiems asmenims miokardo infarkto ir staigios mirties rizika didesnė fizinio krūvio metu ar po jo. Tad neatidėliokime, imkimės veiksmų, bet sportuokime tiek, kiek leidžia fizinės galimybės, maitinkimės sveikai ir saikingai.

O rūkymo reiktų atsisakyti visiškai. Reikšmingai koronarinės širdies ligos rizika sumažėja tik praėjus dvejiems metams, kai nustojama rūkyti. Širdies ir kraujagyslių ligų rizika susilygina su atitinkama niekada nerūkiusio žmogaus rizika tik po 15 metų atsisakius rūkymo. Be to, nuo jaunystės ir visą gyvenimą rūkantis žmogus vidutiniškai sutrumpina savo gyvenimą 10 metų.

Kaip kardiologė negaliu nepaminėti ir kitų rizikos veiksnių, kurių korekcija padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų. Padidintas arterinis kraujo spaudimas, dislipidemija bei cukrinis diabetas turi būti laiku diagnozuojami ir koreguojami. Neužmirškite prieš eidami pas šeimos gydytoją ar kardiologą pasimatuoti kraujo spaudimo 2 kartus per dieną (anksti ryte dar gulėdami lovoje ir vakare grįžę po dienos veiklos), 4–7 dienas iš eilės bei šiuos matavimus parodyti gydytojams. Žinokite savo cholesterolio ir gliukozės kiekius kraujyje, o jei dar nežinote – pats laikas sužinoti.

123RF.com nuotr./Vyras išgyvena širdies skausmus
123RF.com nuotr./Vyras išgyvena širdies skausmus

Taip pat labai svarbu išlaikyti idealų kūno svorį – kai kūno masės indeksas (KMI) turėtų neviršyti 25 kg/m2 (ypač jaunesniems nei 60 metų). Pastaraisiais metais visose šalyse gyvenančių žmonių KMI didėja, todėl plinta 2 tipo cukrinis diabetas.

Jungtinių Amerikos Valstijų epidemiologai apskaičiavo, kad jei nutukusių skaičius taip augs iki 2020-ųjų, tuomet ši problema panaikins teigiamą mažėjančio rūkančių asmenų skaičiaus įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms. Be to, per pastaruosius 10 metų daugelyje Europos šalių cukrinio diabeto paplitimas padidėjo 50 procentų. Tai verčia susirūpinti.

– Kokios yra sveikos mitybos rekomendacijos?

– Šias rekomendacijas lyg ir žinome, tačiau neretai, bendraudama su pacientais, studentais ir draugais, pastebiu, jog tos žinios greitai pamirštamos.

O rūkymo reiktų atsisakyti visiškai. Nuo jaunystės ir visą gyvenimą rūkantis žmogus vidutiniškai sutrumpina savo gyvenimą 10 metų.

Europos kardiologų draugija 2016 m. rekomendacijose taip apibūdina sveiką mitybą:

  • – sočiosios riebiosios rūgštys turi sudaryti <10 proc. viso suvartojamo energijos kiekio, jas pakeisti polinesočiosiomis riebiosiomis rūgštimis (pvz., omega 6 ir omega 3);
  • – kiek įmanoma vengti transnesočiųjų riebiųjų rūgščių (ypač esančių apdorotuose maisto produktuose ir gaminiuose – margarine ir kepiniuose),
    – natūralios transriebiosios rūgštys turi sudaryti <1 proc. bendro suvartojamo energijos kiekio;
  • vartoti <5 g druskos per dieną;
  • 30–45 g skaidulų per dieną, ypač esančių pilno grūdo produktuose;
  • 1–2 kartus per savaitę vartoti žuvį, vieną iš šių kartų – riebią;
  • vartoti ≥200 g vaisių per dieną (2–3 porcijos);
  • vartoti ≥200 g daržovių per dieną (2–3 porcijos);
  • vartoti 30 g nesūdytų riešutų per dieną;
  • riboti alkoholio vartojimą iki 2 taurių per dieną (t. y. 20 g/d gryno alkoholio) vyrams ir 1 taurės per dieną (10 g/d gryno alkoholio) moterims;
  • mažinti cukrumi saldintų vaisvandenių ir alkoholinių gėrimų vartojimą
    Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Spurgos
    Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Spurgos

    Įdomu, jog ankstesnės rekomendacijos, kad turime vartoti <300 g cholesterolio per dieną neliko. Kodėl? Todėl, kad maiste esantis cholesterolis labai nedaug didina kraujyje esančio cholesterolio kiekį, palyginti su sočiųjų riebalų ir transriebiųjų rūgščių poveikiu.

Cholesterolį kraujyje mažina sveika mityba (ypač minėtų sočiųjų riebalų ir transriebiųjų rūgščių vartojimo mažinimas), reguliarus fizinis aktyvumas kartu su kūno svorio mažinimu. Norint sumažinti kraujo trigliceridų kiekį kraujyje, reikia mažinti kūno svorį (jei yra antsvoris ar nutukimas), riboti angliavandenių kiekį maiste, alkoholio vartojimą, didinti fizinį aktyvumą, per dieną vartoti 2–3 g polinesočiųjų omega 3 riebiųjų rūgščių. Aišku, efektyviai cholesterolį ir trigliceridus kraujyje sumažina gydytojų skiriami vaistai, tačiau jų taip norisi išvengti.

– O kaip fizinis aktyvumas?

– Kalbant apie fizinį aktyvumą, jis kartais nepelnytai nuvertinamas. Reguliarus fizinis aktyvumas sveikiems asmenims mažina bendrą bei mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų iki 20–30 proc. (sergantiems širdies liga taip pat, tik priklausomai nuo fizinio aktyvumo lygio), teigiamai veikia kitus rizikos veiksnius – arterinį kraujo spaudimą, cholesterolio ir trigliceridų kiekius kraujyje, kūno svorį ir 2 tipo cukrinį diabetą.

Puiku, jei galite fizinį aktyvumą paversti įpročiu, t. y. įtraukti į dienos rutiną, pvz., pasirinkti toliau nuo darbo esančią automobilių stovėjimo aikštelę ar vietoje lifto lipti laiptais.

Europos kardiologų draugija rekomenduoja mažiausiai 30 min. per dieną 5 dienas per savaitę vidutinio ar 15 min. per dieną 5 dienas per savaitę didelio intensyvumo fizinį aktyvumą. Dažniausiai kardiologai rekomenduoja aerobinį dinaminį fizinį aktyvumą, kurio metu dirbtų ritmiškai beveik visos raumenų grupės.

Vidutinis fizinis aktyvumas (kai kvėpavimas padažnėja, bet jūs galite kalbėtis sakiniais) apima vaikščiojimą (4,8–6,5 km/val.), lėtą važiavimą dviračiu (15 km/val.), piešimą / dekoravimą, darbą darže (šlavimas), golfą, tenisą (dvejetų), pramoginius šokius, vandens aerobiką. Didelis fizinis aktyvumas (kvėpavimas labai dažnas ir neįmanoma komfortiškai kalbėti) yra bėgimas, važiavimas dviračiu >15 km/val., sunkus darbas darže (kasimas ar kaupimas), tenisas (vienetų), plaukimas.

Labai svarbu pažymėti, jog bet koks jūsų mėgstamas ir jums priimtinas fizinis aktyvumas yra tinkamas. Puiku, jei galite fizinį aktyvumą paversti įpročiu, t. y. įtraukti į dienos rutiną, pvz., pasirinkti toliau nuo darbo esančią automobilių stovėjimo aikštelę ar vietoje lifto lipti laiptais.

Jei anksčiau buvote sėslūs ar turite rizikos veiksnių, rekomenduojama pradėti nuo mažo intensyvumo fizinio krūvio ir jį pamažu didinti. Jei planuojate labai didelį fizinį aktyvumą (pvz., bėgimo maratoną) ir nesate profesionalus sportininkas, saugiau būtų kreiptis į gydytoją prieš numatomą sporto šventę. Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms fizinis aktyvumas taip pat rekomenduojamas, tačiau jis turi būti toks, kad nesukeltų diskomforto (skausmo, stipraus širdies plakimo ir t. t.), tokiems pacientams kardiologai nurodo rekomenduojamo fizinio krūvio ribas.

– Nuo kokio amžiaus turėtume užsiimti širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika?

– Keisti gyvenseną niekada ne vėlu, pradėti reikia čia ir dabar, nes rytoj jau gali būti per vėlu. Keisdamiesi patys nepamirškime ir savo vaikų bei anūkų. Gyvensenos įpročiai formuojasi jaunystėje, dažniausiai vaikai perima tėvų ar senelių gyvensenos modelį, todėl turime būti sveikos gyvensenos pavyzdžiu ir jiems.

O pasaulio statistika nėra įkvepianti – antsvorį turi vienas iš dešimties mokyklinio amžiaus ir 42 milijonai jaunesnių nei 5 metai pasaulio vaikų. Didžiausias maisto kalorijų šaltinis JAV yra cukrumi saldinti vaisvandeniai. Kiekvienais metais pasyvus rūkymas nužudo 600 tūkst. žmonių pasaulyje, iš kurių 28 proc. yra vaikai. Šie skaičiai verčia susimąstyti ir sveiką mitybą bei fizinį aktyvumą skatinti ne tik šeimose, bet ir Lietuvos darželiuose bei mokyklose.

Norėčiau palinkėti motyvacijos mažiems sveikatos pokyčiams bei ištvermės juos paversti įpročiais.

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką