Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kaip sustiprinti imunitetą? Nustebsite, kaip tai paprasta

Nerimas
Vida Press nuotr. / Nerimas
Šaltinis: Remiamas turinys
Turinio kontrolė – redakcijos rankose, projekto partneris tik inicijuoja ar palaiko temos viešinimą
0
A A

Kodėl vieni žmonės serga kiekvieną žiemą, o kiti, net visiems aplinkui šniurkščiojant nosimis ir kostint, išlieka sveiki? Sergamumas priklauso nuo mūsų imuniteto stiprumo, o peršalimų ir gripo sezonas kaip tik ir atskleidžia, ar esame pakankamai atsparūs. Medikų teigimu, „skylėtą“ imunitetą lemia fizinio aktyvumo trūkumas, nesveikas gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholio vartojimas, miego stygius), nesubalansuota mityba. Tačiau prie atsparumo ligoms prisideda ir mūsų psichologinė būsena.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Mūsų imuninės ląstelės turėtų žudyti į organizmą besibraunančius virusus. Tačiau mes nužudome jas stresu bei nuolatine įtampa. Prie streso prisideda

ir vienas žiemos sezono lietuvių įprotis, kurį medikai įvardija kaip itin ydingą.

Imunitetas gali būti įgimtas (pavyzdžiui, žmonės neserga tam tikromis gyvuliams būdingomis ligomis, ir atvirkščiai), arba įgytas. Imuninės sistemos atsparumas žmogaus gyvenimo metu nuolat kinta – ir tai lemia daug veiksnių. Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos gydytoja Jolanta Sauserienė sako, jog mūsų imuninė sistema „turi atmintį“.

„Laikui bėgant imuninė sistema tarsi susipažįsta su įvairiais toje aplinkoje vyraujančiais patogeniniais organizmais ir įgauna jiems atsparumą“, – sakė medikė. Apsaugą nuo virusų, ligų sukuria ir skiepai, tačiau bent jau nuo gripo lietuviai nėra linkę skiepytis. Todėl atėjus šaltajam sezonui sergame dažniau nei Vakarų europiečiai.

Epidemijos truktų trumpiau, jei sirgdami nedirbtume

Dar viena silpno imuniteto priežastis – lėtinės ligos, į kurias per dažnai numojame ranka. Liga prisimenama tik tuomet, kai savijauta pablogėja. J.Sauserienė sako, jog, pavyzdžiui, lėtine obstrukcine plaučių liga sergantis žmogus turi daug didesnę tikimybę peršalti.

Šaltuoju sezonu reikėtų dažnai valyti baldų paviršius, kuo daugiau laiko praleisti lauke, dažnai plauti rankas, vartoti imbierą ir česnaką. Be šių visų patarimų yra dar vienas, labai svarbus.

„Jeigu sergam – reikia neiti į darbą. Jei serga kolega – paraginti jį neiti į darbą. Vien šių išvardytų priemonių pakaktų, kad mūsų visuomenėje sirgtų mažiau žmonių, o epidemijos nebūtų tokios ilgos. Pakankamai dažnas atvejis, kai pacientas, susirgęs peršalimo liga, į gydytoja kreipiasi tik kokią trečią dieną. Atvykęs jis sako: „Aš gėriau vaistus, mažinančius temperatūrą ir ėjau į darbą“, – atskleidžia J.Sauserienė.

Šeimos gydytoja pabrėžia: dėl tokio „atsidavimo“ darbui, tikėtina, susirgs daugiau kolektyvo narių. Tačiau dėl tokios situacijos gana dažnai būna kalti ir darbdaviai.

„Darbdaviai turėtų savo darbuotojus palaikyti ir neprašyti, kad tokios būklės jie eitų į darbą. Girdžiu atgarsius iš pacientų: „Vadovas sako, kad „visi serga, nėra kam dirbti“ ir prašo sugrįžti iš nedarbingumo anksčiau“. Tai labai trumparegiškas požiūris. Jei darbuotojai sirgdami eis į darbą, visi dar ilgiau sirgs. Darbdaviai turėtų palaikyti iniciatyvą „Sergu namuose“ ir tada, manau, jiems patiems būtų ekonomiškai naudingiau“, – patarė šeimos gydytoja.

Ragina imti pavyzdį iš tarptautinių bendrovių

J.Sauserienė sako, jog pakilus temperatūrai pačią pirmą dieną reikėtų bent jau susisiekti su savo šeimos gydytoju telefonu. Jis, uždavęs kelis klausimus, dažniausiai gali ir nuotoliniu būdu nustatyti, ar sergate paprastu peršalimu, ar vis tik jums – gripas.

„Prie šeimos gydytojų kabinėtų dabar nusidriekusios rimtos eilės. Todėl galbūt nebūtina kiekvienu atveju konsultuotis gyvai. Gydytojas iš atsakymų į kelis esminius klausimus gali nustatyti diagnozę. Dažniausiai šie klausimai yra apie karščiavimą, taip pat ar pacientas dūsta, ar turi vaistų nuo temperatūros, ar atsirado bėrimai, vėmimas“, – kalbėjo pašnekovė.

J.Sauserienės teigimu, tarptautinio kapitalo įmonės Lietuvoje gripo „sezono“ metu leidžia darbuotojams neatvykti į darbą vieną dvi dienas ir nereikalauja nedarbingumo pažymėjimo. „Jeigu toks principas Lietuvoje taptų populiariu, tai tikrai palengvintų ir gydytojų darbą ir pacientų gyvenimą – jiems nereikėtų vykti į polikliniką, kai jaučiasi blogai“, – sakė J.Sauserienė.

Tuo metu Vilniaus universiteto Santariškių klinikų vyriausioji medicinos psichologė Eglė Urbutienė paaiškina, kaip organizmo imunitetas susijęs su mūsų psichologine būsena.

„Ir moksliniuose tyrimuose tai aprašyta, ir savo darbo praktikoje pastebime žmogaus imuniteto, psichologinės ir fizinės savijautos ryšį. Žmogaus organizmas yra nedalomas ir vieningas. Juk kai sergame, jaučiamės irzlesni, liūdnesni. Vadinasi fizinė savijauta lemia psichologinę, ir atvirkščiai. Jei patiriame įtampą, stresą, nerimą, esame labiau pažeidžiami virusams, infekcijoms“, – kalbėjo E. Urbutienė.

Po egzamino tikimybė susirgti išauga

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Seime laikomas Konstitucijos egzaminas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pašnekovė paaiškino, jog daugybė imuninių ląstelių, esančių mūsų organizme, dar vadinamos „natūraliais žudikais“. Jos atpažįsta viruso ar kito veiksnio pažeistą organizmo ląstelę ir ją sunaikina.

„Kas pastebima patiriant stresą? Pirmieji tyrimai buvo atlikti su pačiais medicinos studentais. Nustatyta, kad būtent egzamino metu (nes jie patiria stresą) imunitetas susilpnėja. Streso metu išskiriamas tam tikras hormonas – kortizolis, kuris taip pat silpnina imuninę sistemą“, – sako medikė.

O jei dar pridėsime, jog kai kurie stresą nusprendžia mažinti rūkalais arba alkoholiu – organizmas gauna dvigubą smūgį. Ką tokioje situacijoje pataria medikė?

„Nepamirškite savęs. Pailsėkite, pamiegokite, pavalgykite. Atrodo, elementaru, bet mes lekiam, skubam, iš savęs reikalaujam daug. Įsiklausykite į savo kūno poreikius. Jei trūksta miego, anksčiau nueikime miegoti, palepinkime save“, – sako medicinos psichologė.

Tačiau belepindami nepamirškite būti aktyvūs – kartais užtenka ir paprasto pasivaikščiojimo lauke. Tiesa, E.Urbutienė taip pat pastebi tendenciją, jog tautiečiai į darbą eina sirgdami ir tokį elgesį vertina neigiamai.

Dėmesys ir rūpestis – taip pat vaistai

Ligas nuvyti šalin gali ir jūsų mėgstama veikla. Tokia, kurios visuomet laukiate. Ji padės įgyti psichologinį atsparumą ir lengviau pergyventi šį rizikingą laikotarpį.

E.Urbutienė pabrėžė, kad geriau jaustis padeda ir artimi žmonės. Pašnekovė dažnai bendrauja su Santariškių klinikų savanoriais. Jauni, specialiai tam apmokyti žmonės ateina aplankyti onkologijos, hematologijos ir inkstų transplantacijos skyrių ligoninius.

„Tikrai nemažai žmonių, kurie yra iš kitų miestų. Artimieji negali jų dažnai aplankyti. Dauguma tų pacientų yra labai izoliuoti. Jie negali net išeiti iš ligoninės nusipirkti vandens. Savanoris gali tai padaryti. Taigi jis teikia ir emocinę, ir tokią buitinę pagalbą. Savanoriai išklauso šiuos žmones, kartais kartu paklauso muzikos, paskaito knygą. Šios savanorystės idėja buvo, kad dėmesys ir rūpestis gydo. Ir tai tikrai tiesa“, – sako E.Urbutienė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką