Dabar populiaru
Publikuota: 2017 rugpjūčio 14d. 10:57

Karas dėl vaistų parduotuvėse ir degalinėse: vaistininkai gąsdina nauja diagnoze – vaistalige

Vaistai
123rf.com nuotr. / Vaistai

Dar pavasarį Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė apie savo ketinimą leisti prekiauti nereceptiniais vaistais parduotuvėse, degalinėse, kioskuose ar kitose mažmeninės prekybos vietose. Esą taip padidėtų jų prieinamumas provincijoje bei dėl padidėjusios konkurencijos mažėtų kaina. Vaistininkų šie argumentai neįtikina, jie vardija grėsmes, kurios, jų manymu, padarys didžiulę žalą žmonių sveikatai.

Lietuvoje – bene daugiausia vaistinių Europoje

Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas Eduardas Tarasevičius teigė, kad jau du Seimai bandė kelti klausimą dėl leidimo vaistus pardavinėti prekybos centruose ir degalinėse, priimti galutinio sprendimo taip ir nepavyko. Anksčiau tokį siūlymą teikdavo opozicija, tačiau šįkart jis atsidūrė pozicijos programoje.

„Atsimenu, pirmą kartą svarstant šį klausimą buvo argumentuojama tuo, kad kai apribojo alkoholio prekybą degalinėse, o po to visai pašalino iš jų alkoholį, buvo norima pagelbėti degalinėms ir alkoholį pakeisti vaistais. Kokie dabar motyvai – mums nežinoma. Girdėjome tik vieną argumentą – esą vaistai atpigs, jeigu bus pradavinėjami prekybos centruose ir degalinėse, bet tai yra netiesa. Degalinėse parduodami maisto produktai yra netgi brangesni negu įprastose parduotuvėse. Taigi ir vaistai nebus pigesni.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Eduardas Tarasevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Eduardas Tarasevičius

Lietuva pagal vaistų prieinamumą, t. y. vaistinių skaičių, užima antrą vietą po Bulgarijos. Taigi vaistų prieinamumas pas mus bene geriausias Europoje. Lietuvoje yra apie 1400 vaistinių ir apie 700 pirminės asmens sveikatos priežiūros punktų, kurie prekiauja vaistais, taigi žmonėms tikrai nėra problemų įsigyti vaistų“, – tikino pašnekovas.

JAV kasmet apie pusantro milijono žmonių paguldoma į ligoninę su vaistaligės diagnoze. Iš jų 100 tūkst. nepavyksta išgelbėti.

Vaistininko teigimu, JAV, kur kai kurie nereceptiniai vaistai taip pat parduodami prekybos centruose, kasmet apie pusantro milijono žmonių paguldoma į ligoninę su vaistaligės diagnoze. Iš jų 100 tūkst. nepavyksta išgelbėti, t. y. jie miršta. E.Tarasevičius įsitikinęs, kad supaprastinus vaistų pardavimą ir Lietuvoje teks į diagnozių sąrašą įtraukti tokį pavadinimą, kaip vaistaligė.

Vaistinėse bent jau yra galimybė pasiklausti

Paklaustas, kas gi pasikeis, jei ir dabar daugelis vaistinių tampa savitarnos zonomis, kuriose patys žmonės savo nuožiūra perkasi vaistų, E.Tarasevičius patikino, kad žmogus bent jau turi galimybę paklausti.

„Jei žmogus perka vaistus, kuriuos žino, jau vartojo, viskas gerai. Tačiau jeigu žmogus nusiperka naują vaistą arba geria dar kokius nors vaistus, ir šis vaistas su jais nedera arba turi tą pačią veikliąją medžiagą, pasekmės gali būti liūdnos. Kas jam tai paaiškins prekybos centre? Paprasčiausias aspirinas turi 19 kontraindikacijų, kada šio vaisto vartoti negalima. Ar degalinių pardavėjas gali tai žinoti? Kai diskutavome apie tai prieš keletą metų, buvo aiškinama, kad gal jiems bus suorganizuoti poros savaičių kursai. Tai juokinga – vaistininkai mokosi nuo 3 iki 5 metų.

Taigi tokios diskusijos mums kelia didžiulį nerimą, nes bus padaryta žala žmonių sveikatai. Pavyzdžiui, paracetamolis turi 1750 pavadinimų, vien Lietuvoje jo pavadinimų – kelios dešimtys. Kas žmogui paaiškins, kad tai tas pats paracetamolis? O tai labai toksiškas preparatas, užfiksuotas ne vienas lėtinio apsinuodijimo paracetamoliu atvejis. Labiausiai nuo jo nukenčia kepenys. Vaistai nėra paprasta prekė. Tai cheminiai preparatai, darantys didelį poveikį mūsų organizmui, todėl pats žmogus negali nuspręsti, kokį vaistą jam pasiimti“, – teigė vaistininkas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Degalinė Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Degalinė Vilniuje

Lenkai svarsto atsisakyti prekybos vaistais degalinėse

Pasak E.Tarasevičiaus, daugelyje Europos šalių tokia pati vaistų pardavimo sistema, kaip Lietuvoje. Lenkai šiuo metu degalinėse parduoda kai kuriuos vaistus, tačiau šiuo metu Lenkijoje vyksta diskusija, kad verta juos grąžinti į vaistines. Taip pat Lenkijoje prieš keletą mėnesių buvo priimtas nutarimas, kad vaistinės savininkas gali būti tik vaistininkas.

„Verslininkas, turėdamas įmonę, siekia vienintelio dalyko – pelno. Tuo tarpu vaistininkas yra davęs Hipokrato priesaiką nepakenkti žmogaus sveikatai, taigi jis turi laviruoti tarp ekonominės ir sveikatinimo veiklos, nes vaistininkas – ne prekybos atstovas. Deja, pas mus vaistinės pradėjo kurtis pagal JAV, o ne pagal senųjų Europos šalių pavyzdį. Dažniausiai vaistinių tinklų savininkai yra ne vaistininkai ir jie iš vaistinių daro verslą“, – aiškino pašnekovas.

Vis dėlto jis pripažino, kad ir kitose Europos šalyse, ne tik Lenkijoje, prekybos centruose parduodami tam tikrų grupių vaistai, tačiau, jo manymu, europiečiai labiau išprusę šioje srityje, turi daugiau žinių apie žalingą vaistų poveikį, atsargiau vartoja vaistus nei lietuviai.

E.Tarasevičius: ar ir teatre reikės kioskelį atidaryti?

„Ypač jaunimas dažnai išsako nuomonę, kad jie neturi laiko važiuoti vaisto specialiai į vaistinę, daug paprasčiau jį nusipirkti kartu su maistu. Arba vakare pradėjo skaudėti galvą, o vaistinės jau neveikia: ką daryti? Mano patarimas paprastas.

Kiekviename automobilyje privaloma vaistinėlė. Ten visada yra vietos ir galima įsidėti papildomų vaistų. Juk visi žino savo problemas – vienam kartais pradeda skaudėti galvą, kitą užpuola kitos bėdos. O ką daryti, jei galvą pradės skaudėti teatre? Ir ten kioskelį reikia atidaryti? Juk nesudėtinga į rankinę įsimesti minimalią sau reikalingo vaisto dozę nenumatytam atvejui“, – piktinosi pašnekovas.

O ką daryti, jei galvą pradės skaudėti teatre? Ir ten kioskelį reikia atidaryti? Juk nesudėtinga į rankinę įsimesti minimalią sau reikalingo vaisto dozę.

Išgirdę apie valdžios ketinimus įteisinti vaistų pardavimą prekybos centruose ir degalinėse, vaistininkų atstovai apsilankė pas sveikatos apsaugos ministrą, tačiau iš jo lūpų išgirdo, kad tai ne specialistų, o politinis sprendimas.

E.Tarasevičiaus žiniomis, jau parengtos Farmacijos įstatymo pataisos, kuriose detaliai išdėstyta, kaip vyks prekyba vaistais mažmeniniame tinkle. Nurodytos penkios terapinės vaistų grupės, kuriomis ten bus galima prekiauti, pavyzdžiui, skausmą malšinantys, virškinimo sistemą veikiantys, dermatologiniai preparatai.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gita Krukienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gita Krukienė

SAM ketinimų neatsisako

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė taip pat sutiko, kad vaistiniai preparatai yra ypatinga prekė, kurios neteisingas vartojimas gali pakenkti sveikatai. Tačiau dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus kaime užsidaro vaistinės, taip pat pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, per kurias vaistinės aprūpindavo kaimo gyventojus vaistiniais preparatais.

Atitinkamai šiuose rajonuose blogėja vaistinių preparatų prieinamumas gyventojams. Taip pat nedaug yra naktį dirbančių vaistinių. Todėl Sveikatos apsaugos ministerija, siekdama gerinti nereceptinių vaistinių preparatų prieinamumą, jau pavasarį buvo pateikusi projektą, kuriuo siekta įteisinti tam tikrų nereceptinių vaistų pardavimą mažmeninės prekybos vietose.

Derinant projektą su institucijomis ir visuomene buvo gauta įvairių pastabų. Į dalį pastabų buvo atsižvelgta ir artimiausiu metu patobulintas projektas bus pakartotinai teikiamas derinti Teisingumo, Ūkio ministerijoms, Konkurencijos tarybai bei kitoms atsakingoms institucijoms ir visuomenei.

Pagerėtų skubiai reikalingų vaistų prieinamumas

„Projekto tikslas – pagerinti tam tikrų nereceptinių vaistinių preparatų prieinamumą gyventojams, leidžiant juos pardavinėti mažmeninės prekybos vietose, tokiose kaip degalinės, prekybos centrai ir pan. Tikrai nesiūloma leisti parduoti visus nereceptinius vaistus. Siūloma leisti parduoti tik tam tikrus dažniausiai vartojamus, kurie paprastai perkami gydyti nedidelius sveikatos sutrikimus.

Siūloma tvarka nesiekiama skatinti gyventojų vaistų įsigyti ne vaistinėse. Tokia tvarka pagerintų skubiai reikalingų (pavyzdžiui, nakties metu) tam tikrų vaistų, skirtų lengviems simptomams gydyti, prieinamumą. Be jokios abejonės, ši veikla būtų griežtai kontroliuojama. Manome, kad gyventojai turi vaistus vartoti atsakingai, ir jei kyla abejonių dėl vaistų vartojimo ar pasirinkimo, būtina konsultuotis su gydančiu gydytoju ar farmacijos specialistu. Vaistinės turėtų ir toliau likti pagrindine vieta, kur gyventojai įsigyja vaistus“, – ramino SAM atstovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

02:13
02:24
00:57

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką