Naujas tyrimas padėjo tašką: bloga žinia rūkantiesiems
Ankstesni epidemiologiniai tyrimai rūkymo žalą yra susieję net su 17 rūšių vėžiu, tačiau tai pirmas kartas, kai buvo žala nustatyta ir pamatuota molekulių lygmenyje, rašoma newscientist.com.
JAV mokslininkai iš Los Alamos nacionalinės laboratorijos palygino 2500 rūkančiųjų ir 1000 nerūkančiųjų navikų DNR. Tai padėjo nustatyti, kurios mutacijos susijusios su rūkymu.
Teoriškai kiekviena DNR mutacija gali sukelti genetinius pokyčius, dėl kurių sveikos ląstelės supiktybėja. Tiesa, dar tiriama, ar gali tokius lemtingus pokyčius sukelti tik viena DNR mutacija, kurios mutacijos yra labiau pavojingos, o kurios – mažiau.
Mokslininkai, kurie 50 metų stebėjo 35 tūkstančius vyrų, nustatė, kad dėl rūkymo žmogaus gyvenimo trukmė, lyginant su vidutine gyvenimo trukme, sutrumpėja apie 10 metų.
Mokslininkai sutinka, kad kai kurie užkietėję rūkaliai per savo gyvenimą taip ir nesuserga vėžiu, nors jų organizme per tą laiką įvyko tūkstančiai mutacijų. Taigi rūkymas – tarsi žaidimas rulete. Kuo daugiau mutacijų, tuo didesnė tikimybė, kad jos palies tuos genus, kurie sukels plaučių vėžį. Kita vertus, gali nutikti ir taip, kad DNR mutacijos nepalies svarbiųjų genų.
Tyrėjai tikisi, kad jų tyrimo rezultatai atgrasys žmones nuo rūkymo, taip pat išsklaidys mitą, kad vadinamasis socialinis rūkymas, kai retkarčiais surūkoma viena kita cigaretė, nekenkia. Kiekviena cigaretė potencialiai gali sukelti mutaciją, kuri savo ruožtu didina plaučių vėžio riziką.
Taigi netgi metus rūkyti prikaupta rizika, t. y. įvykusios mutacijos lieka, tačiau nebeatsiranda naujų. Bet kuriuo atveju tyrimais įrodyta, kad rūkyti metę žmonės turi kur kas mažesnę ankstyvos mirties riziką nei rūkantieji.
Didžiosios Britanijos mokslininkai, kurie 50 metų stebėjo 35 tūkstančius vyrų, nustatė, kad dėl rūkymo žmogaus gyvenimo trukmė, lyginant su vidutine gyvenimo trukme, sutrumpėja apie 10 metų. Metus rūkyti 30-ties, priešlaikinės mirties rizika sumažinama iki minimumo, metus rūkyti 50-ties, ji sumažinama perpus.
Liga vystosi nebyliai, todėl pasekmės itin skaudžios
Santariškių klinikų pulmunologė Brigita Jonaitytė teigė, kad rūkymas lemia, įvairiais duomenimis, nuo 85 iki 90 proc. plaučio vėžio atvejų, taip pat jis tiesiogiai ir netiesiogiai gali sukelti gerklų, burnos, lūpų, stemplės, skrandžio, kasos ir kitų organų vėžį. Nustojus rūkyti plaučių vėžio pavojus neišnyksta, o tik stabilizuojasi.
Plaučių vėžys yra viena sunkiausiai gydomų vėžių formų, todėl išgijimo prognozės labai prastos.
„Plaučių audinys nėra skausmingas, todėl liga gana ilgą laikotarpį vystosi nebyliai, žmogui dažniausiai nieko neskauda. Apie 10 proc. ligonių diagnozės nustatymo metu niekuo nesiskundžia. Plaučių vėžio simptomai yra nespecifiniai. Jie priklauso nuo pirminės vėžio lokalizacijos, jo plitimo. Tai gali būti užsitęsęs kosulys, skrepliavimas, kraujo iškosėjimas, dusulys, pasikartojantis plaučių uždegimas. Daugelis ir ypač vyrai nelinkę akcentuoti savo simptomų ir delsia kreiptis į gydytoją. Kartais plaučių vėžys nustatomas visiškai atsitiktinai – pavyzdžiui, profilaktinio sveikatos patikrinimo metu“, - pasakojo medikė.
Patvirtinus plaučių vėžio diagnozę, konkrečiam ligoniui gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į vėžio formą, jo stadiją, ligonio amžių, gretutines ligas, taip pat būtina įvertinti norą ir pasirengimą gydytis. 80 proc. naujai išaiškintų plaučių vėžio atvejų jau yra negalimi operuoti. Dauguma tokių ligonių miršta per 3 metus, tik 2-3 proc. išgyvena ilgiau kaip 5 metus. Iš 20 proc. operuotų ligonių trečdalis išgyvena ilgiau kaip 5 metus. Penkerių metų išgyvenamumo prognozė, kai yra simptomų nesukelianti plaučių vėžio eiga, yra apie 20 proc., yra atsiradę tik pirminio naviko simptomai – apie 10 proc., kai yra metastazės – 0 proc.
Apskaičiuota penkerių metų išgyvenamumo prognozė pagal vėžio stadiją Lietuvoje yra tokia: I stadija – apie 34%, II stadija – 15%, III stadija – 5%, IV stadija – 1%.
„Labai retas atvejis, kad plaučių vėžys būtų diagnozuojamas nerūkančiam žmogui. Tokiu atveju ligą gali lemti genetiniai, profesiniai veiksniai (darbas su asbestu, siliciu ar kai kuriais metalais), aplinkos tarša“, - teigė B.Jonaitytė.
Sukelia ligą, apie kurią dar retai pagalvojama
Be to, rūkymas 85 proc. atvejų yra lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL), apie kurią mažai kas žino, priežastis.
Pasak medikės, po 10-20 rūkymo metų pakinta bronchų gleivinė: sumažėja ląstelių turinčių plaukelius, padidėja gleives gaminančių ląstelių kiekis nebeveikia natūralus žmogaus gynybos mechanizmas, iš kvėpavimo takų nebepasišalina įkvėptos smulkios dalelės, aerozoliai, mikroorganizmai. Dėl rūkymo sukelto lėtinio uždegimo siaurėja smulkiausi kvėpavimo takai, tarp jų sutrūkinėja ryšiai, storėja bronchų sienelės, pradeda vystytis lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
„LOPL dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 40 metų, rūkantiems ar dirbantiems plaučiams kenksmingomis sąlygomis žmonėms. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga pasireiškia lėtiniu kosuliu, skrepliavimu, švokštimu. Jai progresuonant atsiranda dusulys, kuris iš pradžių pasireiškia esant didesniam fiziniam krūviui, o vėliau ir ramybės būsenoje. Jeigu žmogus nemeta rūkyti, liga sparčiai progresuoja. Atsisakius rūkymo būtų galima bent kiek prislopinti LOPL progresavimą“, - teigė pašnekovė.
Dažnam rūkoriui būna naujiena, kad jis dažniau serga kvėpavimo organų infekcinėmis ligomis dėl savo žalingo įpročio. Rūkymas didina riziką susirgti plaučių uždegimu, bronchitu, tuberkulioze.
