Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2015 rugsėjo 10d. 18:50

Lietuvos darbovietėse galimybių patirti stresą kyla mažiau

Nelaiminga moteris
Vida Press nuotr. / Nelaiminga moteris
Daugelio Europos valstybių darbuotojai vis dažniau skundžiasi patiriantys stresą, diskriminavimą ar kitus veiksnius, keliančius psichosocialinę žalą, tačiau Lietuvoje šių faktorių procentas išlieka vienas iš mažiausių ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europos Sąjungoje.

Lietuva išsiskiria iš kitų valstybių

36 valstybėse atliktas Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros tyrimas parodė, jog Lietuvos įmonėse vis dar dominuoja su fizinėmis traumomis susiję rizikos veiksniai, o stresinės situacijos dėl laiko trūkumo ar sunkiai sukalbamų klientų kyla kur kas rečiau.

Apklausos, kuri buvo įgyvendinta 50 tūkst. Europos įmonių, rezultatai parodė, kad Lietuvoje su sauga ir sveikata susijusių identifikuojamų rizikos veiksnių paveikslas nuo kitų ES valstybių ir net Baltijos šalių kiek išsiskiria.

Didžiausias skirtumas matyti analizuojant psichologinę žalą keliančius veiksnius, kurių Lietuvos įmonėse buvo įvardijama kur kas rečiau nei daugelyje ES narių.

Kaip teigia Dalius Bitaitis, Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros  punkto Lietuvoje vadovas, tokius Lietuvos įmonių rezultatus galima aiškinti dvejopai: „Gali būti, kad lietuviai iš tiesų streso darbe patiria mažiau nei dirbantieji kitose šalyse. Jeigu tai tiesa – galime džiaugtis. Iš kitos pusės, čia įžvelgčiau tokią problemą, kad mūsų darbuotojai galbūt dar nesugeba tinkamai įvertinti kai kurių sveikatos sutrikimų ir susieti jų su darbo vietoje patiriamomis stresinėmis situacijomis.“

Gali būti, kad lietuviai iš tiesų streso darbe patiria mažiau nei dirbantieji kitose šalyse. Jeigu tai tiesa – galime džiaugtis.

Didžiausia rizika sveikatai – sunkiai sukalbami klientai

Žiūrint į bendrąjį Europos šalių vidurkį būtent bendravimas su sunkiai sukalbamais klientais, pacientais ar mokiniais, kaip rizikos veiksnys sveikatai, įmonėse yra vertinamas dažniausiai. „Šis rizikos veiksnys, yra minimas daugiau nei pusėje Europos įmonių, kurios dalyvavo apklausoje, o kaimyninės Baltijos šalys pagal rodiklį netgi viršija ES vidurkį.„ – kalbėjo D.Bitaitis.

Tuo tarpu, žvelgiant į Lietuvos rezultatus, dažniausiai įvardijama rizika priskiriama prie grėsmių fizinei sveikatai – tai  pasikartojantys rankų ir plaštakų judesių sutrikimai.  

D.Bitaičio teigimu, tai, kad, priešingai nei rodo ES vidurkis, Lietuvoje fizinės traumos atrodo vis dar realesnės nei streso keliami sveikatos sutrikimai, dar nereiškia, jog mūsų šalis nepaklūsta paslaugų sektoriaus plėtros tendencijai.

„Negalima sakyti, kad šiuo klausimu atsiliekame. Mes skiriamės nebent skirtingai traktuojamais nelaimingais atsitikimais darbe. Pavyzdžiui, Lietuvoje auto įvykis darbo metu arba važiuojant į ar iš darbo traktuojamas, kaip nelaimingas atsitikimas darbe, kai antai daugelyje ES valstybių tokia praktika netaikoma. Be to, tam tikrų rizikos faktorių vertinimas gali priklausyti ir nuo šalių kultūrinių skirtumų. Gali būti, kad lietuviai dirba sparčiau, todėl, pavyzdžiui, laiko spaudimą jaučia žymiai rečiau nei, sakykim, skandinavų šalių darbuotojai.“ – svarstė D.Bitaitis.

Stresos prevencijos priemonės – ne visose darbovietėse

Tyrimo metu buvo siekiama atsakyti ir į dar vieną svarbų klausimą: kiek plačiai valstybėse taikomos su darbu susijusio streso prevencijos priemonės.

Rezultatai parodė, kad jų paplitimas skirtingose valstybėse smarkiai skiriasi. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jos taikomos 57 proc. įstaigų, o Čekijoje,  Kroatijoje, Estijoje – skaičius nesiekia 10 proc. Lietuvoje streso prevencijos veiksmų planą turi ir vykdo, kiek mažiau nei 25 proc. darboviečių.  Vis dėlto, kaip teigia D. Bitaitis, bendri mūsų šalies rezultatai nuteikia pozityviai.

„Manau, kad darbų saugos kultūra turi susiformuoti per tam tikrą laiką. Mes dar esame labai jauna demokratija, tačiau šiuo klausimu ES kontekste tikrai neatrodome prasčiausiai, be to, akivaizdu, kad situacija skiriasi, lyginant ją su buvusia prieš dešimtmetį“, – teigė specialistas.

 

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:50
01:14
00:27

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką