– Pavasarį daug kalbama apie vitaminų stygių, bet ar yra pagrindo tokioms kalboms?
– Sakoma, jeigu žmogus žiemos metu per dieną suvalgo nors vieną apelsiną, tai labai gerai, nes jis gavo daug antioksidantų. Užtat kasmet turime kalbėti apie sunkų išbandymą, kurį mūsų organizmui tenka patirti dėl vitaminų stygiaus. Vitaminų mums reikia visus metus. Jeigu mes pažiūrėtume į rekomenduojamas maistinių medžiagų poreikių normas, nepamatytume, kad normos skirstomos pagal sezonus. Skirstoma pagal amžių, lytį, atliekamo darbo sunkumą. Tačiau pavasarį vitaminų poreikis padidėja.
Situacija pavasarį tampa sudėtinga dar ir dėl to, kad per žiemą organizmas yra daugelio veiksnių nualinamas. Žiemos klimatas, kvėpavimo sistemos ligos, tamsa, saulės nebuvimas – visa tai veikia žmogų. Ir dėl to pavasarį padidėja maistinių medžiagų ir vitaminų poreikis.
Antra, mūsų mityba yra nevisavertė – tą rodo gyventojų mitybos tyrimai. Lietuvio mitybos įpročiai yra blogi, jie nesikeičia jau daug metų, požiūris į sveikatą išlieka netinkamas. Žmogus nevertina sveikatos, kol ją turi, o kai praranda – tada sveikata, tikrai, tampa brangiausiu turtu.
– Gal pagrindinė bėda ta, kad žmonės nesuvokia, jog tarp mitybos ir sveikatos yra tiesioginė sąsaja?
– Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto Lietuvos gyventojų mitybos tyrimas parodė, kad žmonės žino daug. Ir apie maistą, ir ką reikia valgyti, ir kas sveikatai palankiau. Tikrai žino, kad mityba daro įtaką sveikatai. Bet tų žinių nerealizuoja praktiškai. Mitybos ir sveikatos raštingumas yra visai neblogas. Bet motyvacijos nėra.
Iki krizės, 2007 m. Respublikinis mitybos centro darytas mitybos tyrimas parodė, kad renkantis maisto produktus svarbiausia buvo kaina, tada skonis ir, galiausiai, nauda sveikatai. Neseniai mūsų atliktas tyrimas parodė, kad pasirinkimą lemia tie patys faktoriai.
Renkantis produktus apie naudą sveikatai galvoja tik 15 proc. vyrų ir 26 proc. moterų. Žiūrint į mitybos įpročius iš laiko perspektyvos, galima pasakyti, kad lietuvio įpročiai nesikeičia.
– Ar tiesa, kad pavasarį dažnai įvyksta lėtinių ligų paūmėjimai?
– Taip, ir tuos paūmėjimus galima susieti su vitaminų stygiumi. Tam įtakos turi imuninės sistemos nusilpimas. Jeigu žmogus žiemos metu sirgo peršalimo ligomis, gripu, gal teko gerti antibiotikus – jo imuninė sistema tikrai yra nusilpusi. Su maistu organizmas turi gauti visko, ko jam reikia. Kai negauna, paūmėja lėtinės ligos, kaip nusilpusios imuninės sistemos pasekmė.
Pavasarį visos sąlygos esamoms, lėtinėms ligoms paūmėti ir naujoms atsirasti.
– Kokie sveikatos skundai akivaizdžiai byloja apie vitaminų stygių?
– Jei įtrūksta lūpų kampučiai – tai akivaizdus vitamino B2 stygius, gali trūkti ir vitamino E. Pradeda lūžinėti nagai? Vadinasi, gali trūkti vitamino A, E. Dėl šių vitaminų stygiaus išsausėja plaukai, jie slenka, prastėja nagų išvaizda. Jei kamuoja bendras silpnumas – gali trūkti mineralinės medžiagos geležies.
Pavasarį žmonės būna dirglesni, nervingesni, į viską reaguoja neadekvačiai – tai magnio trūkumo simptomai. O magnio daug yra žalios spalvos daržovėse, jų žiemos metu valgome mažai. Magnio galime gauti su žaliaisiais žirneliais. Bet beveik visas magnis būna perėjęs į skystį, jeigu žmogus išpila tą skystį, jis išpila magnį. Tą skystį galima gerti, galima sriubą virti, nes mineralai išlieka net ir virimo temperatūroje.
Šildymo sezono metu išsausėja oda, gleivinės. Gleivinių būklei palaikyti ir atkurti reikia vitamino A, E, D. Nors itin didelio vitamino E ir A stygiaus Lietuvoje nėra, nes žmonės valgo per riebiai, šiuos vitaminus gauname iš riebalų.
– Žmonės dažnai sako, jog ateis vasara, tada gausime tų vitaminų natūraliai.
– Tai klaidingas mąstymas. Nereikia galvoti, kad mėnesį vaisių, daržovių ir uogų pavalgysim – tai vitaminų užteks visiems metams. Maistines medžiagas, vitaminus ir mineralus mes turime gauti kasdien ir visus metus. Prisikaupti nepavyks.
Kitų šalių gyventojų maisto papildų vartojimo mastai byloja apie pokyčius jų mąstyme, apie suvokimą, jog vitaminai būtini gerai savijautai ir kaip ligų prevencija. Mitybos problemos daugelyje šalių yra tos pačios, bet galbūt požiūris į sveikatą, jos stiprinimą ir išsaugojimą yra visai kitas. Ir ko žmogus negauna su maistu, kaip kompensaciją organizmui, vartoja maisto papildus.
– Kaip atsigauti? Kokie būtų jūsų patarimai?
– Pavasaris yra sunkesnis mūsų organizmui periodas. Rekomenduoju pasitelkti kompleksinius maisto papildus. Taip pat siūlau kritiškai įvertinti savo suvalgomo maisto kiekį ir jo kokybę. Galima peržvelgti savaitės mitybos racioną – ar yra vaisių ir daržovių, ar geriama natūraliai spaustų sulčių. Jei geriamos sultys – tai didelis pliusas. Taip pat reikia įvertinti raciono įvairumą. Ar valgote tą patį, ar patiekalai ir produktai keičiasi?
Kritiškai reikėtų įvertinti savo gyvenseną, kiek būname gryname ore, fizinį aktyvumą (jeigu jis yra – stiprinama imuninė sistema) ar dažnos stresinės situacijos, ar yra darbo-poilsio režimas (esant stresui yra didesnis antioksidantų poreikis).
Manyčiau, kad maždaug 85 proc. Lietuvos gyventojų, pagal mitybos įpročių tyrimų rezultatus, su maistu negauna visko, ko reikia organizmui. Tiek žmonių pavasarį jaučia vitaminų stygių. Tą stygių galime kompensuoti maisto papildais. Nes jeigu organizmas taip ir negaus jam reikiamų vitaminų ir mineralų, gali kilti pasekmių.
