Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 gruodžio 3d. 13:03

Mokslininkai paskaičiavo: per 7 savaites nematomų pandemijos mirčių skaičius beveik 2,5 karto didesnis už mirusiųjų nuo COVID-19

VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr. / VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu

Gruodžio 3-iosios dienos Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per pastarąsias septynias savaites Lietuvoje buvo stebimas rekordinis mirčių skaičius. Įrodymais pagrįstos medicinos grupės (ĮPMG) analitikai apskaičiavo šiuo laikotarpiu stebėto mirčių perviršio dydį. Mirčių perviršis parodo, kiek žmonių daugiau nei tikėtasi numirė per tam tikrą laikotarpį. Gautas rezultatas tikrai kelia nerimą – COVID-19 pandemijos meto mirčių perviršis yra daugiau kaip du kartus didesnis už oficialiai skelbiamą COVID-19 mirčių skaičių.

ĮPMG analitikai – Gothenburgo universiteto (Švedija) dr. Jonas Bačelis, Santaros klinikų prof. Laimonas Griškevičius, Kembridžo universiteto ligoninės (JK) gydytojas Tumas Beinortas ir dr. Aistis Šimatis (Lietuvos respublikos vyriausybės kanceliarija) – palygino pirmąsias keturiasdešimt aštuonias 2020-ųjų metų savaites (tiek viešų duomenų šiuo metu pateikia Lietuvos statistikos departamentas) su tomis pačiomis dvidešimties ankstesnių metų savaitėmis (Pav. Nr. 1). Naujausia, 48-oji, savaitė prasideda lapkričio 23 d. ir baigiasi lapkričio 29 d.

Analitikai atsižvelgė į tai, kad skirtingais metais gyventojų demografinė sudėtis buvo nevienoda, taip pat skyrėsi su demografine sudėtimi nesusijęs metinis mirtingumas. Dėl šių pritaikytų metodų visi ankstesni 20 metų duomenys tapo palyginami su 2020 metų duomenimis.

Iš ankstesnių dvidešimties metų (nuo 2000 iki 2019) buvo apskaičiuota, koks mirčių skaičius yra labiausiai tikėtinas kiekvieną kalendorinę savaitę.

ĮPMG nuotr./Paveikslas Nr. 1. 2020 m. bendro Lietuvos mirčių skaičiaus (nepriklausomai nuo mirties priežasties) palyginimas su ankstesniais metais
ĮPMG nuotr./Paveikslas Nr. 1. 2020 m. bendro Lietuvos mirčių skaičiaus (nepriklausomai nuo mirties priežasties) palyginimas su ankstesniais metais

Septynių pastarųjų savaičių mirčių perviršis

Nuo 2020 spalio mėn. jau bent septynias savaites pastebimas vis didėjantis mirčių perviršis, kuris sutampa su pastarojo meto COVID-19 pandemijos banga Lietuvoje (Pav. Nr. 2).

Analitikų apskaičiavimais, 42–48 savaitę Lietuvoje stebėta 6100 mirčių arba net 1200 daugiau nei įprastu metu, kuomet per tą patį laikotarpį tikėtasi 4900 mirčių. Šis reiškinys ypač ryškus vyriausios amžiaus grupės asmenų grupėje (80+), bet pastebimas jau ir amžiaus grupėje 50 metų ir daugiau. Oficialiais duomenimis, per šį laikotarpį nuo COVID-19 mirė apie 350 asmenų, tad likę 850 mirusių asmenų yra nematomos šio pandemijos meto aukos (Pav. Nr. 3).

ĮPMG nuotr./Paveikslas Nr. 2. Oficialiai skelbiama Covid-19 patvirtintų atvejų bei mirčių statistika (šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas). Savaitiniai svyravimai buvo sušvelninti naudojant slenkantį vidurkį
ĮPMG nuotr./Paveikslas Nr. 2. Oficialiai skelbiama Covid-19 patvirtintų atvejų bei mirčių statistika (šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas). Savaitiniai svyravimai buvo sušvelninti naudojant slenkantį vidurkį
ĮPMG nuotr./Paveikslas Nr. 3. Mirčių perviršis suskirstytas į dvi dalis: tamsiau pažymėtos oficialios COVID-19 perviršio mirtys; šviesiau pažymėtos kitos perviršio mirtys COVID-19 pandemijos metu
ĮPMG nuotr./Paveikslas Nr. 3. Mirčių perviršis suskirstytas į dvi dalis: tamsiau pažymėtos oficialios COVID-19 perviršio mirtys; šviesiau pažymėtos kitos perviršio mirtys COVID-19 pandemijos metu

Kas gali sukelti pandemijos meto mirčių perviršį?

  1. Tiesioginės COVID-19 aukos. Nediagnozuotų COVID-19 susirgusių žmonių mirtys, nesikreipus ar nesulaukus pagalbos.

  2. Atidėta planinė pagalba. COVID-19 sergantiems pacientams ligoninėse teikiama skubi pagalba dėl kvėpavimo nepakankamumo. Tuo tikslu uždaromi ir perorganizuojami ištisi ligoninių planinės pagalbos skyriai. Dėl reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių reorganizavimo teikti pagalbą COVID-19 sergantiems pacientams, atidedamos planinės operacijos bei kitas planinis gydymas (pvz., vėžio chemoterapija), po kurių gali prireikti gydymo intensyvios terapijos skyriuose.

  3. Nepakankamas medicinos darbuotojų skaičius planinėms paslaugoms teikti. Medikai perkeliami dirbti į COVID-19 skyrius ir patys suserga COVID-19 bei turi izoliuotis. Dėl to planinių paslaugų prieinamumas pacientams dar labiau sutrinka.

  4. Pacientai atideda ar vengia kreiptis skubios pagalbos. Daugelyje įstaigų stebimi COVID-19 infekcijos protrūkiai. Bijodami užsikrėsti, pacientai gali kreiptis skubios pagalbos pavėluotai, todėl didėja komplikacijų bei mirties rizika.

  5. COVID-19 komplikuoja kitas lėtines ligas. Net ir pasveikus nuo COVID-19 gali likti pasekmių: pablogėjusi kvėpavimo, širdies, inkstų ar kitų sistemų veikla. Suminis gretutinių ligų blogėjimas didina mirties tikimybę.

  6. Pacientai vengia dalyvauti prevencinėse programose. Bijodami užsikrėsti ar dėl to, kad pas gydytojus patekti tapo sunkiau, pacientai gali atidėti dalyvavimą vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėse programose, didindami riziką, kad minėtos lėtinės ligos bus diagnozuotas labiau pažengusioje stadijoje.

  7. Galimai su stresu, nerimu susijusios mirtys, sukeltos vienišumo, izoliacijos.

  8. Įmanomas dalinis paaiškinimas gali būti ir savižudybės (pvz., dėl prarasto darbo ar artimojo).

Tačiau, pasak analitikų, galimas ir mirčių nuo tam tikrų priežasčių mažėjimas COVID-19 pandemijos metu. Valstybėms įvedus karantino priemones bei apribojus asmenų judėjimą, tikėtina, kad mirčių skaičius dėl tam tikrų priežasčių, pvz., dėl transporto įvykių bei kai kurių kitų infekcijų (pvz., gripo) plitimo, gali sumažėti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką