Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 27d. 09:22

Natūralus antidepresantas magnis: kai trūksta, streikuoja ne tik širdis

Moteris geria vandenį
Fotolia nuotr. / Moteris geria vandenį

Magnį drąsiai galima vadinti natūraliu antidepresantu. Taip teigia medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Rūta Petereit, atkreipdama dėmesį, kad magnio stygius net ir visai sveikiems žmonėms gali paskatinti širdies ritmo sutrikimus.

„Magnis reguliuoja sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą, padeda išvengti širdies aritmijų, apsaugo širdies skilvelių raumenį nuo išemijos, tad ilgalaikis jo turinčių papildų vartojimas širdies ir kraujagyslių ligų riziką gali sumažinti nuo 100 proc. iki 68 proc.“, – pabrėžė gydytoja dietologė.

Dr.R.Petereit paaiškino, kodėl kraujo tyrimas tik iš dalis parodo, ar organizme netrūksta magnio, kaip jo trūkumas susijęs su bronchinės astmos ir kitų ligų paūmėjimais, kas signalizuoja, kad šio mineralo organizme jau katastrofiškai trūksta, kokius maisto produktus vartodami papildytume išsekusias magnio atsargas ir kiek magnio turėtume gauti kasdien, kad būtume geros nuotaikos bei sveiki.

Kas yra magnis ir kuo jis naudingas mūsų organizmui?

Magnis yra vienas reikalingiausių ir gyvybiškai būtiniausių organizmui mineralų. Pagal gausumą žmogaus organizme jis yra ketvirtasis katijonas ir antrasis viduląstelinis katijonas.

Žinoma daugiau kaip 600 fermentų, kurių kataliziniam aktyvumui būtini magnio katijonai. Nustatyta, kad magnis dalyvauja energetinių junginių sintezėje ir sunaudojime, baltymų ir nukleorūgščių sintezėje, įvairiuose ląstelės cikluose bei sudaro įvairius kompleksus ląstelių membranose. Be to, jis veikia jonų pernašą per membranas ir daro įtaką kalcio ir kalio koncentracijai ląstelėje. Magnio poveikis ląstelės membranai priklauso nuo hormonų ir ląstelės tipo.

Ar tiesa, kad magnio stoka organizme yra vienas iš svarbių veiksnių, galinčių sukelti pakankamai rimtus žmogaus sveikatos sutrikimus?

Tikrai taip. Magnio stoka organizme dabar jau yra vertinama kaip liga, kurią reikia gydyti. Magnio stoka organizme didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, gali sukelti širdies ritmo ir kraujospūdžio sutrikimus, raumenų spazmus, didinti onkologinių ligų riziką. Taip pat gali sukelti komplikacijų sergant virškinamojo trakto ligomis, po chirurginių intervencijų, sergant cukriniu diabetu, vartojant diuretikus.

Magnio pusiausvyros sutrikimas gali paskatinti širdies ritmo sutrikimus ir visai sveikiems žmonėms, gali pasireikšti lėtinis nuovargis, mieguistumas, įvairūs emociniai sutrikimai.

Hipomagnezemiją iššaukia fizinis pervargimas, stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir netinkama mityba.

Kita dažna magnio trūkumo priežastis yra dėl įvairių priežasčių pasireiškęs vėmimas, viduriavimas, malabsorbcijos sindromas.

Kokie požymiai gali rodyti magnio trūkumą mūsų organizme?

Magnio trūkumas ne visada yra akivaizdus, simptomai gali varijuoti, tai pat juos lengva supainioti ir priskirti kitoms ligoms. Pirmieji magnio trūkumo požymiai pasireiškia padidėjusiu jautrumu stresui, dirglumu, galvos skausmu, svaigimu, negalėjimu susikaupti, migrenos priepuoliais. Daugelis to nesureikšmina, nes paprasčiausiai viską suverčia nuovargiui, blogam miegui.

Raumenų mėšlungis gali pasireikšti bet kokiame amžiuje. Kai kuriais atvejais kojų mėšlungis yra ligų, pvz., Aterosklerozės (pertrūkių), diabeto, venų venų, kepenų cirozės, skydliaukės pažeidimų ir kt. simptomas.Tačiau, remiantis kai kuriais šaltiniais, tiksliai 75% žmonių kenčia nuo raumenų spazmo, nes apie 80% žmonių patiria magnio trūkumą. Taip yra dėl to, kad iš netinkamos daugelio žmonių mitybos neįmanoma gauti reikiamos paros normos.

Fotolia nuotr./Galvos skausmas.
Fotolia nuotr./Galvos skausmas.

Magnio trūkumo simptomų sąrašas gali būti gana platus, tačiau dažniausiai pasitaikantys simptomai yra išvardyti žemiau:

  • Galvos skausmas, svaigimas, sumišimas (nerimas), negalėjimas susikaupti, padidėjęs nervingumas, migrenos priepuoliai, užpakalinės galvos dalies skausmas.
  • Lėtinė nemiga ir kiti miego sutrikimai;
  • Asmenybės pokyčiai, tokie kaip dirglumas, isterija, panikos priepuoliai, depresija;
  • Veido, kaklo, pečių, stuburo raumenų mėšlungis, šlaunų ir blauzdų raumenų mėšlungis;
  • galūnių parestezijos, sąstingis, kojos pėdų ir pirštų mėšlungis, parestezijos;
  • Širdies aritmijos;
  • Virškinamojo trakto funkciniai spazminiai skausmai, pykinimas, vėmimas, diarėja;
  • Šlapimo sistemos spazmai.

Ar tiesa, kad magnio kiekio kraujyje tyrimas tikrojo jo trūkumo neparodo?

Labaratorinis magnio koncentracijos nustatymas serume ne visada tiksliai atspindi organizmo magnio atsargas, nes dižioji jo dalis yra ląstelėse. Kraujyje yra apie 1% organizmo magnio. Apie 30 % su maistu patekusio magnio absorbuojama iš virškinamojo trakto: 55-60 proc. šio kiekio pasiskirsto kauluose, likusi dalis minkštuose audiniuose, ypač griaučių raumenyse. Maždaug trečdalis šio kiekio susijęs su serumo baltymais, kita dalis cirkuliuoja kaip laisvieji magnio jonai. Didžioji dalis magnio iš organizmo pasišalina su šlapimu.

Taigi netgi esant kraujo serume magnio koncentracijos normai, kai kuriose organizmo ląstelėse gali būti nepakankamas jo kiekis. Jei ištirta magnio koncentracija kraujyje ar šlapime yra normos ribose, dar nereiškia, kad organizmo visos ląstelės yra visiškai aprūpintos magnio jonais. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį ir į pasireiškiančius požymius bei simptomus.

Kokia magnio klinikinė reikšmė ir gal pateiktumėte įdomių faktų apie magnį iš savo patirties?

Magnis dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų ir veikia įvairias organizmo fiziologines funkcijas. Nors ir žinome, kad magnis reguliuoja sistolinį ir diastolinį kraujo spaudimą, padeda išvengti širdies aritmijų, apsaugo širdies skilvelių raumenį nuo išemijos, tad ilgalaikis magnio turinčių papildų vartojimas širdies ir kraujagyslių ligų riziką gali sumažinti nuo 100 % iki 68 %

Svarbu, kad sumažėjus magnio koncentracijai, kalcio kiekis ląstelėse padidėja. Magnio-kalcio santykio sutrikimas sukelia vadinamąjį metabolinį sindromą. Didesnis magnio vartojimas gali padėti pacientus, kuriems diagnozuotas metabolinis sindromas.

Taip pat magnio jonai skatina neuroraumeninio impulso perdavimo blokadą sinapsėse. Trūkstant magnio gali pasireikšti tokie klinikiniai simptomai kaip migreniniai galvos skausmai ir svaigimas, emocinis ar dėmesio sutrikimas, impulsyvumas, kiti neurologiniai simptomai. Magnio stoka gali sukelti depresiją. Tad magnį drąsiai galima vadinti natūraliu antidepresantu. Dar įdomu tai, kad sergančių bronchų astma vaikų ar suaugusių asmenų organizme magnio stoka gali sukelti šios ligos paūmėjimą.

„Fotolia“ nuotr./Širdies sveikata
„Fotolia“ nuotr./Širdies sveikata

Tai pat magnio stoka organizme gali palaikyti alerginį uždegimą, vykstantį bronchų astmos metu, kai išsilaisvina uždegimą skatinantys mediatoriai – leukotrienai, interleukinai (IL-1 ir IL-4) bei α-naviko nekrozės faktorius („tumor necrosis factor“, α-TNF). Magnis, kaip kalcio antagonistas, slopina alerginį uždegimą, o sustiprindamas β2 agonistinį poveikį dalyvauja plečiant bronchus bei skatina bronchų lygiųjų raumenų atsipalaidavimą. Taigi pakankamas šio mikroelemento kiekis organizme gerokai sumažina bronchų astmos simptomus.

Įrodyta, kad magnio jonai gali paveikti insulino aktyvumą, kai kasos ląstelės nepakankamai sekretuoja insuliną. Gliukozės apykaitai organizme ir jos koncentracijos svyravimui kraujyje tiesioginės įtakos turi organizme esantis magnio kiekis. Nustatyta, kad magniu praturtintas maistas ar vartojami papildomai magnio preparatai gali pagerinti insulino sekreciją, todėl kraujyje sumažėja gliukozės kiekis.

Kiek magnio mes turėtume suvartoti ?

Sveikam asmeniui per parą rekomenduoja suvartoti 300-400 mg magnio, priklausomai nuo amžiaus, lyties ir kai kurių kitų veiksnių. Pvz., nėštumo metu magnio trūkumas yra ypač pavojingas. Tokiais laikotarpiais jo poreikis padidėja 20-30%. Sportininkams, net ir sportuojantiems savo malonumui, magnio gali reikėti 10–20% daugiau, mat jėgos pratimai skatina labiau išsiskirti šlapimą ir prakaitą, o kartu pasišalina ir magnis. Be to, sportuojant stipriai apkraunama širdis, tad jei stinga magnio, gali prasidėti aritmija ar pavojingai pakilti kraujospūdis.

Žmogaus organizmas magnio pats nepasigamina, šio mikroelemento atsargas galima papildyti tik sureguliavus mitybą, t. y. valgant daug magnio turinčių maisto produktų arba papildomai vartojant magnio preparatų.

Reikia atkreipti dėmesį, kad žmogaus organizmas su maistu gali pasisavinti tik apie pusę suvartoto magnio kiekio (40–50%).

Žinoma, kad dauguma Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, gyventojai per parą suvartoja mažesnį magnio kiekį negu rekomenduojama.

Kokiuose maisto produktuose magnio yra daugiausia?

Daug magnio yra augaliniuose produktuose – kviečių sėlenose, moliūgų sėklose, saulėgrąžose, riešutuose, taip pat žaliose daržovėse – špinatuose, salotose, petražolėse, krapuose, nes magnis yra centrinis chlorofilo katijonas.

Nuo 50 iki 150 mg magnio yra 100 g žaliųjų daržovių – špinatuose, salotose, petražolėse, krapuose, rūgštynėse.

Nemažai magnio turi morkos, moliūgai ir ankštinės kultūros – sojos, šparaginės pupelės, žirniai.

Magnio šaltiniu gali būti žemės ir kiti riešutai, kakava ir juodasis šokoladas, razinos, grybai, žuvis, ypač lašišinė, jūrų gėrybės – krabai, krevetės, jūros kopūstai.

Pieno produktuose magnio nėra daug – tik apie 12 mg/100 g.

Fotolia nuotr./Moliūgų sriuba.
Fotolia nuotr./Moliūgų sriuba.

Ar įmanoma paros magnio dozę gauti tik iš maisto produktų?

Teoriškai taip, štai suvalgius 60 g kviečių sėlenų arba 71 g saulėgrąžų, 113 g anakardžių ar 121g graikinių riešutų, 492 g špinatų ar 1111 g brokolių, 303 g lęšių, gautume dienos magnio normą.

Tačiau žiūrint praktiškai, kyla klausimas ar kasdien suvartojame pakankamai produktų, kuris užtikrintų rekomenduojamą magnio kiekį mūsų organizmui? Netgi jeigu ir taip, tad atminkime, kad žmogaus organizmas su maistu gali pasisavinti tik apie pusę suvartoto magnio kiekio (40–50 proc.).

Jei organizme trūksta magnio ir nepavyksta rekomenduojamos jo paros dozės gauti su maistu, rekomenduojama papildomai naudoti magnio preparatus. Šiuo atveju labai svarbu pasirinkti tinkamą magnio druską, tinkamą dozę ir tinkamą vartojimo kursą. Maiste yra organinės kilmės magnio, pavz. magnio citrato. Magnio citratas kūne veikia kaip biologiškai suderinamas pagrindinis elementas ir todėl yra gerai toleruojamas bei pasižymi greitu veikimu.

Vartojimo kursas rekomenduojamas priklausomai nuo būklės ir patiriamų simptomų, pvz.: vienas iš dažniausių simptomų yra raumenų spazmai ir blauzdos raumenų mėšlungis. Šie simptomai ne tik varginantys, bet ir labai skausmingi, dažniausiai atsiranda ne dėl staigaus magnio stygiaus, o dėl chroniško jo trūkumo organizme. Tokiu atveju rekomenduojama magnio paros dozė yra ne mažiau 295 mg ir vartoti ilgesnį laiką, mažiausiai 4-6 savaites.

Kaip ir minėjau, magnio trūkumas ne visada yra akivaizdus, jo trūkumo simptomus lengva supainioti ir priskirti kitoms ligoms. Jei jūsų organizme trūksta magnio, jį privalu papildyti. Vienas iš populiariausių – nusipirkti magnio preparatų. Svarbu prisiminti – kad pasiektume efektyvių rezultatų, vartoti reikia mažiausiai bent kelias savaites.

Partnerio turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką