Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 15d. 07:57

Neurochirurgas apie fizinį skausmą: „Šių dienų rykštė – nepakankamas fizinis aktyvumas“

Skausmas
123RF.com nuotr. / Skausmas

Visi esame patyrę vienos ar kitos kūno vietos fizinį skausmą. Kaip sako „Baltijos Amerikos klinikos“ gydytojas neurochirurgas Artūras Šitkauskas, žmonės vargiai nugyvena gyvenimą nepatyrę sąnarių ar raumenų skausmų. Ir šių dienų rykšte, kalbėdamas apie lėtinį skausmą, jis vadina hipodinamiją – nepakankamą fizinį aktyvumą. „Jei kasdien skirtumėte nors šiek tiek laiko sportui, tuos simptomus būtų galima atitolinti, sumažinti“, – teigia neurochirurgas.

Pajutus skausmą reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją

Pasak A.Šitkausko, dėl skausmo į specialistus Lietuvoje kreipiasi 250–300 iš 100 tūkst. žmonių, o kaip dažniausią priežastį nurodo judamojo aparato ligas.

„Ilgas sėdėjimas, nuolatinis stresas, skuba, didžioji dalis su skausmu susijusių skundų yra dėl judamojo aparato: sąnarių, raumenų skausmai, arba, pavyzdžiui, kai žmonės dirba sėdimą darbą, o nuėję į sporto salę gerokai persistengia siekdami didelių rezultatų ir taip padaro sau meškos paslaugą“, – sako neurochirurgas ir apibendrina, kad „šių dienų rykštė yra hipodinamija“.

Lėtinis skausmas yra ilgai besitęsiantis ar pasikartojantis skausmas, kuris užsitęsia ilgiau nei ūmi liga ar trauma ir trunka daugiau kaip 3–6 mėnesius, ima varginti žmogų kasdieniame gyvenime. Jo priežasčių, pašnekovo teigimu, gali būti įvairių.

„Lėtinis skausmas yra net septynių rūšių. Pirminis, arba ideopatinis, kuris yra be aiškios priežasties, taip pat gali būti raumeninis, vėžinės kilmės (vadinamasis kancerogeninis), atskirai išskiriami galvos, veido skausmai, gali būti vidaus organų skausmas ir t. t. Tai priklauso nuo priežasties.

Nė vienas žmogus be specialisto negali atskirti to skausmo simptomų. Tad tokiais atvejais pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jis iš požymių nutaria, kur žmogų nukreipti, kokius tyrimus atlikti“, – sako gydytojas.

Kaip gydomas lėtinis skausmas?

A.Šitkausko teigimu, lėtinio skausmo gydymas turi tam tikrą pakopiškumą ir savo algoritmus. Pirmas žingsnis, pasak neurochirurgo, yra medikamentinis gydymas.

Be įvairių procedūrų, skausmui gydyti, esant tam tikroms diagnozėms, indikacijoms gali būti pasitelkiama karščio arba šalčio terapija.

„Vėliau, jei efektas negaunamas arba surandama ypatinga priežastis, įsijungia kiti specialistai. Taip pat yra skausmo gydymo klinikos, kuriose dažniausiai dorojamasi su neuropatiniu skausmu.

Gydymui skirta daugybė priemonių, kuriomis stengiamasi paveikti tuos nervus, organus, sąnarius ir pan., iš kurių plinta skausmas. Toks gydymas yra papildomas prie medikamentinio, ir kartais pakanka vienos procedūros, kad žmogus toliau galėtų ramiai gyventi“, – sako specialistas.

Be įvairių procedūrų, skausmui gydyti, esant tam tikroms diagnozėms, indikacijoms gali būti pasitelkiama karščio arba šalčio terapija. Pirmu atveju naudojamas didelės kinetinės energijos poveikį turintis lazeris, antru atveju – krioterapija. Kuo – karščiu ar šalčiu – gydyti, pagal simptomatiką, rastus pakitimus, pasak A.Šitkausko, sprendžia specialistas, analizuodamas, kokio tipo skausmas.

Tačiau dažniausiai, gydytojo teigimu, lėtinis skausmas, nepaisant to, kad taikomas medikamentinis gydymas, intervencinės procedūros skausmo gydymo klinikoje ar net minimaliai invazyvios chirurginės priemonės, yra grįžtamas.

Vida Press nuotr./Kaklo skausmai
Vida Press nuotr./Kaklo skausmai

„Tai lemia nepašalinta priežastis: judėjimo aparato, stuburo ligos, nugaros skausmai, kai per daugelį metų dėl gyvenimo būdo yra susiformavusi ostechondrozė, ataugos, žmogus mažai ką keičia – praleidžia dešimtmečius sėdėdamas, prisiversti sportuoti jam sunkiau, nei išgerti tabletę. Tada tas skausmas kartojasi“, – teigia A.Šitkauskas.

Fizinio aktyvumo ir mitybos įtaka

Paklaustas apie sąnarinį skausmą, gydytojas sako, kad, nesvarbu, kur ir koks jis būtų – vieno sąnario ar nugaroje, kur daugiau sąnarių, yra gydomas pagal tuos pačius principus. Tokiu skausmu ypač skundžiasi žmonės, dirbantys sandėliuose, šaldytuvuose ar šaldomose patalpose. Ką reikėtų daryti ir kaip nuo to apsisaugoti?

Pasak A.Šitkausko, pirmiausia reikėtų vengti to poveikio, antra – pasitelkti visas skausmą malšinančias priemones, taip pat tas, kurios pagerina kraujotaką ir atpalaiduoja raumenį. O svarbiausia, neurochirurgo teigimu, žmogui reikia būti aktyviam, mankštinti sąnarius, kad paūmėjimas kartotųsi kuo rečiau.

„Jei tai – fizinis darbas, baigus darbą sąnariams reikėtų duoti kitos veiklos – juos reikia išmankštinti. Kuo labiau treniruoti jie bus, kuo žmogus bus labiau fiziškai pasiruošęs, tuo ilgiau galės išbūti esant nepalankioms sąlygoms“, – sako gydytojas.

Paklaustas, ar mityba irgi turi įtakos kuriam nors skausmui, pašnekovas sako, kad filosofine prasme medicinoje, be abejo, turi.

Kad žmogus galėtų visą gyvenimą nugyventi be sąnarių ar raumenų skausmų, manau, tai neįmanoma nė vienam iš mūsų.

„Yra tam tikra grupė ligų, kurioms mityba turi įtakos. Tačiau sveikam žmogui, neturinčiam reumatologinių ligų, mityba ypatingos įtakos neturi. Čia svarbesnis yra pats žmogaus gyvenimo būdas, kai dvylika valandų prasėdi kėdėje, o išėjęs iš darbo vis dar labiau galvoja apie darbą nei apie sportą ir jam norisi atsikvėpti ir pasėdėti prieš televizorių.

Dėl tokio ilgalaikio nejudrumo, verčiančio sąnarius nejudėti, organizmas atsideda kalcį. Jau ir su amžiumi įvyksta pokyčių: organizme mažėja vandens, audiniai tampa trapesni, nebėra tokie elastingi, ir tai net ne liga, žmogus tiesiog taip gyvena ir taip ateina senatvė.

Kad žmogus galėtų visą gyvenimą nugyventi be sąnarių ar raumenų skausmų, manau, tai neįmanoma nė vienam iš mūsų, tačiau, jei kasdien skirtumėte nors šiek tiek laiko sportui, tuos simptomus būtų galima atitolinti, sumažinti“, – teigia neurochirgas A.Šitkauskas.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Būk sumanus

Ar žinai?

Ar žinai?
Ar žinai?

Metas rinktis

Naviguok į ateitį

Laikas iškylai

Vyrų mados savaitė

Venecijos meno bienalė

Dream 2 Drive

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką