Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 27d. 19:02

Norite senti keturis kartus lėčiau? Šių lietuvės neuroedukatorės patarimų veiksmingumas įrodytas tyrimais

Besisupanti moteris
Vida Press nuotr. / Besisupanti moteris

Prieš keletą metų Lietuvoje atliktas unikalus pilotinis tyrimas, įrodantis, kad neuroedukaciniai metodai (NEM), akcentuojantys požiūrio, minčių ir emocijų higieną, fiziškai veikia mūsų ląsteles, stiprina organizmo imunitetą ir 4 kartus pristabdo senėjimo procesus. Neseniai tyrimo rezultatai užtvirtini moksliniu straipsniu, pagrindžiančiu tokį NEM poveikį, o jų autorė Marija Mendelė-Leliugienė dalinasi paprastais pratimais, kuriuos kiekvienas galime taikyti savo kasdienybėje.

Netikėti tyrimo rezultatai

Pasak NEM autorės, Asmenybės ugdymo instituto „Rafaelis“ įkūrėja ir vadovė, dailės terapeutė, socialinės politikos ekspertė, dailės terapijos taikymo asmenybės ugdyme pradininkė Lietuvoje M.Mendelės-Leliugienės, šiuo metu Lietuvoje jau parengtos kelios dešimtys specialistų, dirbančių šiuo metodu, kurio tikslas – padėti žmogui, kad jis išdrįstų pamatyti realybę tokią, kokia ji yra, o tai reiškia – išgydyti emocinę atmintį. Ir tai duoda neįtikėtinus rezultatus: ne tik gerėja psichinė savijauta, bet dingsta fiziniai negalavimai.

Minėto tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokią įtaką NEM turi telomerų ilgio dinamikai. Tai besikartojančios DNR sekos, kurios sudaro linijinius chromosomų galus ir kurios, žmogui senstant, nuolat trumpėja. Tyrimo metu įrodyta, kad NEM sulėtina šį trumpėjimo procesą 4,2 karto.

„Tyrimo metu, kurį su komanda atliko genetikas, Mykolo Romerio universiteto prof. Danielius Serapinas, buvo analizuojami ir kitų mokslininkų, tyrinėjusių telomerus, straipsniai. Dalinantis ląstelei telomerai turi polinkį trumpėti, bet suaktyvinus vadinamąsias sultis – telomerazę, nutrupėję telomerų galiukai priaudžiami. Dėl to lėtėja senėjimo procesai ir stiprėja imunitetas. Tai nereiškia, kad naudodami neuroedukacinius metodus pradėsime jaunėti ar nustosime senti. Tai neįmanoma. Tačiau tikrai ilgiau išliksime sveiki.

Asmeninio albumo nuotr./Marija Mendelė-Leliugienė
Asmeninio albumo nuotr./Marija Mendelė-Leliugienė

Tyrimą pagrindžiančio straipsnio išvados labai aiškios. Neuroedukaciniai metodai gali tapti tiek infekcinių, tiek neinfekcinių ligų prevencija, taikoma netgi pandemijų metu, sumažina streso hormono kortizolio lygį ir tuo pačiu padeda sumažinti depresyvumą, padeda streso įveikai. Taip pat jie gali būti taikomi kaip intervenciniai metodai klinikiniame darbe, siekiant sumažinti susirgimų riziką tokiomis ligomis, kaip vėžys, aterosklerozė, širdies ir kraujagyslių ligos.

Tačiau jie tinka tik tiems žmonėms, kurie yra sąmoningi ir pasiryžę skirti laiko sau – minčių, emocijų ir dvasinei higienai. Beje, psichologinių metodų, kurie padėtų žmogui pakeisti mąstymą ir požiūrį, kad jis nustotų kenkti savo organizmui toksiškomis mintimis, svarbą pabrėžia viso pasaulio mokslininkai“, – teigė pašnekovė.

Pasak jos, NEM įgalina žmogų pažvelgti į save iš toliau ir išardyti senus neuronų bėgius, kurie kelia destrukciją mintyse, elgesyje ar reakcijose. Pavyzdžiui, kartais mes visi save ar kitus dėl ko nors kaltiname arba kremtamės, kad praleidome kokias nors galimybes. Tačiau tai galima kompensuoti kitais būdais. Puikus pratimas – 30 min. su dėkingumo intencija sau ir aplinkiniams pasirinkta spalva tapyti rankomis.

„Pasak edukologijos filosofijos, tai padeda išplėtoti savo prigimtines galias savigydai, o pagal mediciną – sustiprina savireguliacinį mechanizmą, t. y. imunitetą. Yra daugybė mokslinių tyrimų, rodančių, kad mintimis žmogus gali save tiek išgydyti, tiek susargdinti. Todėl pirmoji pagalba – atleisti sau ar kitiems. Tai, aišku, nėra lengva, reikia ilgesnio ir gilesnio proceso, tačiau tam tikrais kalbiniais kodais įmanoma tai padaryti.

Tik pats žmogus atsakingas už tai, ką jis jaučia, ką mąsto, kokią informaciją skaito ir kaip reaguoja. Pavyzdžiui, galima vaikščioti po šiukšlyną ir piktintis, kaip viskas smirda, nešvaru, o galima „pakilti“ virš to šiukšlyno, tiesiog matyti, kad jis yra, bet net neužuosti jo kvapo. Viskas priklauso nuo paties žmogaus sprendimo.

Jeigu mes sėdėsime ir graušimės, kad mūsų gyvenimas ne toks, kokio norėtume, geriausiu atveju pasijusime dar blogiau, blogiausiu – susirgsime kokia nors liga. Todėl į savo mintis, emocijas, reakcijas reikia žiūrėti labai sąmoningai“, – įsitikinusi neuroedukatorė.

Yra daugybė mokslinių tyrimų, rodančių, kad mintimis žmogus gali save tiek išgydyti, tiek susargdinti.

Kaip kovoti su vidine įtampa

Dėl didelio gyvenimo tempo mes visi patiriame stresą, kuris tarsi nematomas, sunkiai apčiuopiamas, bet kaupiasi mūsų kūne. M.Mendelė-Leliugienė tai vadina vidine įtampa.

„Jei norite ją sumažinti, užduokite sau klausimą: ar man patinka gyventi įtampoje? Taigi pirmiausiai sąmoningai pajuskite savo būseną. Tuomet galima taikyti elementarius kalbinius kodus, kurie, pakartoti keletą kartų, mūsų sąmonėje atlieka generalinę tvarką. Pavyzdžiui: „Aš čia ir dabar renkuosi gyventi orų gyvenimą“, „Aš čia ir dabar priimu sprendimą kas rytą 20–30 min. skirti laiko pabūti su savimi“.

Arba galima tiesiog atsisėsti ant kėdės ir stengtis sąmoningai pajausti, kaip kūnas liečiasi prie kėdės, kaip aš sėdžiu. Arba pasivaikščioti basomis po žolę, pajaučiant kiekvieną pėdos prisilietimą prie žemės. Kitaip tariant, ką nors veikti labai sąmoningai būnant čia ir dabar. Mokslo įrodyta, kad sąmoningas buvimas čia ir dabar taip pat prailgina telomerus“, – teigė pašnekovė.

123RF.com nuotr./Brandaus amžiaus pora
123RF.com nuotr./Brandaus amžiaus pora

Neuroedukacinių metodų pagalba netgi galima numalšinti įtampos galvos skausmą. Tiesiog tuo metu reikia savęs paklausti: kur šiuo metu realiai norėčiau būti arba ką daryti? Pavyzdžiui, norisi namuose susisukti į pledą ir paskaityti knygą, tačiau artimiausiomis dienomis tokios galimybės neturėsite. Pažadėkite savo kūnui, kada tiksliai tai padarysite, ir nustebsite – skausmas praeis.

Pažadėkite savo kūnui, kada tiksliai tai padarysite, ir nustebsite – skausmas praeis.

„Tik nepamirškite ištesėti pažado. Viena moteris turėjo labai varginantį darbą, kurį dirbo dėl pinigų. Konsultacijos metu įmanoma nustatyti, kaip į jį reaguoja kūnas. Paprašiau jos sau pasakyti, kad šiame darbe ji dirbs dar tris mėnesius. Kūnas reagavo normaliai. Ėjome toliau – jame dirbs šešis mėnesius. Jau pradėjo pykinti. Paminėjus devynis mėnesius moteriai pasidarė visai blogai, pradėjo svaigti galva. Tuomet patariau: „Pažadėkite kūnui, kad po devynių mėnesių tikrai išeisite iš šio darbo.“ Praėjo devyni mėnesiai, jai pakėlė atlyginimą ir ji susigundė pasilikti. Kitą dieną ją išvežė į reanimaciją. Taigi su pažadais sau juokauti negalima“, – aiškino NEM autorė.

123rf nuotr./Rėkiantis žmogus
123rf nuotr./Rėkiantis žmogus

Kaip išveikti emocijas

M.Mendelė-Leliugienė primena, kad užspaustos, „nurytos“ neigiamos emocijos baigiasi psichosomatiniais skausmais ar net ligomis, todėl pataria jų savyje nelaikyti. Hipnotizuoti save pozityvios psichologijos doktrina, kad „viskas man gerai“, labai pavojinga, nes pradedama gyventi iliuzijoje, iš kurios ištrūkti jau būna labai sudėtinga. Mes nesame robotai, todėl nuolat reaguojame. Ir nėra tokio metodo, kad žmogus nustotų jausti ir reaguoti.

„Pavyzdžiui, turėjote nemalonų pokalbį, po kurio liko slogutis. Kad „nuryta“ emocija nesukeltų kokio nors psichosomatinio skausmo kūne, paprasčiausias būdas – išsirėkti, t. y. sąmoningai garsiai išrėkti negatyvią emociją prisimenant, kaip aš tada jaučiausi.

Taip pat galima imituoti vėmimą – vaikai tai moka labai gerai daryti. Vyrai gali kriaušę padaužyti. Nereikia to daryti ilgai. Visos emocijos trunka iki dviejų minučių, vadinamasis jų išveikimas, išliejimas taip pat trunka nuo 15 s iki 2 min. Kitas būdas – ant faneros storais pieštukais labai intensyviai piešti braukant ir rėkiant.

Svarbu suvokti, kad emocijų išveikime dalyvauja trys komponentai: gilus kvėpavimas, balsas ir kūno judesys. Žinodamas šiuos komponentus kiekvienas gali susikurti sau tinkamą emocijų išveikimo būdą. Kai dirbdavau su rizikos grupės vaikais, jiems labai patikdavo spardyti tvorą. Kitiems labai patikdavo plėšyti storą popierių“, – pasakojo pašnekovė.

Asmeninio archyvo nuotr./Marijos Mendelės-Leliugienės meno terapija: piešimas rankomis
Asmeninio archyvo nuotr./Marijos Mendelės-Leliugienės meno terapija: piešimas rankomis

Kaip kompensuoti prarastas galimybes

Pasak M.Mendelės-Leliugienės, yra labai sena teorija, kad lytėjimo stoka turi tiesioginę įtaką žmogaus intelekto formavimuisi. Ne veltui kūdikis, kurį motina spaudžia prie savęs, nurimsta. Ir priešingai – vos tik mama atsitraukia, jis pradeda verkti. Mat visas pasaulis jam yra mama, o kai jos šalia nebėra, tampa baisu. Ši būsena į jo sąmonę įsirašo kaip praleista galimybė.

Tapydami rankomis mes galime kompensuoti šią lytėjimo stoką, kurią turime visi. Ši praktika turi ir kitą poveikį – stiprina imuninę sistemą: vaikai, kurie lankydavo „Rafaelio“ dienos centrus, nustodavo sirgti peršalimo ligomis.

Taip pat praleista galimybė gali būti tai, kad žmogus vaikystėje neturėjo savo kambario, todėl dabar negali suvokti savo ribų, o tuo pačiu – ir kitų. Norint kompensuoti, galima susikurti savo kambarį mintyse. Juk, pasak Einsteino, vaizduotė yra stipresnė už žinias, t. y. mūsų smegenys neatpažįsta, ar mes kažką matome realiai ar įsivaizduojame. Netgi galima jį nupiešti ar suklijuoti iš iškarpų ant popieriaus lapo ir taip susikurti savo erdvę. Šios vizualizacijos tikrai veikia – žmogus pradeda gyti.

„Tačiau jei manote, kad tokiomis vizualizacijomis galima kurti keršto planus, labai klystate. Kerštingos mintys prilyginamos trigubai žmogžudystei. Pirmiausiai žmogus blogomis mintimis žudo pats save, taip pat sužeidžia kitą žmogų, nes mintys visada veikia, sudėlioja santykiuose tam tikras nematomas plytas. Pagaliau kenkiama aplinkai – tokias mintis galima palyginti su realiomis kosminėmis šiukšlėmis.

Yra kalbinis kodas, sukurtas vaikams, bet tinkantis ir suaugusiems, ką daryti, jei tos mintys lenda įkyriai: „Įkyrios mintys, aš jus matau, jūs praradote galią man, dinkite iš čia!“ Pakartojus tai kelis kartus. šis kalbinis kodas tikrai suveikia.

Jis tinka ir tuomet, kai galvoje besisukantys rūpesčiai neleidžia užmigti. Gali atrodyti labai kvaila tai kartoti, bet kas bandė daryti, žino, kaip tai nėra paprasta, bet tikrai veikia. Tik reikia leisti prabusti vidiniam vaikui“, – patarė pašnekovė.

Komentarai: 10

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką