-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nuo rugsėjo darželiuose vaikai bus maitinami ir vegetariškai

Specialistai sako, kad vaikų maitinimas darželiuose ir mokyklose vis dar neatitinka sveikos mitybos principų. Esą valgiaraštis ugdymo ir švietimo įstaigose formuojamas, atsižvelgiant ne į produktų kokybę, bet į kalorijų skaičių. Tikėtina, kad vaikai valgo ir genetiškai modifikuotus produktus.
Vaikų darželis
Vaikų darželis / Fotolia nuotr.

Maisto gamintojams esą svarbiausia patiekti tam tikrą angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekį, tačiau nekreipiama dėmesio, kaip jis gaunamas.

„Todėl saldinta arbata įtraukiama į kiekvienos dienos racioną“, – pastebėjo sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė.

Didelį nerimą kelia tai, kad vaikai gauna labai mažai šviežių daržovių ir valgo per daug gyvulinės kilmės produktų.

Ji atkreipė dėmesį, kad į viešumą neretai patenka tėvų skundai, jog vaikai gauna pusfabrikačius ar tik pašildytą maistą.

„Didelį nerimą kelia tai, kad vaikai gauna labai mažai šviežių daržovių ir valgo per daug gyvulinės kilmės produktų“, – rūpesčiu pasidalijo specialistė.

Tai, kad darželinukai nuo rudens bus maitinami ir vegetariškai, ji vertina teigiamai: „Gerai, kad vaikai galės valgyti taip, kaip yra įpratę namuose.“

Šlapime – herbicido pėdsakai

Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ekspertas Andrejus Gaidamavičius atkreipė dėmesį, kad, siekiant apsaugoti vaikus nuo genetiškai modifikuotų produktų, būtina ženklinti ne tik augalinės, bet ir gyvulinės kilmės produktus, kurie buvo pagaminti naudojant genetiškai modifikuotus pašarus, į Lietuvą iš Pietų Amerikos importuojamus didžiuliais tanklaiviais.

„Tie produktai yra kenksmingi, nes juos auginant naudojama labai daug pesticidų. Chemikalus, kurie pro augalų lapus patenka į visus augalo audinius, vėliau gauname kartu su derliumi“, – apibendrino A.Gaidamavičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad glifosatas yra pasaulyje geriausiai parduodama piktžolių naikinimo priemonė ir vienas iš plačiausiai naudojamų herbicidų Europoje. Jis yra plačiai naudojamas žemės ūkyje, parkuose ir viešosiose erdvėse, geležinkelio linijose ir soduose. Jis taip pat yra labai svarbus auginant genetiškai modifikuotus augalus, iš kurių daugelis yra modifikuojami, kad atlaikytų purškimą glifosatu.

Vilniečiai kviesti paragauti spurgų, keptos duonos ir pyragėlių su GMO
Vilniečiai kviesti paragauti spurgų, keptos duonos ir pyragėlių su GMO

Naujausi tyrimai Europoje sukėlė susirūpinimą dėl glifosato saugumo, ypač dėl jo poveikio žmonių sveikatai, labiausiai hormonų sistemai, ir jo poveikio visai aplinkai.

Tyrimas parodė, kad glifosato yra žmonių organizmuose. Tarptautinė žemės draugų organizacija (Friends of the Earth Europe – angl.) užsakė nepriklausomą laboratoriją Vokietijoje ištirti žmonių iš 18 Europos šalių šlapimo mėginius dėl glifosato. Rezultatai parodė, kad cheminės medžiagos pėdsakų rasta mėginiuose iš visų šalių, vidutiniškai 44 proc. mėginių nustatyta glifosato.

Nustatyta, kad miestiečiai, neturintys nieko bendro su žemės ūkiu ir pesticidais, šlapime turi 20 kartų daugiau glifosato nei leidžiama.

„Nustatyta, kad miestiečiai, neturintys nieko bendro su žemės ūkiu ir pesticidais, šlapime turi 20 kartų daugiau glifosato nei leidžiama. Atlikus tyrimą 18-oje valstybių nustatyta, kad 40–90 proc. tyrime dalyvavusių žmonių šlapime buvo rasta herbicido“, – pasakojo GMO ekspertas.  

Lietuvoje tyrimas nebuvo atliekamas. Tačiau kaimyninėje Latvijoje žmonių tyrime glifosato rasta 6 iš 11 atvejų, Lenkijoje – 7 iš 10 atvejų.

„Anksčiau buvo sakoma, kad šis herbicidas organizme suskyla, tačiau kaip jis tuomet randamas šlapime nesuskilęs?“ – retoriškai klausė A.Gaidamavičius ir neslėpė galvojąs, kad glifosatas į žmogaus organizmą patenka per augalinės ir gyvulinės kilmės produktus.

Kreips dėmesį į produktų rūšį

„Mes, suaugę žmonės, galime pasirinkti, kokį maistą vartoti, tačiau ką daryti vaikams, kurie ugdymo įstaigose centralizuotai maitinami maistu, kuris atvežamas įmonės, laimėjusios viešųjų pirkimų konkursą už mažiausią kainą. Kokiu maistu tie vaikai iš tikrųjų maitinami, tėvai dažniausiai ir nežino“, – neabejojo A.Gaidamavičius.  

Norint apsidrausti nuo to, kad vaikai netaptų genetiškai modifikuotų produktų eksperimentais, siūloma didinti ekologinės produkcijos kiekį racione. Norima, kad per artimiausius trejus metus mažiausiai 40 proc. visų produktų, naudojamų vaikų maitinimui, atkeliautų iš sertifikuotų ekologinių ūkių, pirmenybę teikiant vietos ūkių produkcijai.

Darželis
Darželis

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas pastebėjo, kad žmonių supratimas apie produktų sveikumą ir jų kokybę yra labai skirtingas.

„Bet kuri virėja tikrai negali sudaryti valgiaraščio – jį sudaro profesionalai. Valgiaraščius būtina suderinti su visuomenės sveikatos centais, patvirtinti SAM. Tai tikrai nėra vien kalorijos. O pašildytą maistą gauna tik tos mokyklos ir darželiai, kurie neturi virtuvės. Iš dviejų blogybių – nemaitinti visai ar maitinti pašildytų maistu – pasirinkta mažesnė“, – aiškino A.Kranauskas.

Galiu užtikrinti, kad kitoms šalims labai toli iki to, kas yra Lietuvoje.

Jis pažymėjo, kad SAM šiomis dienomis patvirtino naują vaikų maitinimo kriterijų – bus įvedamas produktų rūšingumas, nurodantis, kad galima naudoti tik aukščiausios rūšies mėsą ir kitus produktus.

„Europos Komisija netgi pripažino, kad Lietuvoje galiojanti vaikų maitinimo švietimo ir ugdymo įstaigose tvarka yra geriausia Europos Sąjungoje. Pats esu apvažinėjęs visas Europos šalis ir galiu užtikrinti, kad kitoms šalims labai toli iki to, kas yra Lietuvoje“, – reziumavo SAM atstovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius