Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 28d. 07:50

Pilvo chirurgas T.Poškus apie hemorojų: eidami į tualetą, telefoną palikite už durų

Moteris tualete
Vida Press nuotr. / Moteris tualete

Hemorojus yra dažna liga, apie kurią žmonės vis dar vengia kalbėti ir delsia kreiptis į specialistą. Dažnai girdime, kad tai – gyvenimo būdo liga, gresianti tiems, kurie visiškai pamiršę fizinį aktyvumą. „Baltijos Amerikos klinikos“ pilvo chirurgas prof. Tomas Poškus sako, kad įprastas sėdėjimas šiai ligai neturi tokios įtakos, kokią turi ilgas sėdėjimas tualete. Su gydytoju kalbame apie ligos simptomus, gydymo būdus ir kokias kitas ligas galime painioti su hemorojumi.

– Kas yra hemorojus ir koks sergamumas šia liga, ar tikrai jis toks didelis?

– Medicininiais terminais, hemorojus yra išangės audinių padidėjimo sukelta liga, kuri pasireiškia kraujavimu, tų padidėjusių audinių iškritimu arba ten esančių kraujagyslinių tarpų trombozės simptomais. Tačiau daugelis žmonių hemorojumi linkę vadinti viską, kas „ten“ skauda, dėl šios priežasties nelabai linkę ir garsiai apie tai girtis, dažniausiai žmonės apie tai kalbasi tik labai siaurame rate.

3 iš 100 žmonių vienu ar kitu laikotarpiu skundžiasi išangės problemomis.

– Kokie simptomai įspėja, kad gali būti hemorojus?

– Pirmas simptomas – stiprus, ūmus skausmas, jis paprastai trunka keletą dienų ir yra lydimas mazgelių atsiradimo, tai vadinama ūmine tromboze – viena hemorojaus tipinių išraiškų. Kitas simptomas – nuolat besikartojantis negausus, o kartais ir labai gausus, sukeliantis mažakraujystę, anemiją, kraujavimas tuštinantis. Trečias simptomas – iškrinta patys mazgai.

– Hemorojus vadinamas gyvenimo būdo liga. Kartais sakoma, kad ji gresia nuolat sėdintiems žmonėms. Ar tai tiesa? Kokios priežastys lemia šios ligos atsiradimą?

– Nepaisant to, kad ši liga dažna, nežinome, kas yra ją sukeliantis veiksnys ir kokia yra hemorojaus patogenezė. Tačiau sutariama, kad hemorojus yra išangės audinių paburkimas, padidėjimas ir leidimasis žemyn. Sėdimas gyvenimo būdas prisideda – sėdint susidaro gana nemažas slėgis tiesiojoje žarnoje ir jos audiniai stumiami lauk. Tačiau šis sėdėjimas neturi tokios įtakos, kokią turi sėdėjimas tualete.

Naujausiose Europos hemorojaus gydymo gairėse viena pirmųjų rekomendacijų – 3 minutės tualete ir turėtumėte išeiti. Mobilusis telefonas turėtų likti už tualeto ribų (šypsosi). Iš tiesų yra įrodyta, kad toks paprastas dalykas – ilgai nesėdėti tualete – gali sumažinti simptomus, ligos progresavimą ir tai yra vienas dalykų, kurį stengiamės rekomenduoti kiekvienam pacientui, nesvarbu, kokį gydymą jam skirtume.

Kitas dalykas, susijęs su sėsliu gyvenimo būdu, yra vidurių užkietėjimas. Kai turinys, kurį reikia išstumti, yra kietas, sunkiai išstumiamas, audinių trauma būna didesnė, mazgų iškritimas yra didesnis ir greičiau progresuoja. O vidurių užkietėjimas yra siejamas su mažesniu fiziniu aktyvumu. Taigi aktyvi fizinė veikla naudinga ir vidurių užkietėjimo profilaktikos prasme, ir siekiant sulėtinti hemorojaus atsiradimą ar progresavimą.

Naujausiose Europos hemorojaus gydymo gairėse viena pirmųjų rekomendacijų – 3 minutės tualete.

– Kaip gydomas hemorojus?

– Visada turėtume pradėti nuo paprastų gyvenimo būdo keitimo priemonių: sėdėjimo tualete laiko ribojimas, vidurių reguliavimas, fizinis aktyvumas, kiek įmanoma. Šie veiksniai labai svarbūs. Mat jei ir atstatysime iškritusį mazgą, o žmogus toliau nekreips dėmesio į šiuos veiksnius, sulauksime ligos atkryčio. Taigi svarbiausia yra kontroliuoti gyvenimo būdą, tada visos kitos gydymo priemonės yra gerokai efektyvesnės.

O papildomos priemonės grupuojamos į keletą kategorijų pagal savo invazyvumą. Pats efektyviausias gydymas yra hemorojaus mazgų pašalinimas. Tačiau bėda ta, kad tai yra viena skausmingiausių operacijų chirurgijoje, nes ta vieta esame priversti naudotis bent kartą ar du per dieną. Po operacijos skausmas gali trukti mėnesį ar net šešias savaites.

Yra mažesnių gydymo būdų – pavyzdžiui, ambulatorinė procedūra – perrišimas guminiais žiedais. Tai labai greita, paprasta, darbingumo nesutrikdanti procedūra, tačiau ji turi trūkumą – simptomai dažnai atsinaujina ir apie pus3 pacientų po metų turi hemorojaus atkryčio požymių.

Per vidurį šių procedūrų yra tai, kur mes esame vieni inovatorių pasaulyje, tai – lazerinė hemorojaus operacija. Tai yra gana mažai invazyvus ir gana efektyvus gydymas, gal truputį mažiau efektyvus už įprastą operaciją, bet mažiau skausmingas, pacientai kur kas greičiau grįžta į kasdienę veiklą.

– Yra ligų, kurias žmogus gali supainioti su hemorojumi. Kokios tai ligos, kokiais simptomais jos pasireiškia ir kaip gydomos?

– Taip, yra ligų, kurios pasireiškia toje pačioje vietoje, tačiau truputį kitokiais simptomais ir yra gydomos visiškai kitaip nei hemorojus. Jei išangės įplėšą gydysi taip, kaip gydai hemorojų, nesulauksi nieko gera. Būna, kad pacientai mėgina gydytis patys, paskui atėję sako, kad tai nepadėjo. Mano patarimas – geriau iškart nueiti pas specialistą.

O kalbant apie tas kitas ligas, dažniausios jų – išangės įplėša, kuriai būdingas stiprokas išangės skausmas tuštinimosi metu, jaučiamas plėšimo jausmas ir pasirodo truputį šviežio kraujo. Gali būti ir mazgeliai, atrodo, kad tai yra skausmingi mazgeliai, bet tai nėra hemorojus – specialistui nesunku atskirti šias ligas, o gydymas yra visiškai skirtingas. Šios ligos priežastis yra išangės rauko spazmas, kurį atpalaiduodami vaistais, injekcijomis ar operacija pacientą pagydome. O jei gydysime jį nuo hemorojaus, jis niekada nepasveiks.

Yra išangės fistulė, kuriai irgi gali būti būdingas mazgelis, gal daugiau būdingos pūlingos išskyros – tai irgi tik chirurgiškai gydoma liga, o jos principai visai kitokie nei hemorojaus.

Daliai žmonių, kuriems atrodo, kad yra hemorojus, iš tiesų yra storosios žarnos polipai arba vėžys.

Yra ir paprastasis išangės niežulys, nemalonus simptomas, kai kurie žmonės su tuo vargsta metų metus ir tai trukdo normaliam kasdieniam jų gyvenimui, funkcionavimui. Turime daug vaistų nuo skausmo, bet ne tiek daug nuo niežulio. Tačiau daliai pacientų galime identifikuoti priežastį ir jiems efektyviai padėti šiuo klausimu.

Daliai žmonių, kuriems atrodo, kad yra hemorojus, iš tiesų yra storosios žarnos polipai arba vėžys. Jei žmogus kraujuoja tuštindamasis, tai nėra normalu, taip neturėtų būti ir ne kiekvienas kraujavimas yra hemorojus. Tai ypač turėtų būti aktualu žmonėms, kuriems jau – per 40 metų. Tačiau pastaruoju metu ir jauniems pacientams pasitaiko piktybinių storosios žarnos susirgimų. O jei jums 40 ir daugiau metų, tuštindamiesi matote kraują – būtina pasitikrinti, ar storojoje žarnoje nėra polipų, vėžio. Kiekvienas uždelstas ligos mėnuo mažina tikimybę pasveikti, išgyventi.

Jei jums 40 ir daugiau metų, tuštindamiesi matote kraują – būtina pasitikrinti, ar storojoje žarnoje nėra polipų, vėžio.

Jei aptinkamas ankstyvos stadijos, polipą galima pašalinti endoskopu, be jokios chirurginės intervencijos. Jei stadija vėlesnė, kalbame apie kolostomas – žarnytes šone, chemoterapiją, spindulinį gydymą, neįgalumą, auglio sukeltą mirtį. Storosios žarnos vėžys yra vienas tų dalykų, kurio galime išvengti.

Negalima sakyti, kad niekas nedaroma, Lietuvoje yra Storosios žarnos vėžio profilaktikos programa - kiekvienas 50-ies sulaukęs žmogus kartą per dvejus metus iš savo šeimos gydytojo turėtų gauti siuntimą atlikti išmatų tyrimą kraujui nustatyti. Nustačius kraujo pėdsakus, o tai nutinka 7 proc. žmonių, reikia atlikti kolonoskopiją – tai tyrimas, kai apžiūrima visa storoji žarna.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką