8 iš 10 atvejų dėl smurto nukentėjo moterys
Išankstiniais Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, 2017 m. dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruoti 10 968 nusikaltimai, pranešė Lietuvos statistikos departamentas.
Šie nusikaltimai sudarė 52,3 proc. visų dėl smurto užregistruotų nusikaltimų (46 proc. mieste ir 65,6 proc. kaime) ir beveik penktadalį (18,2 proc.) visų užregistruotų nusikaltimų (14,6 proc. mieste ir 28,5 proc. kaime).
Smurtas vyksta visuose socialiniuose sluoksniuose, tik aukštesniuosiuose jis geriau dangstomas.
Dauguma (9,9 tūkst. arba 89,8 proc.) dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų – nesunkūs sveikatos sutrikdymai, 964 (8,8 proc.) – nusikaltimai, susiję su grasinimu, 44 (0,4 proc.) – seksualinės prievartos nusikaltimai, 35 – sunkūs sveikatos sutrikdymai, 25 – nužudymai, 6 – pasikėsinimai nužudyti ir 40 – kiti nusikaltimai.
2017 m. užregistruotas 8181 asmuo, nukentėjęs nuo dėl smurto artimoje aplinkoje (mieste – 57,5 proc., kaime – 42,5 proc.). Dauguma (5,6 tūkst., arba 82 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 79,2 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio.
Kas šeštas (1,4 tūkst., arba 16,7 proc.) nukentėjęs nuo dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų – vaikas iki 18 metų amžiaus, 90,3 proc. jų nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių.
Amžiaus grupės ir išsilavinimas
2017 m. buvo nustatytas 6131 asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotą nusikaltimą. Iš jų 91 proc. buvo vyrai. Daugiau kaip pusė (55,5 proc.) iš jų – 30–49 metų amžiaus. Šiais nusikaltimais buvo įtariama (kaltinama) ir 40 nepilnamečių (0,8 proc.).
Daugiau kaip pusė (56,3 proc.) įtariamų (kaltinamų) asmenų turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, beveik ketvirtadalis (23,3 proc.) – pagrindinį, 10,4 proc. – aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir 10 proc. – pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo. Pusė (50,8 proc.) asmenų nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė. 60,2 proc. asmenų nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Dauguma (5,8 tūkst. arba 94,8 proc.) asmenų buvo įtariami (kaltinami) fiziniu smurtu.
Jeigu jis man paėmė už rankos ir paliko mėlynę – tai smurtas ar ne?
Kardomosios priemonės buvo paskirtos 3 tūkst. asmenų. Iš jų 2,5 tūkst. asmenų buvo skirta intensyvi priežiūra (įtariamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis), 0,5 tūkst. buvo įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie jų arčiau nei nustatytu atstumu, 130 asmenų buvo įpareigoti periodiškai registruotis policijos įstaigoje, 99 suimti, iš 73 asmenų buvo paimti dokumentai, o vienam asmeniui skirtas namų areštas.
Pranešimų apie smurtą daugėja: ką tai reiškia?
Moterų informacijos centro vadovė Jūratė Šeduikienė, komentuodama 15min šiuos duomenis pabrėžė, kad supratimo, kas yra smurtas artimoje aplinkoje, vis dar trūksta. Mat beveik visi pranešimai susiję su fiziniu smurtu, tuo tarpu psichologinis smurtas, kuris kartais netgi daug sunkesnis už fizinį, vis dar neatpažįstamas, apie jį vis dar nekalbama garsiai.
Dažnai moterys sako: „Aš nenoriu su juo skirtis, aš noriu, kad jis manęs nemuštų, aš jį myliu.“ Taigi praeina tam tikras laiko tarpas, moteris atleidžia, ir smurtas vėl kartojasi.
„Gerai, kad šis reiškinys jau matomas, pranešimų tikrai padaugėjo, taip pat ir mes iš policijos pranešimų gauname vis daugiau.
Mūsų centras, kuris aptarnauja dalį Vilniaus ir beveik visą Vilniaus apskritį, pernai gavo per 1300 pranešimų, šiemet prognozuojame jų gauti apie 2 tūkst. Pavyzdžiui, pernai sausį buvome gavę vos 20 pranešimų, o šiemet sausio viduryje jų turėjome jau per 60, sausio pabaigoje – per 100. Tai nerodo to, kad smurto mūsų visuomenėje daugėja. Tiesiog daugiau apie tai šnekama, daugiau moterų išdrįsta paskambinti.
Vis dėlto mes manome, kad policijos pranešimai parodo tik ledkalnio viršūnę. Iš esmės jie rodo vos 20–25 proc. viso smurto masto. Tikriau situaciją atskleistų etimologinis tyrimas, kuris Lietuvoje darytas labai seniai – 1996–1997 m. Jis parodė, kad smurtą patiria kas trečia moteris. Europos Komisijos atliktas tyrimas taip pat rodo, kad 20–25 proc. moterų patiria smurtą šeimoje. Tačiau daugybė moterų nesikreipia pagalbos“, – sakė pašnekovė.
Kodėl moterys pakenčia savo vyrų smurtą
Moterų informacijos centro duomenimis, moterys nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia dar dažniau nei teigia oficiali statistika – 90 proc. Dažniausiai jos nukenčia nuo savo artimiausių partnerių ar vyrų. Ankstesnis etimologinis tyrimas rodė, kad didelio skirtumo tarp išsilavinimo, kalbant apie smurtaujančius vyrus, nėra, tik fizinis smurtas daugiau liečia vidurinio arba žemesnio išsilavinimo žmones.
„Smurtas vyksta visuose socialiniuose sluoksniuose, tik aukštesniuosiuose jis geriau dangstomas. Kalbant apie žemesnį sluoksnį, moterys dar neatpažįsta ir fizinio smurto: jeigu jis man paėmė už rankos ir paliko mėlynę – tai smurtas ar ne? Kita vertus, net ir išsilavinusioms moterims išeiti iš smurto rato nėra paprasta. Kai moteris patiria smurtą, ji ieško pagalbos ir iškviečia policiją. Tačiau vėliau lieka viena ir pradeda mąstyti. Dažnai moterys sako: „Aš nenoriu su juo skirtis, aš noriu, kad jis manęs nemuštų, aš jį myliu.“ Taigi praeina tam tikras laiko tarpas, moteris atleidžia, ir smurtas vėl kartojasi.
Kai tik pradėjau dirbti, galvodavau: kodėl moterys nepalieka vyrų, taip ilgai kenčia smurtą? Juk viskas taip paprasta: pabandė suduoti – išėjai, ir viskas. Tačiau vėliau supratau, kad nėra taip paprasta. Kol moteris susikaupia išeiti, praeina ne vieneri metai, o kartais ir dešimtmečiai. Tokiais atvejais aš prašau moterų pagalvoti apie savo vaikus, nes kokį modelį jie matė vaikystėje, tokį taiko ir savo šeimoje. Berniukai užaugę dažnai patys smurtauja, o mergaitės išteka už vyrų, kurie prieš jas smurtauja, nes jos lengviau pateisina smurtą“, – aiškino J.Šeduikienė.
Kaip iš moterų atimamas pasitikėjimas savimi
Pasak specialistės, smurto rate užsisukusios moterys praranda pasitikėjimą savimi, nes joms nuolat kartojama, kad ji ne taip rengiasi, ne su tais draugauja, yra niekam tikusi, niekas daugiau jos neims, kur ji beeis, o jei ir bandys, vyras atims vaikus, neleidžiama bendrauti su artimaisiais. Būna net tokių liūdnų situacijų, kai vyras yra bedarbis, šeimą išlaiko moteris, bet ji vis tiek paiso vyro grasinimų, kuris jai aiškina: „Kur tu išeisi, aš viską iš tavęs atimsiu, tu nieko neturėsi.“
„Panevėžio moterų pataisos namų direktorius yra kažkada sakęs, kad daug moterų čia sėdi už savo vyrų nužudymą. Jos pasakoja, kad daugybę metų kentė vyrų smurtą: „Vieną kartą turėjau rankoje peilį, pasisukau ir dūriau.“
Ačiū Dievui, kad pradėjome kalbėti apie smurtą šeimose. Prieš 20 metų lietuviai buvo „geriausi“ vyrai pasaulyje, smurto pas mus visiškai „nebuvo“, – svarstė pašnekovė.
