Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prancūzų gydytojas paaiškino, kodėl sergame: ko nepadarėme rudenį ir kaip pasiruošti žiemos sezonui

Jean-Christophe Charrié
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Jeanas-Christophe'as Charrié
Šaltinis: 15min
1
A A

Vilniuje viešėjęs garsus šeimos gydytojas, Prancūzijos Endobiogenikos ir medicinos draugijos narys dr. Jeanas Christophe'as Charrie, kurio knyga išleista ir lietuvių kalba, 15min skaitytojams pateikė patarimų, kaip apsisaugoti nuo rudeninių peršalimų ir, artėjant žiemai, pasiruošti sezonų kaitai.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Norite nesusirgti – pasirūpinkite skydliauke ir antinksčiais

Medikas už straipsnius medicinos tematika apdovanotas Prancūzijos valstybine premija. Jis dėsto Prancūzijos gydytojams ir vaistininkams, rengia Meksiko miesto (Meksika) sveikatos apsaugos sistemos gydytojus.

Kartu su žurnaliste Marie-Laure de Clermont-Tonnerre jis parašė knygą „Jūsų sveikatai: natūralios priemonės ištisus metus“, kurią lietuvių kalba išleido leidykla „Tyto Alba“. Knygoje daug praktiškų patarimų, kaip kiekvienu konkrečiu metų laiku gydyti įvairius, labiausiai su tuo laikotarpiu susijusius sveikatos negalavimus.

Antinksčiai padeda organizmui atsilaikyti prieš ekstremalias situacijas, skydliaukės reguliuoja organizmo šildymą ir imuninę sistemą.

Endobiogenika – nauja kryptis medicinoje, kurios svarbiausias ypatumas – individualizuotas požiūris į pacientą. Šios krypties pasekėjai teigia, kad neįmanoma visiems pacientams skirti visiškai tą patį gydymą, nors simptomai ir visiškai tokie pat, nes kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus ir skirtingai reaguoja į aplinką. Kitaip tariant, į organizmą žiūrima kaip į visumą ir, atsižvelgiant į konkretų atvejį, taikomi visi reikalingi medicinoje žinomi metodai.

„Mes gyvename aplinkoje ir esame jos veikiami. Mūsų organizmas turi prisitaikyti prie kiekvieno metų laiko, todėl svarbu žinoti kiekvieno sezono ypatumus ir laiku pradėti ruoštis jų pokyčiams. Jei nespėjame to padaryti, tiesiog susergame, mus pradeda pulti alergija, angina, kiti viršutinių kvėpavimo takų uždegimai.

Visi šie negalavimai labiausiai susiję su mūsų medžiagų apykaita, kurią reguliuoja dvi hormoninės ašys. Viena iš jų – antinksčiai, kurie padeda organizmui atsilaikyti prieš ekstremalias situacijas, antroji – skydliaukė, kuri reguliuoja organizmo šildymą ir imuninę sistemą. Būtent skydliaukė tampa labai svarbi keičiantis metų laikams“, – teigė J.Ch.Charrie.

Fotolia nuotr./Avižinė košė
Fotolia nuotr./Avižinė košė

Geriausias vaistas skydliaukei stiprinti – avižinė košė

Deja, rudeniui, jei tikėsime mediko patarimais, tinkamai pasiruošti jau nespėjome, todėl ir gydymo įstaigos šiuo metu užverstos čiaudinčiais, kosinčiais ir sloguojančiais pacientais. Pasak knygos autoriaus, rudeniui reikėjo pradėti ruoštis jau nuo rugpjūčio vidurio.

„Skydliaukę reikia užkurti, lygiai taip pat, kaip šildymą namuose. Kai temperatūrų pasikeitimai labai staigūs, skydliaukei sunku pradėti veikti tinkamu pajėgumu. Pirmiausiai šiuo laikotarpiu reikia labai daug ilsėtis, kadangi organizmas patiria daug streso, prie kurio prisideda ir stresas pradėti normaliai dirbti po vasaros atostogų, ypač tai liečia vaikus ir jų mokslus.

Natūraliai pradeda kauptis nuovargis, todėl prasideda įvairūs sveikatos negalavimai, t. y. viršutinių kvėpavimo takų ligos. Šiuo periodu susidariusios palankesnės sąlygos virusams ir infekcijoms plisti, bet neteisinga dėl mūsų ligų kaltinti bakterijas ir metų laiką. Tiesiog su bakterijomis nesusitvarko stresą patiriantis mūsų organizmas“, – aiškino J.Ch.Charrie.

Jeigu valgysime avižinę košę ištisus metus, ji jau neturės tokio poveikio. Geriausia ją valgyti apie 15 dienų.

Taigi norint nesirgti, pirmiausiai reikia pasirūpinti savo skydliauke, pageidautina tai padaryti dar nepradėjus sirgti.

„Yra paprastas skydliaukės stiprinimo būdas, kuris prieinamas visiems. Dieną reikia pradėti avižine koše. Beje, bet kokia taikoma priemonė veikia, jeigu ją taikome tik tam tikrą laiką, o ne nuolat. Jeigu valgysime avižinę košę ištisus metus, ji jau neturės tokio poveikio. Geriausia ją valgyti apie 15 dienų prieš temperatūros pokyčius. Nesvarbu, ar temperatūra staigiai krenta, ar staigiai kyla. Organizmui tai vienodas stresas. Jei nespėjote jiems pasiruošti, prisiminkite šį receptą susirgę.

Perėjimui į žiemos sezoną taip pat reikia pradėti ruoštis jau dabar. Kai mus veikia šaltis, labai svarbu, kad gerai veiktų antinksčiai.

Avižinės košės receptas

Originaliai avižas siūloma virti su avižų pienu, tačiau jei tokio neturite, galima tradiciškai užsipilti vandeniu.

Į dubenėlį vandens įdėkite tris šaukštus avižų dribsnių ir, jei norite, šaukštelį medaus. Keletą minučių pavirkite ant silpnos ugnies, kod dribsniai pavirs tyre.

Jei pageidaujate, baigdami virti įdėkite džiovintų vaisių (abrikosų, figų, bananų), migdolų, kitų riešutų, įberkite sezamų ar aguonų grūdelių.

Toks mišinys sustiprins jūsų skydliaukę, imunitetą ir estrogenus (moteriškuosius hormonus), suteiks energijos ryte.

Fotolia nuotr./Citrinos
Fotolia nuotr./Citrinos

Gydytojo citrinų gėrimo receptas

Gerai antinksčių funkcijai palaikyti taip pat apie 15 dienų reikėtų gerti karšto citrinų gėrimo. Jis gaminamas taip:

Citriną gerai nuplaukite, perpjaukite per pusę ir įmeskite su visa žieve į puodą. Citrinų žievėje yra labai daug eterinio aliejaus, kuris turi antiseptinių savybių, todėl apsaugo nuo bakterijų ir virusų.

Įmeskite cinamono lazdelę, įpilkite pusantro puodelio vandens ir pavirkite 10–15 min.

Gėrimą gerkite karštą.

Jei labai sušalote, bet neturite galimybės išsivirti tokio gėrimo, sušildys net paprastas gėrimas su citrina ir cinamonu. Mieste užsukite į pirmą pasitaikiusią kavinę ir paprašykite karšto vandens su citrina. Tai gali padėti nesusirgti labai sušalus. Taip pat citrinų gėrimas padeda, jeigu patyrėte labai stiprų emocinį šoką ar stresą. Jis atpalaiduoja.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jean-Christophe Charrié
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jeanas-Christophe'as Charrié

Kokių medžiagų mums trūksta rudenį

Paklaustas, kaip mūsų organizmą veikia stresas, J.Ch.Charrie pabrėžė, kad yra daugybė streso rūšių. Pavyzdžiui, jei smarkiai susižeidėme, mūsų vos nepartrenkė mašina, aplinkoje staigiai pakito temperatūra – visa tai susiję su fiziniu stresu. Kai nerimaujame dėl artimųjų, iškilo rūpesčių darbe – tai psichologinis stresas. Tačiau abi šios streso rūšys iš tiesų persipynusios. Kai mes patiriame fizinį stresą, atsiranda ir psichologinis stresas. Ir atvirkščiai, dėl psichologinio streso mes galime būti išsiblaškę, netyčia susižaloti ir patirti kitokio fizinio streso.

Pasak šeimos gydytojo, rudenį mums labai svarbu gauti pakankamai magnio, galbūt net verta pagerti jo preparatų, jei nevalgome daug magnio turinčio maisto.

„Nors vasarą valgėme daug daržovių, vaisių, kuriuose yra visų mums reikalingų vitaminų ir mikroelementų, bėda ta, kad magnis nesikaupia organizme, todėl jo reikia nuolat. Magnis padeda organizmui įsisavinti kalcį, o kalcis reikalingas, kad plaktų širdis, susitraukinėtų raumenys, atsinaujintų ląstelės.

Kad organizmas galėtų palaikyti normalią kalcio apykaitą, magnio reikia gana daug. Dar daugiau jo reikia, kai organizmas yra stresinėse aplinkos sąlygose, ypač jei geriame daug kavos, arbatos, kitų tonizuojančių gėrimų, rūkome“, – aiškino pašnekovas.

Jeigu vasarą valgėme mažai vaisių, gali trūkti vitamino C. Jis būtinas normaliai antinksčių funkcijai palaikyti.

„Tačiau iš esmės rudenį mums neturėtų trūkti medžiagų, nes per vasarą esame prisivalgę sveiko maisto, todėl nieko daugiau papildomai vartoti nereikia. Aš esu šalininkas natūralios mitybos, o ne papildomų preparatų vartojimo“, – tikino medikas.

Laukite tęsinio – kaip J.Ch.Charrie pataria maitintis, kokio dienos režimo laikytis, kad išliktume sveiki.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Sveikata
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką