LSMU Radiologijos klinikos Tomografijų skyriaus vadovas, Lietuvos radiologų asociacijos prezidentas, profesorius Saulius Lukoševičius išsamiai paaiškina, ką turėtume žinoti apie šią ligą, kokie gyvenimo būdo įpročiai gali turėti įtakos ligos atsiradimui ir kas patenka į rizikos grupę.
– Statistika teigia, kad smegenų aneurizma dažna liga. Ar tai reiškia, kad daugelis mūsų vaikšto lyg su tiksinčia bomba galvoje?
– Aneurizmos palyginimas su bomba galvoje – labai jau drastiškas ir nepaliekantis daug vietos apmąstymams, tačiau teisybės tame palyginime yra.
Statistika sako, kad apie 3,2 proc. visos žmonių populiacijos pasauliniu mastu turi galvos smegenų arterinę aneurizmą. Jų vidutinis amžius – 50 metų ir ši liga vienodai pasireiškia abiem lytims.
Perkopus 50-metį, pacientų santykis keičiasi nepalankiau moterų atžvilgiu ir siekia netgi 2:1. Manoma, kad šis santykis pasikeičia dėl hormonų koncentracijos pokyčių, dėl ko pakinta arterijų sienelių struktūra.
– Papasakokite, kas yra smegenų aneurizma ir kaip ji nustatoma? Kas patenka į rizikos grupę ir nuo kokio amžiaus rekomenduotumėte tirtis? Kokio amžiaus, pavyzdžiui, buvo jūsų jauniausias pacientas?
– Galvos smegenų arterinė aneurizma – arterijos spindžio išsiplėtimas, vadinamosiose „silpnose“ galvos smegenų arterijų sienelių vietose. Apie 85 proc. aneurizmų lokalizuojasi priekinėse galvos smegenų arterijose, ties jų atsišakojimais ar jungtimis.
Aneurizmos dydis įvairus – mažos (iki 5 mm), vidutinės (6–25 mm), didelės (virš 25 mm skersmens). Pagal formą – daugiausia jų yra vadinamosios „maišinės“ (kitaip – uogos formos), rečiau pasitaiko verpstės ar kitokios formos aneurizmos.
Kasdieninėje praktikoje, na kad ir paprastoje poliklinikoje ar diagnostikos įstaigoje, galvos smegenų arterinės aneurizmos nustatomos neintervenciniais galvos smegenų tyrimo metodais – galvos smegenų kompiuterine tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija.
Tačiau atliekant kompiuterinę tomografiją – reikalingas specialus greitas skenavimas švirkščiant kontrastinę medžiagą pacientui į veną ir nuskaitant labai plonais sluoksneliais – tik tokiu būdu galima gauti išsamų erdvinį galvos smegenų arterijų „medį“ ir pamatyti net ir smulkias aneurizmas.
Atliekant galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografiją – reikalinga atlikti specialų kraujagyslių nuskaitymą (angiografiją), kurį atlikus gaunamas išsamus erdvinis galvos smegenų arterijų „medis“.
Nors kuriama daug naujų diagnostikos metodų, „auksinis standartas“ tiriant galvos smegenų arterines aneurizmas – be abejonės, išlieka intervencinė angiografija, kuomet gydytojas radiologas ar intervencinis gydytojas radiologas plonyčiu kateteriu pasiekia galvos smegenų arterijas ir į jas įleidžia specialią dažančią medžiagą.
Šiuo metodu aneurizmas galima diagnozuoti labai tiksliai, maža to – šiuo metodu galima iš karto atlikti ir plyšusios aneurizmos gydymą, kai per plonytį kateterį į plyšusį aneurizmos maišą galima suleisti specialių klijų ar įdėti specialių medžiagų, kurios „užklijuoja“ plyšusios aneurizmos sienelės defektą ar tiesiog sukelia viso aneurizmos maišelio trombozę.
Tam tikrais atvejais, nepavykus plyšusios aneurizmos „užklijuoti“ ar negalint jos pasiekti – aneurizmų gydymui reikalinga neurochirurginė intervencija, atveriant kaukolę ir užspaudžiant plyšusios aneurizmos kaklelį specialiomis neurochirurginėmis kraujavimą stabdančiomis kabutėmis.
„Auksinis standartas“ tiriant galvos smegenų arterines aneurizmas – be abejonės, išlieka intervencinė angiografija.
Kaip minėjau, tipinis paciento amžius yra virš 50 m. amžiaus, dažniau jos pasitaiko moterims. Tikrai yra buvę ir 4–5 metų amžiaus pacientų, kuriems Kauno klinikose buvome nustatę arterinę aneurizmą. Neabejotinai, vaikams tai yra įgimta patologija.
Deja, rekomendacijos tirtis skirtingos, vienos diagnostinės strategijos nei Lietuvos, nei pasauliniu mastu nėra. Be abejonės, labai svarbu yra šeimos gydytojų ir, žinoma, specialistų rekomendacijos (ypač gydytojų neurologų, gydytojų neurochirurgų) ir, esant įtarimui, pacientų nukreipimas atlikti radiologinius tyrimus.
Kaip minėjau anksčiau – ambulatorinėje praktikoje geriausiai tinka magnetinio rezonanso angiografija arba kompiuterinės tomografijos angiografija, kartu švirkščiant specialią intraveninę kontrastinę medžiagą.
– Ar tiesa, kad smegenų aneurizma iš pradžių gali nesukelti jokių savijautos pokyčių?
– Taip, tai tiesa. Neplyšusi galvos smegenų aneurizma gali ir visai niekuo nepasireikšti. Jeigu ir pasireiškia, tai nusiskundimai nėra specifiniai – kartais gali būti tiesiog galvos skausmas, vienokie ar kitokie traukuliai, galvinių nervų pažeidimo simptomai, regos sutrikimai ar dvejinimasis – simptomai daugiausia priklauso nuo aneurizmos lokalizacijos, jos dydžio, kitų požymių.
Neplyšusi galvos smegenų aneurizma gali ir visai niekuo nepasireikšti.
Dažniausiai tipiniai požymiai pasireiškia būtent plyšus arterinei aneurizmai – pacientai pasakoja, kad staiga pajunta tiesiog „smūgį“ į galvą, „žaibo smūgį“, staiga pasireiškia stiprus galvos skausmas, lydimas pykinimo ir vėmimo, kaklo raumenų įtempimo, gali įvykti sąmonės netekimas, traukuliai, pasireikšti šviesos baimė, paralyžius, kiti galvos smegenų pažeidimo simptomai ar net staigi mirtis.
Plyšus aneurizmai kraujas išsilieja po vadinamaisiais minkštaisiais (voratinkliniais) galvos smegenų dangalais, įvyksta vadinamoji subarachnoidinė hemoragija – tai labai specifinis požymis, kuris nustatomas radiologiniais tyrimo metodais (skubiai atliekant galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą), taip pat pakraujavimą galima nustatyti ir atliekant smegenų likvoro tyrimą (paėmus cerebrospinalinio skysčio adata iš stuburo kanalo).
Suabrachnoidinės hemoragijos dažnis yra apie 10–11 atvejų / 100 000 gyventojų per metus.
– Kaip gydoma smegenų aneurizma?
– Galvos smegenų arterinė aneurizma gali būti gydoma intervencinių radiologų arba neurochirurgų. Gydymo taktika priklauso nuo aneurizmos lokalizacijos, paciento būklės, kartais aneurizmą tenka gydyti ir kelių specialybių gydytojams iš karto, kartais, jei situacija yra sudėtinga, ar paciento būklė yra per daug sunki, gydymas gali būti atliekamas keliais etapais, derinant kelis gydymo metodus tarpusavy.
– Kas nulemia, kad turime smegenų aneurizmą? Kokie gyvenimo būdo įpročiai kenkia labiausiai?
– Remiantis moksliniais tyrimais, teigiama, kad galvos smegenų arterinė aneurizma visgi yra įgyta liga, kuri dažniau pasireiškia pacientams su tam tikrais rizikos faktoriais – tai amžius, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, aterosklerozė. Nurodomi ir kiti rizikos faktoriai – kokaino vartojimas, navikai, trauma, tam tikri kraujo krešumo sutrikimai.
Yra duomenų ir apie tam tikrų genetinių faktorių įtaką, paveldimumą – jei aneurizma nustatyta daugiau negu vienam šeimos nariui. Nustatyta ir tam tikrų ligų įtaka aneurizmų susidarymui (retos, genetiškai perduodamos ligos, tokios kaip inkstų policistozė, tuberozinė sklerozė, ir kt.).
