Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2015 rugsėjo 12d. 22:11

Psichiatras Aurelijus Veryga: saugus kiekis alkoholio tėra keli jo lašai

Saugus alkoholio kiekis yra toks mažas, kad, kai žmonės sužino, koks jis, dažniausiai nutaria, jog išvis neverta vartoti. Taip teigia gydytojas psichiatras Aurelijus Veryga. Pasak jo, pavyzdžiui, bokale alaus yra daugiau nei 25 g gryno alkoholio, o tai jau viršija saugaus alkoholio kiekio normas.

– Pakalbėkime apie alkoholinių gėrimų vartojimo priežastis. Neseniai Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologai atliko tyrimą apie alkoholio vartojimo žalą. Padaryta išvada, kad alkoholis geriamas nesaikingai dėl psichologinių priežasčių. Išgėrus labiau pasitikima savimi, jaučiamasi drąsiau, spontaniškiau, seksualiau. Taip pat geriama, nes patinka lankytis baruose, kavinėse arba iš nuobodulio. 90 proc. alkoholį vartoja, nes buvo priežastis švęsti. Kaip jums atrodo, ar ta pati priemonė – alkoholis – tiktų tokioms skirtingoms būsenoms?

– Labai stebėtis nereikėtų, nes kiekvienai iš tų sričių alkoholis ne iš karto tampa reikalingas. Mes šiuos dalykus sužinome augdami, stebėdami tėvus, kaimynus, aplinkinius. Pamatome, kad yra geriama, kai linksma, kai liūdna… Aš juokauju, kad yra kelios priežastys gerti: kai gerai, kai blogai, kai nusipirkai, kai pardavei, kai pasisekė, kai nepasisekė ir t. t. Kai nori gerti, visada rasi progą. Tai nepaaiškina, kodėl žmonės tą daro, nes viskas gali tapti proga ir pretekstu gerti.

O kad kartais tai tampa psichologinių problemų sprendimo būdu, tai ne tiek pats alkoholis padeda jas spręsti, kiek žmogui reikia bendros veiklos: reikia daryti kartu, kad sumažėtų socialinė trintis. Žmonėms yra sunku. Na, kitiems yra lengviau. Mes esame ekstravertai, mėgstame plepėti ir užmegzti pažintį. Kiti žmonės yra ne tokie drąsūs, jiems sudėtingiau tai padaryti. Alkoholis, o kartais ir cigaretės yra vadinami „socialiniais lubrikantais“.

Šiandien yra visiškai nediskutuotinai patvirtinta tyrimų ir mokslinių darbų, kad cetilas, esantis alkoholyje, yra vėžį sukelianti medžiaga

Jie tarytum nuima trintį tarp žmonių, tai darant, tuo užsiimant bendrai, žmonėms yra lengviau pradėti kalbą, bendrauti. Tačiau įdomu yra ir tai, kad žmonės, kurie negeria ir nerūko, nepatiria jokių problemų, nes jie užsiima kažkuo kitu. Jie nueina išgerti arbatos, kavos. Jie kartu kažką daro ir jiems labai gerai sekasi, jie nepatiria jokių rizikų. Tai yra daugiau išsigalvojimas, kurį patys gamintojai labai stengiasi sustiprinti, naudodamiesi stereotipais.

Alaus reklama yra kuriama, siejant alų su vyriškumu. Lietuvoje jis susietas su krepšiniu ir kitokiais įdomiais dalykais, kurie veikia paauglius. Jiems atrodo, kad, jei gersi, būsi vyriškas, rimtas, į tave rimtai žiūrės ir pan. Bet problemų vartojimas nesprendžia, o tik jas kuria. Ir jei žmonės objektyviai pasižiūrėtų, ar išsisprendė nors viena problema geriant, pamatytų, kad ne, jų tik atsiranda.

– LRT radijo klausytoja Margarita rašo, kad nei nėštumo, nei kūdikio maitinimo metu nevartojo nė lašo alkoholio ir net vaistai, kurie buvo skiriami, buvo be alkoholio, tačiau turi sūnų alkoholiką. Ar galėtumėte pakomentuoti, kodėl taip nutinka?

– Tą, ką aš minėjau apie alkoholio vartojimą nėštumo metu, nebūtinai susiję su alkoholizmu. Tam vaikui ateityje būna kitos problemos: elgesio problemos, vaikas nesugeba adaptuotis ir t. t. O alkoholikais galime tapti visi, nepriklausomai nuo to, ar mama gėrė ar negėrė prieš, per ar po nėštumo. Tai nesusiję dalykai. Greičiausiai vaikas tapo alkoholiku ne dėl to, kad mama gėrė ar negėrė.

Yra du dalykai. Yra genetinis fondas, kurį paveldime. Tai yra kaip ruletė. Kai pradedi gerti, nežinai, ar esi paveldėjęs tokį genetinį profilį, kai yra didelė tikimybė tapti priklausomam ir greitai prasigerti, ar ne. Sužinoti tai yra tik vienas būdas – pradėti gerti. Vieni prasigeria, kiti – ne. Jei nenorite prasigerti, yra vienintelis kelias – tiesiog negerti.

– Į studiją paskambinęs LRT radijo klausytojas piktinasi, kad į Lietuvą atvažiuoja turistai, kurie geria dieną naktį, o paskui visa tai nurašoma lietuviams, esą mes tiek išgeriame. Ką jam atsakytumėte?

– Tokia teorinė galimybė yra. Bet, jei taip būtų, lietuviai nemirtų nuo kepenų cirozių, širdies ligų ir pan., […] lietuviai būtų labai sveiki. Deja, taip nėra. Mes mirštame, vadinasi, mes ir išgeriame. Žinoma, yra užsieniečių, bet ir lietuviai važiuoja į kitas pasaulio šalis ilsėtis, kur išgeria. Tai įskaičiuojama į kitos valstybės sąskaitą, taigi šie skaičiai išsilygina.

 – Iš kelių skambučių suprantame, kad bandoma pateisinti alkoholio vartojimą, statistiką norima paneigti, esą nėra viskas taip blogai. Ką tai rodo?

– Aš negaliu pykti ir kritikuoti žmonių, kurie sprendžia paprastai iš pavyzdžių, esančių aplinkui. Kiekvienas iš mūsų bendraujame su tam tikra žmonių grupe ir susidarome vienokį ar kitokį įspūdį.

Mes bandėme apskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra neapskaityto alkoholio. Neapskaityto – tai tokio, kokį žmonės patys pasigamina, atsiveža iš kitų šalių legaliai ar nelegaliai. Tai yra maždaug 6 proc. Mes išgeriam labai daug legalaus alkoholio. Nelegalus, atsivežtas alkoholis sudaro labai nedidelę  dalį.

Alaus reklama yra kuriama, siejant alų su vyriškumu. Lietuvoje jis susietas su krepšiniu ir kitokiais įdomiais dalykais, kurie veikia paauglius

Jei pažįstate žmogų, kuris gėrė ir gyveno ilgai, tai yra išimtis, o ne taisyklė. Yra visokių žmonių. Yra tokių, kurie rūko ir pragyvena 90 metų. Yra tokių, kurie geria ir pragyvena panašiai. Bet aš visą laiką sakau – nuikite į lietuviškas kapines, praleiskite ten gerą pusvalandį ir pamatysite, kokio amžiaus žmonės ten palaidoti, kokio amžiaus vyrai dažniausiai miršta Lietuvoje. Gal bus aiškiau be mokslininkų, kaip iš tikrųjų yra su mumis.

[…] Kalbant apie vyrus, yra psichologinė problema, nes daugelį vyrų sugadiname nuo pat mažens. Vyrams neleidžiame rodyti emocijų, liepiame neverkti ir sakome, kad vyras turi būti vyras, jis turi būti tvirtas, visais pasirūpinti ir pan. Bet vyrai irgi yra žmonės. Jeigu Dievas davė ašaras, vadinasi, jos yra kažkam reikalingos. Galiausiai vyrai nesugeba tų emocijų parodyti neprisigerdami, nesugeba iškrauti savęs, nors moka tol, kol jų nesugadiname.

Mes ir anksčiau kalbėjome, sakėte, kad yra žmonių, kuriems reikia išgerti, kad atsipalaiduotų, pailsėtų. Kai žmonės man taip sako, aš visada klausiu – kaip jūs pragyvenote iki to momento, kai pradėjote gerti? Neturėjote draugų, neidavote į kiemą pažaisti, nebendraudavote ir niekada nebuvote atsipalaidavęs? Jie sako – tai tada viskas buvo gerai, o dabar negėrus jau negerai. Tai yra iliustracija, kaip žmonės supranta, kas yra priežastis ir kas – pasekmė. Paprastai alkoholis yra ne pasekmė, o priežastis daugybės dalykų, sykiu ir šeimos problemų.

Daug man tenka konsultuoti vyrus, kurie yra priklausomi. Blogus šeimos santykius jie dažnai įvardina kaip vartojimo priežastį: žmona ragana, todėl aš geriu. Tai tuomet sakau, jiems – kai išgeriate, žmona pasidaro mažiau ragana, mažiau skraido aplink? Nuo to niekas nepasikeičia. Juk jums pasidaro tik dar blogiau. Žmonės nelabai to supranta ir neranda būdų.

Yra dar viena problema. Kai psichologinių problemų iškyla ir kitokių, baisu eiti pas psichologą, psichiatrą ieškoti pagalbos, pabandyti jas aiškintis. Yra stigma kreiptis į šiuos žmones. Tada ieškome ūkiškų patarimų iš žmonių aplinkui, kurie sako – tai išgerk, atsipalaiduosi, pailsėsi, viskas bus gerai.

Visuomenė tam tikra prasme yra visiškai paradoksali: žmogų į tas problemas įstumia, paskatina, pasiūlo, įpila, pavaišina, bet, jeigu žmogui atsitinka bėda ir jis tampa priklausomas, prasigeria, išmeta jį į užribį ir aiškina jam, kad tu mums toks nereikalingas, nes reikia žmonių, kurie dirba, o ne valkatauja. Tam tikra prasme visuomenė juos tokius ir padaro. Yra daugybė žmonių, kurie gal ir negertų, jei jiems per prievartą nekaišiotų.

– Dažniausiai gerti alkoholio paskatina draugai ir giminės – nors po vieną stikliuką. Jei atsisakysi, tarsi įžeisi tą, kuris siūlo. Be to, yra pasakymas – ar manęs negerbi, kad nepakeli taurelės? Kaip reikėtų elgtis tokiose situacijose?

– Pirmiausia tai yra nesaugumo iliustracija. Aš sakau – isivaizduokite, kad susitarėte penkiese eiti vogti. Vienas staiga persigalvoja, tai tie likę keturi greičiausiai neis vogti, nes bijos, kad šitas gali įskųsti. Didžioji dauguma suaugusių žmonių žino, apie ką mes kalbame. Žino, kad tai yra pavojinga. Jeigu kas nors to nedaro, tai jis yra savotiškas priekaištas, kuris sukelia psichologinį diskomfortą. Jei sugebi jį įkalbinti ir jei visi tą daro, žmonės sako – visi vagys, visi politikai chuliganai. Taip nėra, bet žmonės spaudžia, ieškodami būtent saugumo sau.

Jei norite šio spaudimo išvengti, turite pasimokyti pasakyti, kad jūs nenorite gerti. Gal skamba keistai, bet žmonės labai įdomiai tą sako –  nežinau, gal šiandien truputį nenoriu, gal ne visai... Tai šeimininkai priima kaip prašymą pasistengti juos labiau įtikinti. Jei jūs nenorite gerti, tai taip ir pasakykite – ačiū, aš negeriu. Paprastai žmonėms daugiau klausimų nekyla.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

01:05
01:09
14:52

Esports namai

Kiekvienas gali

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką