Dabar populiaru
Publikuota: 2020 balandžio 28d. 18:58

Psichiatras M.Marcinkevičius – apie pandemijos padarinius psichikai: jaučiamės taip, tarsi būtų prasidėjęs karas

Lauko kavinės ruošiasi atsidarymui
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Lauko kavinės ruošiasi atsidarymui

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius psichiatras Martynas Marcinkevičius, kalbėdamas apie koronaviruso pandemijos padarinius mūsų psichikai, teigė, dabartinė situacija pažeidžia patį pagrindinį, pamatinį mūsų poreikį – saugumo poreikį.

Pandemija saugumo jausmą griauna iš pamatų

Pasak M.Marcinkevičiaus, daugelis atliktų tyrimų rodo, kad išsivysčiusiame pasaulyje maždaug trečdalis visų žmonių (25–38 proc.) vienu ar kitu savo gyvenimo laikotarpiu patiria psichikos sutrikimų, kuriuos galima prilyginti psichikos ligai, nors ir ne visi kreipiasi pagalbos į specialistą. Ir absoliuti dauguma psichikos ligų, su kuriomis mes susiduriame, nėra įgimtos, o nulemtos mūsų gyvenimo, t. y. išorinių priežasčių.

„Šiuo metu pasaulyje labai daug kalbama ne tik apie depresijos, bet ir apie nerimo bei miego sutrikimų epidemiją, nulemtą gyvenimo įvykių.

Dar viena rimta problema – perdegimo sindromas, kuris išsivysto iš lėtinio pervargimo ir negydomas galiausiai baigiasi depresija. Koronaviruso pandemijos metu visi minėti dalykai ypač sustiprėję. Beveik visi mes šiuo metu patiriame nerimą ir baimę, ir tai yra visiškai natūralu, nes dabartinė situacija pažeidžia patį pagrindinį, pamatinį mūsų poreikį – saugumo poreikį – ir griauna jį keliais aspektais.

Mes, specialistai, jau diskutuojame ne apie tai, kaip yra dabar, bet kas bus po pandemijos.

E.Blaževič/LRT nuotr./Psichikos sveikatos centro vadovas psichiatras Martynas Marcinkevičius
E.Blaževič/LRT nuotr./Psichikos sveikatos centro vadovas psichiatras Martynas Marcinkevičius

Viena vertus, mes nerimaujame dėl savo ir savo artimųjų sveikatos bei gyvybės. Antra vertus, šiuo metu dauguma žmonių jaučiasi praradę ir ekonominį saugumo jausmą: netenkama darbo, stoja verslai, nėra aišku, kada visa tai baigsis, ar nebus antros pandemijos bangos, dėl kurios vėl gyvenimas turės sustoti.

Taigi saugumo jausmas pažeidžiamas tiek iš sveikatos, tiek iš ekonominės pusės. Tokia situacija yra reta – ekonominės krizės paprastai pažeidžia tik ekonominį saugumą“, – aiškino M.Marcinkevičius.

Pašnekovo teigimu, šiuo atveju papildomą stresą kelia ir tai, kad situacija yra labai neapibrėžta laike – niekas nežino, kaip ilgai tęsis pandemija.

„Ši mūsų situacija psichologine prasme yra labai artima pojūčiui, tarsi būtų prasidėjęs karas, nes karas – viena iš situacijų, kai pažeidžiamas tiek mūsų biologinis saugumas, tiek griūva visas ekonominis ir socialinis gyvenimas.

Todėl absoliučios daugumos žmonių psichikos sveikata šiuo metu yra pablogėjusi. Tačiau mes, specialistai, jau diskutuojame ne apie tai, kaip yra dabar, bet kas bus po pandemijos. Aišku, daug kas priklausys nuo to, kaip ilgai ši situacija užsitęs.

Kalbu ne tik apie karantiną kaip laisvės ribojimą, bet kaip ilgai užsitęs socialiniai ribojimai ir ekonominis nuosmukis. Būtent tai lems, kokie bus ilgalaikiai šios ekstremalios situacijos padariniai mūsų psichikai.

Ankstesnių krizių, kurios buvo lengvesnės ir palietė tik ekonomiką, patirtis rodo, kad po krizės smarkiai išauga psichikos susirgimų ir šis augimas tęsiasi keletą metų. Taigi mes turėsime naujų ligų, kurias žmonėms sukels įvairūs gyvenimo sunkumai (verslo žlugimas, darbo praradimas ir pan.), atvejų“, – svarstė psichiatras.

Karas – viena iš situacijų, kai pažeidžiamas tiek mūsų biologinis saugumas, tiek griūva visas ekonominis ir socialinis gyvenimas.

Tokios stigmos nebuvo nuo Viduramžių

Dar vienas gal šiek tiek netikėtas koronaviruso pandemijos poveikis mūsų psichikai yra susijęs su naujos stigmos susiformavimu.

„Posovietinėse šalyse stigmos vyrauja daugelio dalykų atžvilgiu. Ypač stigmatizuojamos psichikos ligos, o dar ne taip seniai buvo stigmatizuojamos ir onkologinės ligos.

Šiomis dienomis susiduriame su didžiule koronaviruso bei žmonių, kurie gali būti juo užsikrėtę, stigmatizacija. Prisiminkite, kas vyko, kai iš užsienio grįžo daug žmonių. Ant jų pasipylė, ypač socialiniuose tinkluose, srautas tiek „nekaltų“ juokelių, tiek atvirų įžeidinėjimų: ko jie čia parsivilko, ko jie ten važinėjo, ten reikėjo ir likti, ko jie čia mums parveža virusą ir pan.

Teko susidurti su atvejais, kad grįžusiųjų iš užsienio pradėjo vengti netgi draugai per tikrai saugų atstumą – socialiniuose tinkluose. Kitose šalyse buvo dar blogiau: Ukrainoje autobusus su žmonėmis, net nesergančiais, o tiesiog grįžusiais iš užsienio, apmėtė akmenimis, statė jiems barikadas, degino laužus ir pan.

Tai siaubinga stigma, kurios nestebėta praktiškai nuo Viduramžių. O juk gyvename Europos viduryje. Ir ši stigma yra su labai giliomis pasekmėmis. Galima teigti, kad šie žmonės patyrė tai, ką iki šiol, deja, patiria dalis psichikos ligomis sergančių žmonių“, – pasakojo pašnekovas.

Patarimai, kaip išgyventi su mažiausiais nuostoliais

Kaip išgyventi pandemiją su mažiausiu poveikiu psichikos sveikatai?

„Patarti šiuo atveju sudėtinga, kadangi situacija yra pakankamai nauja. Ir, kaip minėjau, labiausiai viskas priklauso ne nuo to, kas yra dabar, bet kaip ilgai viskas užtruks.

Pirmasis patarimas, taikytinas visiems, – dėti visas pastangas, kad ši situacija neužsitęstų per ilgai. Laikykimės karantino, nesilankykime viešose vietose be reikalo, saugokime save ir aplinkinius, plaukime rankas.

Net jeigu esate jauni ir nebijote susirgti, supraskite, kad jeigu virusas toliau plis, visuotinė – tiek socialinė, tiek ekonominė – krizė užsitęs. Žmonės, kurie linkę numoti ranka į panašius patarimus, dažnai mano, kad tai tik su sveikata susijusi krizė. Ne. Ji perauga į socialinę ir ekonominę krizę. Tačiau mes savo elgesiu galime prisidėti, kad ji būtų kuo trumpiau“, – teigė M.Marcinkevičius.

Dabar neigiamos informacijos srautą reikėtų sumažinti maksimaliai, nes jis tampa ne informacija, o tam tikra intoksikacija.

Tiems, kurie sąžiningai laikosi karantino ir negali gyventi įprasto socialinio gyvenimo, specialisto patarimas – nepasinerti vien į neigiamos informacijos srautą. Pirmosiomis viruso plitimo dienomis Lietuvoje tai darė daugelis, nuolat gaudė žinias, kiek kur naujų atvejų atsirado, kiek žmonių mirė ir pan.

„Dabar neigiamos informacijos srautą reikėtų sumažinti maksimaliai, nes jis tampa ne informacija, o tam tikra intoksikacija. Naujienas sekti reikia, bet tai daryti užtenka kartą per dieną. Prisiminkime, kad gyvenimas šios krizės akivaizdoje visgi nesibaigia. Tai ne pirma krizė, kurią išgyvename, ir ji tikrai kada nors pasibaigs.

Todėl reikia stengtis gyventi, kiek įmanoma, natūralesnį ir įprastesnį socialinį gyvenimą, susirasti užsiėmimų, kad galvoje negyventų tik juodos mintys apie krizę, užsikrėtusiuosius, mirštančiuosius ir pan.

Turime užimti savo protą, savo jausmus, savo laiką prasmingomis veiklomis. Jos gali būti labai įvairios, priklausomai nuo to, ar mes vieni gyvename, ar su šeima. Jaunesniems žmonėms labai naudinga namuose užsiimti sportu, kuris teigiamai veikia ir psichiką. Jeigu esame su šeima, galime žaisti įvairius žaidimus, pagaliau yra įvairių mokomųjų programų tiek suaugusiems, tiek vaikams. Šeimos šį laiką gali išnaudoti buvimui kartu ir bendrai veiklai, kuri nuolat būdavo atidedama.

Vienišiems žmonėms verta prisiminti darbus, kuriuos seniai planavo padaryti, ypač sau malonius, pavyzdžiui, perskaityti knygą, pažiūrėti gerą serialą, susitvarkyti senas nuotraukas ar laiškus, nes dažnai normaliame gyvenime, kurio tempas yra labai didelis, tam nerandame laiko.

Taigi tai puikus laikas įvairiems atidėtiems darbams arba maloniems užsiėmimams. Pasistenkime atrasti malonumą tame, ką galime dabar padaryti: sportuodami, maistą gamindami, žaisdami intelektualinius žaidimus ar studijuodami, gilindami žinias“, – vardijo pašnekovas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

06:47
17:02

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

01:04
01:42
01:50

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką