Dabar populiaru
Publikuota: 2015 spalio 1d. 20:51

Psichiatrė Aidana Lygnugarytė-Grikšienė: sergančiajam depresija svarbiausias yra palaikymas

Liūdna mergina
„Fotolia“ nuotr. / Liūdna mergina

Kasmet tūkstančiai žmonių suserga depresija. Dalis jų, negavę tinkamo gydymo, nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo. Gydytoja-psichiatrė Aidana Lygnugarytė-Grikšienė sako, kad depresiją sukelia begalė veiksnių, tačiau susirgus svarbiausias artimųjų palaikymas.

– Į kokias rūšis ar kategorijas yra skirstoma depresija?

– Apie depresiją galima kalbėti labai plačiai. Rūšių, kategorijų yra iš tikro labai daug. Kalbant paprastai, pirmiausia reiktų paminėti, kad depresija yra skirstoma pagal laipsnius. Yra lengva, vidutinė ir sunki depresija.

Nuo depresijos sunkumo priklauso ir gydymas. Pavyzdžiui, lengva depresija sergančiam žmogui gali būti netaikomas gydymas vaistais. Jei depresija vidutinė arba sunki, gali būti taikomas ambulatorinis gydymas arba gydymas ligoninėje.

Apskritai depresijos rūšių yra daug: nuo paprastos klasikinės, iki somatinės, nerimastingos ir pan.

– Neretai galima išgirsti žmogų sakant, kad jam nesiseka, jam depresija. Kaip reikia atskirti, kada žmogų iš tikro kamuoja depresija, o kada tai paprasčiausiai bloga nuotaika?

– Sakyti „man depresija“ yra labai populiaru, tačiau svarbu, kad tiek pats žmogus, tiek aplinkiniai tai atskirtų. Pavyzdžiui, jei žmogui vakar ir šiandien yra bloga nuotaika, tai tikrai dar nėra depresija. Kai specialistai diagnozuoja depresiją, yra labai aiškūs simptomai, vadinami „depresine triada“.

„Depresinę triadą“ būtinai turi sudaryti bloga nuotaika, jėgų nebuvimas bei apatija viskam, kas iki tol patiko, kėlė džiaugsmą.

„Depresinę triadą“ būtinai turi sudaryti bloga nuotaika, jėgų nebuvimas bei apatija viskam, kas iki tol patiko, kėlė džiaugsmą. Šalia šių simptomų rikiuojasi ir kiti: sunkumas mokytis ar dirbti, negalėjimas susikaupti, miego bei valgymo sutrikimai, savigrauža, mintys, kad esi dėl visko kaltas.

Kai visi šie simptomai yra stiprūs ir tęsiasi ne dieną ar dvi, o bent dvi savaites, kai žmogų pradeda lankyti mintys apie savižudybę, galima sakyti, kad žmogų kankina depresija.

– Turbūt kiekvienas ne kartą yra girdėjęs terminą „rudeninė depresija“. Tai yra realus dalykas, ar tokia pati depresija gali apimti bet kuriuo metų laiku?

– Tai yra vadinamaiss sezoniškumas. Yra žmonių, kurie serga ne pirmą kartą, kurie atkrinta arba jiems pablogėja. Taip pat yra pasikartojanti depresija. Būtent pasikartojančiai depresijai ir yra būdingas sezoniškumas.

Sezoniškumas, tai tarsi dviejų rūšių depresijos. Viena – kai žmogui pablogėja rudenį ir žiemą, kitaip tariant, tamsiuoju metu laiku. Kita – kai pablogėjimas jaučiamas pavasarį ir ankstyvą vasarą. Šioms depresijoms būdingi skirtingi simptomai.

Diagnozuojant rudens-žiemos depresiją, žmogui labiau būdinga bloga nuotaika, mieguistumas, žmogus jaučiasi apsunkęs, sulėtėjęs. Pavasarį arba ankstyvą vasarą depresija susirgusiems žmonėms būdingesnis nerimas, nerimastingumas, nemiga, dažniau kyla mintys apie savižudybę.

– Kokią įtaką depresiniams susirgimams turi tai, ar žmogus užsiima daugiau fizine ar intelektine veikla?

– Depresija yra polietiologinė liga, tad nėra vieno veiksnio, kuris ją lemia. Yra labai sunkios depresijos, kai žmoguje yra tam tikrų cheminių medžiagų disbalansas, ir nors aplinka turi įtakos, tačiau labai savijautos nekeičia, nes tai biologiniai dalykai.

Iš esmės, veiksnių, lemiančių depresiją, yra labai daug. Gali būti, kad žmoguje yra užprogramuoti tam tikri genetiniai veiksniai, dėl kurių gaminasi tam tikros medžiagos, galinčios sukelti depresiją. Labai daug priklauso nuo žmogaus šeimos, socialinės ir kultūrinės aplinkos, nuo to, kokia veikla jis užsiima ar kuo neužsiima.

Taip pat yra depresijos rūšių, kurias sukelia traumuojančios patirtys, svarbios netektys ir pan. Jeigu yra kažkoks genetinis pagrindas, tai dar nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs.

Gydant depresija sergantį žmogų yra taikomas kompleksas įvairių priemonių. Vaistai yra reikalingi, tačiau lygiai taip pat svarbu ir psichologinė bei socialinė pagalba, užimtumas ir ypač fizinė veikla, kurios nauda, depresija sergantiems pacientams, yra moksliškai įrodyta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką