Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 10d. 21:01

Pulmonologė apie daugiausia gyvybių nusinešantį plaučių vėžį: nevenkite pasidaryti rentgeno nuotraukos

Plaučių vėžys
123RF.com nuotr. / Plaučių vėžys

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, vėžys yra antroji pagrindinė mirties priežastis, 2018 m. nusinešusi 9,6 mln. gyvybių. Dažniausiai pasaulyje pasitaikančios vėžio rūšys yra krūties, plaučių, prostatos ir žarnyno. Tačiau nė vienos vėžio rūšies mirtingumo lygis neprilygsta plaučių vėžiui – nuo jo per minutę pasaulyje miršta 3 žmonės. Prognozuojama, kad dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės, oro užterštumo, genetinių veiksnių ateityje plaučių vėžys gali tapti pagrindine mirties priežastimi, aplenkdamas šiuo metu pirmaujančias širdies ligas.

Daug kalbama apie krūties, gimdos kaklelio, prostatos vėžį. Atrodytų, šios vėžio formos yra grėsmingiausios, dažniausiai užklumpančios. Tačiau statistika rodo, kad plaučių vėžys šiuo metu yra daugiausia gyvybių nusinešanti vėžio forma.

Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių, o pagal mirtingumą – aukščiau „raudonos linijos“, kurią yra nusibrėžusios ES šalys. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1200 naujų plaučių vėžio atvejų.

Apie tai kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto gydytoja pulmonologe Vaida Gedvilaite.

– Ar seniai ta statistika tokia ir kas lėmė šiuos pokyčius?

– Plaučių vėžiu serga ir rūkantys, ir nerūkantys asmenys. Nagrinėjant duomenis – per pastaruosius 20 metų padaugėjo rūkančių moterų, tai lemia ir jų susirgimą plaučių vėžiu. Tačiau serga ir nerūkantys – tiek moterys, tiek vyrai. Pastaruosius 20 metų sergamumas plaučių vėžiu yra panašus, nėra ryškiai didėjantis, tačiau, keičiantis tabakui, keičiasi plaučių vėžio forma.

– Sunkėja ar lengvėja?

– Tiesiog keičiasi ląstelių tipas. Gerai, kad turime naujesnį gydymą, bet minusas, kad neturime ankstyvos diagnostikos, kad būtų galima anksti aptikti šią ligą.

– Kokios priežastys, atmetus rūkymą, gali lemti šią ligą?

– Aplinkos tarša, genai – vis dar bandoma įrodyti, kaip jie gali turėti įtakos šiai ligai, nerūkančios moterys plaučių vėžiu gali susirgti dėl hormonų pokyčių.

– Ar tiesa, kad kancerogenų galima prisikvėpuoti gaminant maistą, dažnai kepant aliejuje ir pan.?

– Taip. Yra atlikta klinikinių tyrimų apie kinus, kaip jie gamina savo specifinį maistą ir prisikvėpuoja kancerogenų, o tai turi įtakos plaučių vėžiui.

– Plaučių vėžys dažniausiai aptinkamas jau vėlyvos stadijos. Ką daryti, kad ligą būtų galima pastebėti laiku? Ar gali būti bent minimalūs simptomai? O gal reikėtų dažniau tikrintis?

– Plaučių vėžys neturi specifinių simptomų, kurie duotų signalą, kad reikėtų keliauti pas šeimos gydytoją. Ankstyvos plaučių vėžio stadijos ne visada turi simptomus. Kartais žmonėms, atliekantiems medicininę patikrą dėl darbo, randamas darinys plaučiuose, padarius rentgeno nuotrauką. Tada pacientas siunčiamas pas specialistą, kad ištirtų, ar darinys piktybinis ar ne.

Tikslingesnis tyrimas yra kompiuterinė tomograma, bet ne visiems šis tyrimas finansuojamas valstybės.

Kitais atvejais yra simptomų: kosulys, dusulys, kraujo iškosėjimas, karščiavimas. Tačiau jie nėra specifiniai, tokius pat simptomus gali lemti ir plaučių uždegimas, kitos plaučių ligos.

Dauguma rūkančiųjų teigia, kad jie kosėja visą gyvenimą ir šis simptomas jų nenuveda pas šeimos gydytoją. Iki nepasidaro jau labai blogai, ateina ir randame vėlyvą stadiją.

– Paminėjote, kad galima aptikti darinį, padarius rentgeno nuotrauką. Ar visais atvejais užtenka nuotraukos, norint pamatyti – yra plaučių vėžio rizika ar ne?

– Rentgenas nėra toks specifinis, kad išskirtų smulkius pakitimus plaučiuose. Tikslingesnis tyrimas yra kompiuterinė tomograma, bet ne visiems šis tyrimas finansuojamas valstybės, turi būti tam tikros indikacijos.

Pasaulyje, Europoje jau plinta tendencija įsivesti patikros programą ir kartą per metus tikrinti žmones, ypač tuos, kurie daug rūko. Mes kol kas šito neturime, bet gal ateityje turėsime ir galėsime diagnozuoti ankstyvas plaučių vėžio stadijas.

– Kokio gydymo imamasi nustačius ankstyvos ir kokio vėlyvos stadijos plaučių vėžį?

– Dažniausiai iki trečios stadijos, jei žmogaus būklė yra gana tvirta ir manoma, kad jis atlaikytų operaciją, skiriamas chirurginis gydymas. Po operacijos, priklausomai nuo stadijos, dar skiriama pooperacinė chemoterapija, kad tikrai būtų išnaikintos visos onkologinės ląstelės.

Jei trečia stadija, dažniausiai skiriamas chemospindulinis gydymas arba kartu chemoterapija ir spindulinė terapija, priklauso nuo ligonio būklės. Jei sunkesnė būklė, pasirenkame pagal simptomus – pirma arba chemoterapija, arba radioterapija, vėliau seka minėtas antras gydymo etapas.

Jei ketvirta stadija, skiriama chemoterapija.

– Kokio amžiaus žmonės dažniausiai suserga plaučių vėžiu?

– Nuo 50 metų. Turime daug pacientų, kuriems – per 80. Kartais susiduriame su atvejais, kai keliamas klausimas, ar ligoniui, kuris serga kitomis ligomis, galime skirti chemoterapiją, nes ji turi daug šalutinių poveikių. Kartais liekame prie sprendimo neskirti nieko, nes matant pacientą, žinant jo ligas, tikėtina, kad jis chemoterapinio gydymo gali neatlaikyti. Tada pacientas stebimas, skiriamas nuskausminamasis gydymas, kad žmogui būtų suteikiamas komfortas, netrūktų oro ir pan.

– Kokie galimi chemoterapijos šalutiniai poveikiai?

– Silpnumas, svorio kritimas, kraujo rodiklių pokyčiai – krinta hemoglobinas, leukocitai, trombocitai, viduriavimas, vidurių užkietėjimas. Kai kurie ligoniai juokiasi, kad pirmą savaitę po chemoterapijos būna pagiringi. Kai kuriems pykinimas, vėmimas tęsiasi dešimt dienų. Dėl to, prieš skirdami gydymą, ir bandome nuspėti, kaip ligonis reaguos į chemoterapiją.

Tikrai nebus blogiau, jei pasidarysite ir rentgeno nuotrauką, kai atliekate sveikatos patikrą dėl darbo.

– Kaip turi pasikeisti įprastas žmogaus gyvenimas – mityba, aktyvumas ir pan., nustačius šią ligą? Ko privalu atsisakyti, ką pradėti daryti kitaip?

– Visada savo pacientų prašau nieko nekeisti. Ypač mitybos. Jei mes planuojame vadinamąjį agresyvų gydymą, būtina, kad žmogus nekeistų mitybos, kad neišsektų, nes turėjau liūdnų pavyzdžių, kai dietos privedė prie išsekimo ir ligonis nebegalėjo gauti agresyvaus gydymo. Visada rekomenduoju viską valgyti su saiku, nes visko reikia. Dauguma vitaminų, mikroelementų yra pasisavinama su maistu.

Kalbant apie fizinį krūvį – priklauso, kiek ligonis toleruoja. Niekada neriboju fizinio krūvio, kiek pacientui leidžia savijauta, tiek gali ir judėti. Žinoma, mes kalbame ne apie intensyvų bėgiojimą ar krepšinio aikštelę. Bet pasivaikčiojimas, kvėpavimo mankštos yra labai gerai.

– Tačiau dažnai sakoma, kad sergant vėžiu ar esant piktybinio naviko užuomazgoms reikėtų išbraukti cukrų. Ką jūs apie tai manote?

– Reikėtų konsultuotis su dietologu. Visiškai atsisakyti cukraus neįmanoma. Kad ir kaip būtų, vienintelis energijos šaltinis smegenims yra gliukozė.

– Ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams?

– Nebijoti rentgeno, nes visi visada jo labai bijo. Tikrai nebus blogiau, jei pasidarysite ir rentgeno nuotrauką, kai atliekate sveikatos patikrą dėl darbo.

Jei kamuoja kosulys, iškosite kraują – kreipkitės į gydytoją, nenumokite ranka, kad neuždelstumėte.

Komentarai: 1

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką