Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti

Pusmetį nerasta Teresos negalavimų priežastis sukėlė šoką: kad sustabdytų plintantį vėžį, ji gali kliautis tik žmonių gerumu

Pokalbis su Teresa tiesiogiai primena, kokią dovaną visi mes turime – kvėpuoti pilna krūtine. Girdint, kaip moters žodžius lydi garsus kvėpavimas, rodantis, kiek pastangų jai reikia įkvėpimui, kvėpavimas jau neatrodo savaime suprantamas veiksmas. Teresa serga retu skydliaukės vėžiu, kuris šiuo metu išplito į plaučius. Visos prieinamos gydymo galimybės išsemtos, liko paskutinė viltis – vaistas, kuriam net receptą gauti nebuvo paprasta, o ką jau kalbėti apie jo kompensavimą. Tačiau moteris teigia pasikliaunanti Dievu ir kitų žmonių ištiesta pagalbos ranka.
Teresa
Teresa / Asmeninio albumo nuotr.

Vėžio niekas neįtarė

„Įtarimas, kad kažkas ne taip, kilo 2019 m. pavasarį. Man pradėjo skaudėjo kaklą – tarsi skersvėjis būtų prapūtęs. Tačiau kai skausmas ilgai nepraėjo, supratau, kad yra kažkas rimčiau, todėl kreipiausi į gydytojus. Buvo atliekami tyrimai ir ieškoma priežasties. Apie vėžį niekas net nepagalvojo.

Per tą laiką mano kaklas taip išstorėjo, kad pečiai ir galva tarsi susiliejo. Maniau, kad tokia mano išvaizda dėl to, kad pradėjo augti svoris. Tuo metu jaučiausi laiminga ir nieko bloga neįtariau. Taip praėjo pusmetis, kol buvo padarytas skydliaukės tyrimas ir aptiktas auglys.

Skydliaukės vėžys dažniausiai nėra labai pavojingas. Tačiau maniškis – ypatingas. Nors gydytojai iki šiol negali nustatyti jo tipo, aišku viena – jis pats agresyviausias ir blogiausias, koks tik galėjo būti. Skaičiau, kad statistiškai žmonės miršta per tris mėnesius, tačiau aš vis dar gyva“, – pasakojo Teresa.

Asmeninio albumo nuotr./Teresa
Asmeninio albumo nuotr./Teresa

Nors moters diagnozės kodas yra bendrinis – skydliaukės vėžys, žymimas C73, navikas, pasak gydytojų, yra retas ir nenuspėjamas. Paklausta, kaip susitvarkė su pirminiu šoku, moteris tikino, kad išgirsti diagnozės atėjo jau pasiruošusi. Ji buvo pasidomėjusi net navikų rūšimis.

„Gydytoja, prieš pasakydama diagnozę, man pasiūlė iš pradžių pasikalbėti kita tema, nes baiminosi, kad išgirdusi diagnozę negalėsiu toliau tęsti pokalbio. Tačiau pažadėjau, kad galėsiu. Aš esu tikintis žmogus ir tikiu, kad Dievas visada mus veda už rankos ir rodo išeitį. Taip pat tikiu mokslo pažanga ir manau, kad šiais laikais vėžys nėra nuosprendis, jis išgydomas kaip ir kitos ligos, tik reikia ieškoti sprendimų“, – svarstė pašnekovė.

Paskutinė viltis – nekompensuojami vaistai

Po diagnozės sekė operacija, kurios metu buvo pašalinta skydliaukė, ir šešių ciklų chemoterapija. Tačiau tyrimai parodė, kad liga plinta – atsirado metastazių prie limfmazgių, todėl buvo pasiūlytas dar vienas chemoterapijos ciklas. Kol gydytojai sprendė, ką daryti ir kokį gydymą skirti, vėžys išplito į plaučius. Dėl to šiuo metu 50 metų moteriai sunku kvėpuoti. Deja, antroji chemoterapija buvo neveiksminga, tik sukėlė daugiau pašalinių poveikių.

„Tuomet buvo atlikti genetiniai tyrimai, kurie parodė, kad tam tikra prasme man pasisekė, nes mano organizme yra mutacijų, kurios reaguoja į tam tikrus vaistus. Todėl man gali būti taikomas specifinis gydymas. Bet Lietuvoje šie vaistai skiriami tik esant plaučių vėžiui, o mano pirminė diagnozė – skydliaukės vėžys. Ir pagal teisės aktus jos pakeisti gydytojai neturi teisės. Todėl teko praeiti kryžiaus kelius, kad gaučiau bent jau receptą šiems vaistams.

Genetiniai tyrimai parodė, kad tam tikra prasme man pasisekė, nes mano organizme yra mutacijų, kurios reaguoja į tam tikrus vaistus.

Mes konsultavomės Izraelyje, Vokietijoje – šiose šalyse vaistai skiriami ir kitų vėžio rūšių atvejais, jeigu yra mutacija, kurią ir aš turiu. Ir jie žmonėms padeda. Tačiau Lietuvoje tokios galimybės nėra – atsiduri tarsi užburtame rate. Pirmam mėnesiui vaistų įsigijome už savo lėšas, antram mėnesiui vaistų nupirko Vėžio gydymo paramos fondas, bet toliau – nežinia, o vaistus gali tekti vartoti ilgai“, – teigė Teresa.

Mėnesio kurso kaina – 4500 eurų. Moteris teigia, kad sudėjus jos ir vyro lėšas, šią sumą jie sutaupytų tik per pusę metų, nors ji pati, net būdama sunkios sveikatos būklės, iki šiol dirba nuotoliniu būdu iš namų. „O kaipgi nedirbti? Tuomet jokių galimybių nebūtų susitaupyti“, – tikino moteris.

Šiuo metu ją palaiko pirmieji geri pokyčiai, kuriuos ji jaučia vos praėjus mėnesiui nuo vaistų vartojimo pradžios. Gerokai palengvėjo kvėpavimas (Teresa tikino, kad pokalbio metu jai kvėpuoti labai trukdė jaudulys, todėl jos kvėpavimas tapo labai garsus). Suplonėjo kaklas, kuris iki šiol vis dar buvo išplatėjęs. Atsirado žymiai daugiau jėgų. Moteris jau gali vaikščioti, netgi svarsto apie išėjimą į lauką, nors paskutinius porą mėnesių iki naujo gydymo negalėjo nė poros žingsnių žengti, todėl tik gulėdavo arba sėdėdavo.

„Tai buvo labai sunkūs mėnesiai, lydimi beviltiškumo ir nežinios. Tarsi žinai, kad gydymas yra, bet negali jo gauti, nes teisiškai tau tai nepriklauso. Gydytojai aiškiai pasakė, kad, jeigu ne šis vaistas, nieko daugiau man pasiūlyti negali, tik paliatyvią pagalbą, kuri palengvintų simptomus“, – atviravo pašnekovė.

Gyvenimas įgauna kitą prasmę

Moteris prisipažįsta, kad jai buvo labai sunku peržengti per save ir kreiptis pagalbos į fondą, kuris savo ruožtu kreipiasi į visus geros valios žmones, prašydamas padėti Teresai įsigyti vaistų, kurie jai gyvybiškai svarbūs.

Paklausta, kas ją labiausiai palaiko, Teresa tikino pasitikinti Dievu ir turinti puikią artimųjų palaikymo komandą.

„Sunku paaiškinti, bet jaučiu, kad tarsi gaunu Dievo ženklus. Jis mane nuveda būtent ten, kur man geriau, suveda su reikalingais žmonėmis, atsiunčia kontaktus. Aišku, visa tai vyksta, kad aš nesėdžiu sudėjusi rankų.

Man be galo daug padeda vyras, vaikai, sesuo, visa giminė, draugai. Tik nenoriu piktnaudžiauti, nenoriu, kad apie mane šokinėtų, tačiau kartais nebūna kitos išeities. Aš visada buvau besidžiaugianti gyvenimu, stengiuosi gyvenimo džiaugsmo neprarasti ir dabar, bet pasikeitė požiūris į daugelį dalykų. Jie įgavo daugiau vertės. Anksčiau „labas rytas“ buvo tiesiog „labas rytas“, o dabar tie žodžiai sklinda labiau iš širdies, nes iš tiesų vertini tą rytą, kad atsibudai.

Ir jaučiu begalinį dėkingumą kitiems. Nuostabu, kad atsiranda žmonių, kurie tau ištiesia pagalbos ranką ir suteikia vilties, kad galbūt dar turėsi laimingų gyvenimo akimirkų, kad nesi vienas.

Likti vienam yra sunkiausia. Aišku, nelengva ir priimti tą ištiestą ranką. Daug paprasčiau duoti negu prašyti. Būna labai skaudu, kai naktį, kamuojama nemigos, atsikeliu, ir ateina vaikas pažiūrėti, kaip aš jaučiuosi. Ne aš einu pas vaiką, bet vaikas ateina pas mane. Jaučiu, kad tikrai nedaviau savo artimiesiems tiek, kiek dabar iš jų gaunu. Savo laiku neskyriau jiems daugiau dėmesio, todėl dabar graužia sąžinė“, – atviravo Teresa.

Asmeninio albumo nuotr./Teresa
Asmeninio albumo nuotr./Teresa

Gydytojas – daugiau variantų nėra

Nacionalinio vėžio instituto onkologas chemoterapeutas Leonidas Gatijatulinas patvirtino, kad Teresa serga gana retu skydliaukės vėžiu, kuris greitai plinta.

„Kadangi liga plito, skyrėme du skirtingos chemoterapijos kursus. Pacientė konsultavosi kitose šalyse, kurių specialistai rekomendavo atlikti genetinį tyrimą. Mes padėjome tai padaryti ir buvo rastos tam tikros mutacijos, kurių blokavimui yra vaistas, tačiau paprastai skiriamas esant kitiems susirgimams.

Atlikta pakankamai klinikinių tyrimų, kad jis veiksmingas gydant plaučių vėžį, todėl daugelyje šalių yra kompensuojamas. Kita vertus, dabar manoma, kad net ir sergant kitų rūšių vėžiu, jeigu yra minėta mutacija, vaistas gali padėti. Todėl ekspertai pasiūlė vartoti šiuos vaistus, blokuojančius genetinį ligos kelią.

Kadangi aš pats vienas negaliu nuspręsti skirti vaistus ne pagal indikaciją, šį klausimą aptarėme Bioetikos komitete. Visi pritarė, kad reikia mėginti. Tačiau problema ta, kad vaistą skiriant ne pagal indikaciją, t. y. ne plaučių, o skydliaukės vėžiui gydyti (mat plaučiuose yra ne pirminis vėžys, o iš skydliaukės atkeliavęs pakitęs audinys), negalima prašyti kompensacijos. Ir tai pagrindinė problema. Todėl vienintelis kelias – kreiptis į paramos fondą. Tokia praktika egzistuoja ir kitose šalyse.

Pacientė jau vieną mėnesį vartoja šiuos vaistus ir kol kas situacija tikrai neblogėja, nėra pašalinių poveikių. Taigi kol kas gydymas vyksta sklandžiai, o kaip vaistas veikia, parodys tyrimai, kurie bus atliekami po kelių mėnesių“, – aiškino pašnekovas.

Vėžio gydymo paramos fondas įkurtas savanorystės pagrindu – visi jame dirbantieji tai daro neatlygintinai. Jo tikslas – padėti vėžiu sergantiems žmonėms gauti jiems gyvybiškai būtiną gydymą, kuris Lietuvoje nekompensuojamas. Sprendimą, ar patenkinti paciento prašymą, priima fondo taryba, į kurią įeina pacientų atstovai ir medikai. Gydymas finansuojamas tik pacientams, kurių sveikatos būklė leidžia tikėtis teigiamo efekto. Pasak fondo direktorės Aurelijos Juškevičienės, Teresos atveju taip pat buvo atsiklausta ekspertų, kurie patvirtino, kad pacientei šis vaistas gali padėti.

Galintieji prisidėti prie Teresos gydymo ir suteikti jai viltį sustabdyti ligą, paaukoti pinigų gali tokiu būdu:

Gavėjas: Vėžio gydymo paramos fondas

A/s: LT932140030004135605 (Luminor bankas)

Paskirtis: pagalba Teresai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Vasarinių padangų sezonas: kur rasti geriausią kainos ir kokybės santykį?
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius