Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 27, 18:57

S.Čaplinskas – apie augantį sergamumą COVID-19: ko tikėtis artimiausiu metu ir kaip elgtis

Susirgimų COVID-19 skaičiui perkopus 10 tūkst. per parą, kyla klausimas, ko tikėtis ateityje ir kaip keisti savo elgesį: riboti kontaktus, nesilankyti viešuosiuose renginiuose ar susitaikyti su mintimi, kad susitikimo su virusu išvengti vis tiek nepavyks.
Omikron atmaina
Omikron atmaina / 123RF.com nuotr.

Sergamumas dar augs

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo prof. Sauliaus Čaplinsko pastarosiomis dienomis vienas po kito fiksuojami sergamumo rekordai nenustebino. Pasak jo, pildosi prognozės, kaip šiame etape plis virusas.

„Kaip ir buvo prognozuojama, šį šaltąjį sezoną dauguma iš mūsų greičiausiai neišvengsime „galimybės“ susitikti su virusu. Artimiausiu metu reikia tikėtis dar didesnio ligos atvejų augimo. Ir kuo operatyviau bus testuojama, tuo greičiau ir tuo daugiau bus išaiškinta užsikrėtusių žmonių. Šiuo metu testavimas vėluoja ir tai nėra gerai“, – svarstė pašnekovas.

Jo teigimu, realūs skaičiai visada yra didesni, negu yra nustatoma. Ir tai natūralu, nes daug žmonių kurį laiką nejaučia simptomų, o iki trečdalio užsikrėtusiųjų gali jų visai nejausti. Todėl reikia suprasti, kad oficiali statistika atspindi tik diagnozuotus atvejus. Daugiau informacijos apie viruso plitimą suteikia atliktų tyrimų ir teigiamų atvejų proporcijos. Jeigu teigiamų atvejų randama daugiau nei 5 proc., tai rodo, kad virusas plinta labai sparčiai. Šiuo metu taip ir yra.

Nuo ko priklauso užkrečiamumo lygis

Pasak S.Čaplinsko, šiuo metu labai svarbu, kad profilaktinis testavimas būtų kuo labiau prieinamas ir žmonės kuo greičiau galėtų gauti atsakymą bei izoliuotis, apsaugodami savo aplinką. Tačiau jis pritaria izoliacijos taisyklių švelninimui ir netgi leidimui dirbti žmonėms, kurie serga besimptome forma.

„Jeigu žmogus turėjo kontaktą ir dar nežino, ar užsikrėtė, būtų geriau, jeigu dirbtų nuotoliniu būdu, tačiau jeigu neįmanoma, aš manau, kad jis gali dirbti. Lygiai taip pat gali dirbti tas žmogus, kuris turi teigiamą testo rezultatą, bet jokių simptomų nejaučia. O jeigu yra simptomai, žinoma, reikia gydytis, kad liga nepaūmėtų. Svarbiausia, kad visi, tiek turėję kontaktą su COVID-19, tiek jo neturėję, naudotų apsaugos priemones, t. y. saugotųsi patys ir saugotų kitus. Kuo daugiau testuosime, tuo mažiau kitų žmonių užkrės be simptomų sergantis žmogus nežinodamas, kad serga. Štai dėl ko apsaugos priemonės turi būti naudojamos universaliai visų“, – aiškino pašnekovas.

Pasak jo, teigiamas PGR ar antikūnų testas rodo, kad žmogus yra užkrečiamas, bet užkrečiamumo lygis priklauso nuo simptomų. Kuo jie ryškesni, tuo žmogus labiau užkrečiamas, ypač prieš pat simptomų atsiradimą ir pirmomis ligos dienomis. Rizika, kad jis užkrės aplinkinius, paprastai trunka 5–7 dienas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas

Kiek kartų verta pasiskiepyti

O gal laikas vėl stabdyti gyvenimą, kaip buvo daroma pandemijos pradžioje? Mokslininko manymu, stabdyti gyvenimo tikrai nereikia, tačiau reikia išmokti gyventi naujoje realybėje. Pasisaugoti reikėtų žmonėms, kurie nepasiskiepiję arba jų imuninė apsauga jau išblėso, kurie yra vyresnio amžiaus, turi gretutinių ligų. Pastarieji iš tiesų turėtų pasverti, ar verta jiems eiti į vieną ar kitą aplinką, kurioje jie gali užsikrėsti. Tačiau svarbiausias akcentas šiuo metu turėtų būti nukreiptas į tinkamą apsaugos priemonių naudojimą.

Vakcinos nuo omikron atmainos taip efektyviai, kaip nuo kitų atmainų, neapsaugo, tačiau trys vakcinos dozės, pasak S.Čaplinsko, vis dėlto suteikia apsaugą, ypač nuo sunkios ligos formos.

„Pirminis susidūrimas su virusu – ar tai bus liga, ar vakcina – suformuoja pirminį imuninį atsaką, kuris su laiku išblėsta. Antrinis susidūrimas su virusu – sustiprinanti, trečioji, dozė arba liga – sustiprina antrinį imuninį atsaką. Tyrimais įrodyta, kad tuomet susiformuoja stipresnis, ląstelinis imuninis atsakas, kuris ilgiau trunka ir efektyviau apsaugo nuo omikron atmainos negu pirminis atsakas.

Todėl daroma išvada, kad trečia dozė rekomenduotina. O kada vėl reikės ar nereikės kitos sustiprinančios dozės, šiandien dar nėra aišku. Izraelio tyrimų duomenys parodė, kad ketvirta dozė mažai efektyvi. Rizikos grupės žmonėms, turintiems nusilpusį imunitetą, panašu, kad ji gali būti indikuotina jau dabar, o visai populiacijai – ne“, – teigė virusologas.

Kiek laiko omikron išgyvena aplinkoje

S.Čaplinskas taip pat pasidalino Japonijos mokslininkų atliktų tyrimu, kurio metu buvo matuojamas įvairių SARS-CoV-2 viruso atmainų išgyvenimo ant skirtingų paviršių laikas.

Tyrimai parodė, kad omikron atmaina sugeba 193,5 valandas (apie 8 dienas) išgyventi ant plastiko paviršiaus. Tai daugiau nei 3 kartus ilgiau, lyginant su pradiniu Uhano virusu (56 val.) ir gamma atmaina (59,3 val.), bei daug daugiau nei delta (114 val.) ar beta (156,6 val.). Tik alpha atmaina pasižymėjo panašiu 191,3 val. atsparumu.

Omikron 21,1 val. išgyvena ant odos ir tai žymiai ilgiau nei Uhano (8,6 val.), gamma (11 val.) ir delta (16,8 val.). Alfa (19,6 val.) ir beta (19,1 val.) atmainų išgyvenamumas buvo panašus.

Nors omikron atsparesnis negu Uhano atmaina dezinfekavimo priemonėms, kitos atmainos turi panašų atsparumą.

Anot tyrimą atlikusių mokslininkų, šis tyrimas parodė, kad omikron pasižymi didžiausiu stabilumu išorinei aplinkai ir tai gali būti vienas iš veiksnių, leidusių šiai atmanai sparčiai plisti ir pakeisti delta variantą. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, omikron atmaina šiuo metu sudaro apie 78 proc. diagnozuotų SARS-CoV-2 atvejų ir tapo dominuojančia atmaina Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką