Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 04 20, 09:27

S.Čaplinskas: kolektyvinis imunitetas nuo COVID-19 neįmanomas – užsikrėsime pakartotinai

Pandemijos eiga rodo, kad taip ilgai puoselėta kolektyvinio imuniteto idėja bent jau šiuo metu yra neįmanoma. Tokiais duomenimis pasidalijo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas. Ką tai reiškia asmeniškai kiekvienam iš mūsų?
Skiepai
Skiepai / Sauliaus Žiūros ir 15min nuotr.

Kodėl neįmanoma įgauti imuniteto?

Kuo remiasi šis teiginys, kurį pasaulyje palaiko vis daugiau mokslininkų? Pasak S.Čaplinsko, kolektyvinio imuniteto koncepcija kilo remiantis patirtimi, susijusia su kitomis vakcinomis, kuriomis skiepijami vaikai. Pavyzdžiui, skiepijant daugumą vaikų tymų, parotito ir raudonukės (MMR) vakcina apsaugomi tie, kurių negalima skiepyti dėl sveikatos sutrikimų.

„Jei užsikrėsti SARS-CoV-2 žmonės galėtų tik vieną kartą arba paskiepyti žmonės negalėtų užkrėsti kitų, jei užsikrėtimas ar vakcinacija lemtų imunitetą visam gyvenimui, kolektyvinis imunitetas būtų įmanomas. Ir turtingesniame pasaulyje, kuriame šiuo metu antikūnų prieš koronavirusą turi daugiau nei 90 proc. žmonių, o Didžiojoje Britanijoje – net 98 proc., COVID-19 infekcija jau būtų eliminuota. Tačiau taip nėra.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas

Didėjantis patvirtintų pakartotinių užsikrėtimų skaičius (kartais gana greitai po pirminės infekcijos), taip pat didelis visiškai paskiepytų asmenų užsikrėtimų omikron variantu skaičius reiškia, kad kolektyvinis imunitetas greičiausiai neįmanomas – net jei serologinis paplitimas pasiekia 100 proc.

Naujai atsirandantys SARS-CoV-2 variantai rodo, kad koronavirusas toliau cirkuliuos ir vėl užkrės žmones“, – teigė virusologas.

Pasak jo, pakartotinius užsikrėtimus lemia tai, kad šis virusas labai sparčiai keičiasi, kas nėra nauja RNR virusams. Kaip tai vyksta? Kai jis patenka į žmogaus organizmą ir pradeda daugintis, dėl šio viruso specifikos neišvengiamai atsiranda klaidos – mutacijos. Ir kuo ilgiau virusas užsibūna vieno žmogaus organizme, pavyzdžiui, žmogus turi silpnesnį imunitetą ir jo organizmas negali efektyviai kovoti su viruso plitimu jame, tuo labiau didėja tų klaidų tikimybė.

„Dar viena viruso kitimo priežastis – jis gali daugintis kai kurių gyvūnų organizme, vadinasi, gali naudoti ir gyvūnų baltymus. Be to, aplinkoje vienu metu cirkuliuoja bent keletas koronaviruso atmainų, o žmogus, kuris sirgo viena iš jų, iš organizmo jai iki galo dar nepasišalinus, gali užsikrėsti kita atmaina. Todėl virusai gali tarpusavyje pasikeisti genetine medžiaga. O jeigu ateityje genetine medžiaga jie pradės keistis su gripo ar kitais panašiais virusais, mutacijos bus dar didesnės. Tai teoriškai yra įmanoma“, – pasakojo pašnekovas.

Kokių simptomų tikėtis?

Šiandienos mokslas patvirtina, kad persirgimas COVID-19 gana efektyviai apsaugo nuo sunkios ligos formos, bet neapsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo. Todėl šiandien turime situacijas, kai daug žmonių yra persirgę COVID-19 po kelis kartus, o vieną nuo kito užsikrėtimo gali skirti gana trumpas laiko tarpas.

„Pasitvirtino skelbta prognozė, kad šių metų šaltuoju laikotarpiu dauguma iš mūsų susidursime su koronavirusu“, – tikino S.Čaplinskas.

Gera žinia ta, kad ligos formos, tikėtina, vis lengvės. Tai rodo dabartinės tendencijos. Matome, kad vis daugiau žmonių praserga be simptomų arba lengva forma. Bent jau kol kas jis nemutuoja į atmainą, sukeliančią sunkesnes ligos formas. Taigi, kitą rudenį virusas niekur nedings, jis vėl cirkuliuos, tačiau tikėtina, kad organizmas jau atpažins virusą ir gebės su juo kovoti efektyviau nei pandemijos pradžioje, nes daugelis su juo būsime susidūrę tiesiogiai arba per skiepus ir turėsime imunitetą, apsaugantį nuo sunkios ligos formos. Tačiau ne nuo užsikrėtimo.

Ar verta skiepytis?

Vis dėlto specialistas pabrėžė, kad ši žinia nenubraukia profilaktinių priemonių, kurias iki šiol naudojome kaip apsaugą nuo COVID-19. Būnant patalpose, kuriose rizika užsikrėsti yra pakankamai didelė, verta dėvėti kaukę, nes ji sumažins įkvepiamų viruso lašelių kiekį, o tai lems lengvesnę ligos formą arba visišką atsparumą virusui, jeigu mūsų imunitetas stiprus.

„Parduotuvėje tikimybė užsikrėsti nėra labai didelė, bet dabar, kol 20 proc. mėginių yra teigiami, o tai reiškia, kad virusas dar aktyviai cirkuliuoja aplinkoje, aš pats deduosi kaukę. Juolab kad kaukės padeda išvengti ir kitų peršalimo ligų, kurias sukelia virusai. Įprotis plauti rankas taip pat labai naudingas ir kitų ligų profilaktikai – rotaviruso, noroviruso ir pan.

Persirgimas COVID-19 neapsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo.

Izraelio tyrimai parodė, kad sveikiems žmonėms, kurie yra gavę tris skiepo nuo COVID-19 dozes, ketvirta dozė didelės įtakos imunitetui neturi, tačiau rizikos grupės žmonėms (senoliams, turintiems lėtinių ligų) tikrai padeda išvengti sunkesnės ligos formos ir mirties. Todėl, artėjant rudeniui, jiems būtų išmintinga pasiskiepyti“, – patarė pašnekovas.

S.Čaplinsko teigimu, faktas, kad ir skiepai neapsaugo nuo užsikrėtimų, vis dėlto nepaneigia vakcinacijos naudos. Nors virusas sparčiai kinta, gelbsti tai, kad išlieka ląstelinė imuninė atmintis, leidžianti sirgti vis lengvesne forma. Todėl šiuo metu visiems rekomenduojama pasiskiepyti nuo COVID-19 trimis dozėmis (jei tai „Jannsen“ vakcina – dviem). Pirmosios dvi suformuoja pirminį imunitetą, o trečioji, sustiprinamoji, padidina ląstelinę imuninę atmintį.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką