Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 25d. 14:04 , Atnaujinta: 2019 lapkričio 25d. 14:29

Santaros klinikų gydytojai: pusantrų metų mergaitės gyvybė užgeso per dvi valandas

Motina ir kūdikis
123RF.com nuotr. / Motina ir kūdikis

Šeštadienį į Santaros klinikų Vaikų ligoninę iš Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės pervežta sunkios būklės mergaitės gyvybė užgeso per porą valandų. Mirties priežastis – sepsis, kurį sukėlė pneumokokinė infekcija. Nors mergaitė buvo nuo jos paskiepyta, ligą sukėlė itin reta šios bakterijos padermė, kurios vakcinoje nėra.

Ligos sukėlėjas – labai retas

„Mergaitė mirė praėjus maždaug dvylikai valandų nuo susirgimo pradžios. Tai ypač greita, žaibinė ligos eiga. Nors dar iki galo nepatvirtinta, galutinio atsakymo dar laukiame, bet molekulinio tyrimo metu nustatytas sukėlėjas yra streptokokinis pneumokokas. Šiuo metu laukiame galutinių išvadų, kokios tai grupės pneumokokas“, – teigė Vaikų ligoninės Skubios medicinos intensyvios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė doc. dr. Virginija Žilinskaitė.

Pasak jos, infekciniam procesui visada reikia dviejų dedamųjų – organizmo ir mikrorganizmo sąveikos. Kaip organizmas reaguos, koks bus jo atsakas į patekusią infekciją, iš anksto labai sunku pasakyti. Bet nuo tos reakcijos ir priklauso, kokią formą įgaus liga.

Deja, tai žinoti iš anksto taip pat neįmanoma. Gydytoja patvirtino, kad mergaitė buvo skiepyta pneumokoko vakcina, tačiau šio sukėlėjų serotipų yra apie 90 pneumokokų, o vakcina apima 10. Mat gaminant skiepą galvojama apie pačius dažniausius sukėlėjus. Taigi vakcina negali garantuoti apsaugos nuo kitų sukėlėjo padermių.

Liga nesusijusi su skiepu

Vaikų ligų klinikos prof. Vytautas Usonis taip pat patvirtino, kad ši mirtis labai skaudi, bet ji nesusijusi su tuo, kad mergaitė paskiepyta.

„Jau senokai mūsų atliktas tyrimas, kurio metu buvo tirta apie du šimtus vaikus, parodė, kad apie 40 proc. iš jų nosiaryklėje turi vienokį ar kitokį pneumokoką. Kitas klausimas, vertas Nobelio premijos, kodėl vieniems vaikams infekcija pasireiškia, o kiti taip ir lieka jos nešiotojais, ir kodėl, laimei, labai retais atvejais, liga turi labai audringą eigą.

Tokios padermės pneumokokų, kuria sirgo mergaitė, tarp išskirtų randama vos apie vieną procentą, o visoje populiacijoje jų yra tik 0,4 proc. Taigi tai labai retas atvejis. Ir, deja, nėra kryžminio imuniteto, kai paskiepijus nuo vienos pneumokoko padermės, apsaugoma ir nuo kitų. Taip nėra, todėl vakcinos būna kombinuotos. Ir tai nereiškia, kad nereikėtų skiepytis. Šios padermės paplitimas – vos vienam iš 200, o vakcina apsaugo nuo dažniausiai pasitaikančių padermių“, – teigė profesorius.

Pirmas toks atvejis

Pasak V.Žilinskaitės, mirtis nuo žaibinio sepsio šiemet ligoninėje pirmoji. Pernai buvo trys mirtys nuo menigokoko, užpernai – viena. „Anksčiau meningokoko atvejų būdavo daugiau, gal padėjo skiepai“, – svarstė pašnekovė.

V.Usonio teigimu, diegiant kiekvieną vakciną būna daug diskusijų, tai natūralu, nes skiriamos lėšos. Todėl vertinama labai daug aspektų – vakcinos saugumas, veiksmingumas, poreikis mūsų šalyje. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai neįsivedę vakcinos nuo meningokoko B, kadangi pas juos nėra tokios ligos paplitimo kaip Lietuvoje.

Kaip įtarti pavojingą ligą

Vaikų ligoninės gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė pridūrė, kad apskritai pneumokokinė infekcija Lietuvoje yra gana dažna, tačiau dažniausiai ji pasireiškia ausų uždegimais.

„Vaikus jie ištinka dažnai, susirgimų skaičiai labai dideli, o vaiko būklė dėl sukeliamo skausmo būna labai sunki. Toliau seka pneumonijos atvejai, gerokai mažiau – sepsinių meningitų, o tokios žaibinės formos kaip ši yra labai retos, ypač visuomenėje, kurioje nuo šios infekcijos skiepijama. Kai atsirado vakcina, jau praktiškai nebematome meningitų, o ir ausų uždegimų labai sumažėjo.

Jei susiduriame su sunkiomis situacijomis, dažniausiai vaikas būna neskiepytas arba sukėlėjas neįėjo į vakcinos sudėtį. Aš savo praktikoje su tokiu atveju kaip šis nesu susidūrusi“, – teigė gydytoja.

Pasak V.Žilinskaitės, visos infekcijos prasideda vienodai – aukšta temperatūra (39 ir daugiau) ir neaiškus jos židinys, t. y. priežastis – vaikas nekosėja, nesloguoja. Kita vertus, svarbesnė šiuo atveju netgi ne temperatūra, o kaip vaikas jaučiasi.

„Svarbus momentas – kaip vaikas jaučiasi, kai temperatūra numušama. Tai labai svarbu stebėti ligos simptomus pirmomis valandomis. Jeigu vaikas atsigauna, ima žaisti, bendrauja, valgo ir pan., gali būti, kad grėsmės nėra. Priešingu atveju reikia susirūpinti, nes bėrimai ir kiti simptomai paprastai atsiranda vėliau, kai liga jau smarkiai pažengusi.

Iš esmės ne visada reikia mažinti temperatūrą, nes tai yra vaiko apsauga. Kai vaikas serga, jis turi karščiuoti, kai ją numušame, atimame iš vaiko ginklą kovoti su liga. Tačiau jeigu vaikas jaučiasi blogai, net kai temperatūra nedidelė, reikėtų duoti vaistų ne nuo temperatūros, o nuo skausmo, kad jis pasijustų geriau“, – patarė tėvams medikė.

Ar buvo padaryta viskas, kas įmanoma?

Paklausta, ar šiuo atveju tikrai buvo padaryta viskas ir padėti buvo neįmanoma, V.Žilinskaitė tikino, kad ligai progresuojant taip žaibiškai jos sukontroliuoti neįmanoma – tai nurodoma ir mokslinėje literatūroje: „Peržiūrėjome visą ligos eigą, kas buvo daroma – gydytojai viską darė teisingai, tačiau liga progresavo per greitai.“

Pasak I.Ivaškevičienės, didžiausias pavojus susirgti pneumokokine infekcija yra vaikams iki penkerių metų, tačiau ji pavojingiausia kūdikiams. Todėl nuo jos reikia skiepyti šio amžiaus vaikus. Skiepyti vyresnių vaikų jau nerekomenduojama, jeigu nėra tam specifinių indikacijų, tačiau vėl apie šį skiepą reikia pradėti galvoti nuo 65 metų.

Kita pavojinga infekcija, taip pat galinti sukelti žaibinę ligos formą ir mirtį, meningokokas, pavojingas visais gyvenimo tarpsniais.

Kas yra pneumokokinė infekcija

Pneumokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kuri gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai pneumokokinės infekcijos sukėlėjas sukelia plaučių uždegimą, bet gali būti ir meningito, anginos, endokardito (vidiniame širdies sluoksnyje (endokarde) arba širdies vožtuvuose esančio bakterijų ar grybelių židinio sukelta liga) bei kitų ligų priežastimi, tai priklauso nuo infekcinio proceso lokalizacijos.

Pneumokokai – viena dažniausių pneumonijų (plaučių uždegimo) bei viduriniosios ausies uždegimų priežasčių.

Ligai progresuojant taip žaibiškai, jos sukontroliuoti neįmanoma.

Šių bakterijų galima rasti visiškai sveikų žmonių nosiaryklėje. Sukėlėjas plinta oro lašeliais, kai patenka į žmogaus apatines kvėpavimo takų dalis, dauginasi, dėl to vystosi kvėpavimo takų uždegimas.

Didesnę riziką susirgti turi žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, su nusilpusiu imunitetu. Susergama ir dėl nepalankių išorinių faktorių: peršalimo, pervargimo, stresinės situacijos, virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir kita.

Pneumokokinė infekcija – tai skirtingai kliniškai pasireiškiančių ligų, kurias sukelia pneumonijos streptokokas, grupė. Pneumokoko sukeltų ligų klinikinė eiga nesiskiria nuo kitų bakterijų sukeltų ligų, tačiau dažniausiai būna labai sunki. Galima išskirti kelis simptomus: staigus karščiavimas, stiprus skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys, tačiau pneumokokinė infekcija neturi jai būdingų specifinių klinikinių simptomų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

01:40
08:50
01:23

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką