Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 28d. 10:59

Šia liga serga daugybė žmonių, tačiau bijo prisipažinti: pasireiškia galvos skausmu

Galvos skausmas
Vida Press nuotr. / Galvos skausmas

Galvos skausmas – dažnas šiuolaikinio žmogaus palydovas, tačiau, kaip rodo tyrimai, iki 25 proc. lietuvių patiria skausmus, kurių niekaip nepavadinsi paprastu galvos skausmu. Tai migrena – rimta neurologinė liga. Su Santaros klinikų gydytoja neurologe dr. Kristina Ryliškiene kalbamės apie tai, ką patiria migrena sergantys žmonės ir kodėl ji vis dar stigmatizuojama ar apskritai nelaikoma liga.

Kas apskritai yra migrena? Kaip ji apibūdinama?

– Migrena yra neurologinis susirgimas. Tai nėra psichiatrinė liga ir tai labai svarbu atskirti. Daug migrenos priepuolių patiriantys žmonės iš tiesų gali būti nerimastingi, net depresiški, bet tai netolygu psichiatriniam susirgimui.

Liga pasireiškia priepuoliais, kurie charakterizuojami skausmu, tam tikromis to skausmo ypatybėmis ir lydinčiais kitais simptomais. Kadangi nėra jokių kitų tyrimų, galinčių patvirtinti migreną, diagnostikoje remiamės tik suformuotais migrenos kriterijais.

Migrenai būdinga, kad galvą skauda labai stipriai, skausmas stiprėja judesio metu, skausmą lydi pykinimas, vėmimas arba jautrumas garsui ir šviesai. Skausmas taip pat apibūdinamas kaip pulsuojantis, dažniausiai skauda vienoje galvos pusėje, bet iš tiesų migrena gali turėti ne visus šiuos elementus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Gydytoja neurologė dr. Kristina Ryliškienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Gydytoja neurologė dr. Kristina Ryliškienė

Patys būdingiausi yra stiprėjimas judesio metu ir didelis skausmo stiprumas, todėl migrena paprastai guldo žmogų į lovą. Tai liga, dėl kurios žmogus pasidaro nedarbingas ir namuose negali atlikti savo kasdienių buitinių darbų.

Iš šalies dažnai atrodo nesuprantama, kodėl žmogus dėl galvos skausmo guli lovoje, nes galvos skausmas paprastai juk yra iškenčiamas. Kuo gi ypatingas migrenos skausmas?

– Migrenos skausmo metu įsitraukia tam tikri mechanizmai, kurie sukelia vadinamąjį neurogeninį uždegimą, jis vyksta apie smegenų dangalų kraujagysles, todėl skausmas yra pulsuojančio pobūdžio ir labai stiprėja judesio metu. Skausmas iš tiesų gali būti labai stiprus, juolab kad jį dar lydi pykinimas, vėmimas.

Žmogaus būklė priepuolio metu tokia sunki, kad, pavyzdžiui, visai neseniai pacientė yra sakiusi, kad jei šalia skęstų žmogus, ji nėra tikra, ar galėtų eiti jo gelbėti.

Kita pacientė yra pasakiusi dar daugiau: „Gerai, kad mane vyras supranta, nes priepuoliai yra tokie baisūs ir aš taip blogai jaučiuosi, kad nieko negaliu daryti. Tačiau kartais priepuoliai būna dar baisesni ir tuomet net mano vyras išsigąsta, kaip aš blogai atrodau ir blogai jaučiuosi.“ Taigi nesuvaldytas migrenos priepuolis iš tiesų yra labai sunkus.

Ar tokiu atveju žmogus gali kreiptis į gydytoją ir gauti biuletenį?

– Viskas priklauso nuo būklės. Jeigu šeimos gydytojas turi informacijos, kad pacientas serga migrena ir jo būklė yra sunki, paprastai sunkaus priepuolio metu išduodamas nedarbingumo lapelis. Tik lietuviai nuo kitų Europos šalių, ypač nuo italų, skiriasi tuo, kad nesinaudoja šia teise.

Fotolia nuotr./Anemija dažnai sukelia galvos svaigimą ar skausmą.
Fotolia nuotr./Anemija dažnai sukelia galvos svaigimą ar skausmą.

Pavyzdžiui, Italijoje pagrindinį nedarbingumo dėl migrenos mastą ir sudaro, kad žmogus priepuolio metu neišeina į darbą ir neatneša finansinės naudos valstybei. Ir tose šalyse, kuriose pacientai naudojasi tokia teise, jau seniai atkreiptas dėmesys į migrenos problemą. Lietuvos pacientai kitokie – jie eina į darbą ir sukandę dantis dirba. Koks jų darbingumo lygis – jau kitas klausimas.

Žmonės aiškiai įvardija, kad tuo metu negali atlikti darbo taip, kaip jį atlieka kitomis dienomis. Beje, aplinkiniai – kolegos, darbdavys – dažnai net nežino, kad žmogui yra labai blogai.

Taigi pas mus žmonės vis dar slepia sergantys migrena. Kodėl taip save kankiname?

– Galbūt ligos mastai nėra gerai suvokiami, gal žmonės mano, kad aš čia toks tik vienas, man tik vienam taip blogai, aš tik vienas vartoju tiek vaistų nuo skausmo ir kankinuosi. Iš tiesų Lietuvoje yra per mažas ligos žinomumas.

Tačiau sergamumo statistika yra. Lietuva dalyvavo tarptautiniame „Eurolife“ projekte, kuris apėmė 10 šalių. Buvo paskaičiuota, kad Lietuvoje migrena sergama lygiai tokiu pačiu statistiniu dažniu, kaip ir bet kurioje kitoje Europos valstybėje. Sergamumas migrena per metus iš tiesų yra didžiulis – pasaulyje einamaisiais metais migrenos diagnozę turi 11 proc. žmonių, tarp moterų – 14 proc.

Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, migrena serga 20–25 proc. gyventojų. Tiesa, tai bendrapopuliaciniai tyrimai, kurie rodo sergamumo mastus, bet nerodo, kokiam procentui žmonių diagnozė patvirtinta. Spėjama, kad pas gydytoją ateina maždaug pusė sergančiųjų migrena, o kiti nesikreipia pagalbos ir iki galo nežino, kad serga migrena.

Ar paskaičiuota, kiek valstybei kainuoja sergamumas migrena?

– Bandymai skaičiuoti yra, tačiau dėl mano minėtų priežasčių lietuviški kaštai gerokai mažesni nei kitose užsienio valstybėse. Pas mus didžiąją kaštų dalį sudaro pačių žmonių išlaidos vaistams, o kitose šalyse didžiąją kaštų dalį sudaro tai, kad žmogus neišeina į darbą.

Europos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, migrena serga 20–25 proc. gyventojų.

Iš šių faktų galima įtarti, kad Lietuvoje migrena vis dar yra stigma ir sergantieji migrena bijo būti nesuprasti?

– Iš tiesų, pacientai paprastai nesidžiaugia aplinkinių reakcija. Ir jie psichologiškai jaučiasi blogai. Susideda daugybė veiksnių: noras pabūti ramiai, kad niekas netrukdytų, ir tuo pačiu kaltės jausmas dėl to, noras ir vėl nesakyti darbdaviui, nes kiek gi galima, pyktis ant tų, kurie smagiai leidžia savaitgalius, o aš taip negaliu. Komplikuoti santykiai gali būti net su pačiais artimiausiais žmonėmis, su vaikais, su sutuoktiniu.

Žmonių su labai dažnu galvos skausmu gyvenimo istorijos tikrai labai nelinksmos. Neretai žmogus sako: vėl turėjau pakeisti darbą; ieškau tokio, kad galėčiau dirbti namuose; kaip gerai – aš galiu sirgti, nes dirbu pats sau. Tokių žodžių mes išgirstame labai daug.

Iki šiol atsimenu kažkada pasakytus vienos pacientės žodžius. Darbinga 37 metų moteris prisipažino, kad labai laukia menopauzės, nes tikisi, kad migrena tuomet sumažės. Mat iš tiesų įprastinė migrena su amžiumi laipsniškai nunyksta. Tačiau šios moters iki menopauzės turėtų laukti krūva gražių, darbingų gyvenimo metų, per kuriuos ji gali labai daug nuveikti, ji dar pačiame žydėjime, bet tas žydėjimas jai jau nebemielas, ji laukia, kada ateis senatvė ir jai neskaudės galvos.

Paradoksas – sergančiųjų migrena yra labai daug, darbingumas sergant šia liga, mažėja, bet dėl lietuviškos kantrybės, dėl išmokto gebėjimo susidoroti su savo problema savarankiškai, be išorinės pagalbos, žmogus mano, kad migrena yra tik jo asmeninė problema ir rūpestis.

Vida Press nuotr./Gydytoja ir pacientė
Vida Press nuotr./Gydytoja ir pacientė

Bet tai nėra teisinga. Pasidalijimas informacija, parodymas, kad tokie esame ne vieni, švietėjiška veikla labai reikalinga. Paskaičiuota, kad šiuo metu, kai mes kalbame vienas procentas pasaulio gyventojų patiria migrenos priepuolį. Tai didžiuliai skaičiai.

Kokios informacijos trūksta žmonėms, sergantiems migrena?

– Apklausų apie tai Lietuvoje mes nesame darę. Tačiau suprantama, kad pirmiausiai pacientai nori žinoti, ar tai tikrai yra ta liga, nes šiais laikais, kai aplinkui tiek daug aparatų, kuriais galima atlikti labai daug tyrimų, ir jiems tie tyrimai nedaromi arba padaromi, bet nerodo jokių pakitimų, visada kirba klausimas – kas čia per susirgimas, jeigu galvoje nieko nėra randama.

Antras dalykas, kuris jiems rūpi – atrasti veiksmingą vaistą priepuoliui numalšinti. Trečias klausimas – į ką konkrečiai, į kokį gydytoją kreiptis, kad jis atsakytų į pirmus du klausimus.

Kalbant apie gydytojų prieinamumą, Lietuvos situacija nėra tokia bloga. Visi neurologai yra susipažinę su migrena, jos diagnostika ir gydymu, o didžiąją priežiūros dalį atlieka šeimos gydytojas. Šeimos gydytojai yra šviečiami, jiems pasakojama, kada reikia siųsti pacientą neurologo konsultacijai.

Pakliūti pas neurologą Lietuvoje nėra labai sudėtinga. Didžiojoje Britanijoje arba Danijoje pacientai vizito pas galvos skausmų specialistą laukia metus ar dvejus. Kita vertus, neurologija – be galo plati sritis, todėl iš tiesų yra gydytojų, kurie labiau specializuojasi migrenos srityje.

Beje, neseniai pradėjo veikti naujai susikūrusios pacientų organizacijos – Migrena sergančiųjų asociacijos – tinklapis sergumigrena.lt, kuriame planuojama pacientams nurodyti gydytojų, labiau besispecializuojančių migrenos gydyme, kontaktus. Kadangi migrena sergama pačiame darbingame amžiuje, aktyvumo pike, dalintis informacija, kaip sumažinti migrenos įtaką kasdieniam gyvenimui, labai naudinga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:30
01:16
01:39

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką