Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 2d. 19:08

Šiandien mama autistą sūnų vadina Dievo dovana, bet buvo metas, kai atrodė – neatlaikys

Berniukas su planšete
123rf.com nuotr. / Berniukas su planšete

Prieš 10 metų, kai Jolantos šeimoje gimė antras sūnus, tai buvo šeima, niekuo nesiskirianti nuo kitų. Tačiau berniukui augant išryškėjo požymiai, akivaizdžiai rodantys, kad jis kitoks nei visi. Toliau sekė smegenis sukaustantis diagnozė – autizmas. Jis buvo išreikštas taip smarkiai, kad berniukas net nereaguodavo į savo vardą. Šiandien ji su vaiku drąsiai gali išeiti į gatvę ir net keliauti. Jokio stebuklo neįvyko – viskas pasiekta tėvų pastangomis.

Išgirdus diagnozę sukausto baimė

Berniuko mama Jolanta pasakoja, kad išgirdus tokią diagnozę pirmiausiai sukausto baimė.

„Tu supranti, kad tai ne sloga ir ne kosulys, tai yra visam gyvenimui. Ir kai pradedi aiškintis, kokias pasekmes ji gali turėti, vilčių lieka vis mažiau. Mums autizmą nustatė labai anksti – dvejų metukų. Kai sūnui buvo pusantrų, pastebėjau, kad jis nereaguoja į skausmą: nukrito, prisispaudė ranką ir neverkia.

Supratau, kad tai yra nenormalu. Kreipėmės į šeimos gydytoją, mums atliko visus tyrimus, sušaukė konsiliumą ir pasakė diagnozę. Viskas įvyko labai greitai. Iš pradžių diagnozė skambėjo kaip vaikiškas autizmas. Tikėjomės, kad išaugs, bet taip neatsitiko. Dabar mums nustatyta sunki autizmo forma“, – atviravo moteris.

Šeima visą savo laisvą laiką investuoja į berniuko ugdymą ir šiandien jau skina vaisius.

Paklausta, kas padėjo susitaikyti su šia žinia, pašnekovė tikino, kad jie tiesiog nesėdėjo sudėję rankų. Pirmiausiai tiek ji pati, tiek vyras pasinaudojo psichologo pagalba. Tuo metu šios konsultacijos labai padėjo į vaiko autizmą pažvelgti kitaip. Tuomet jie ėmėsi ieškoti būdų, kaip padėti vaikui.

Pasak Jolantos, šeima visą savo laisvą laiką investuoja į berniuko ugdymą ir šiandien jau skina vaisius.

„Fotolia“ nuotr./Autizmas
„Fotolia“ nuotr./Autizmas

„Naujoje aplinkoje vaikas dar sunkiai orientuojasi, bet jau gali pasakyti, ko nori, sugeba tvardyti savo emocijas. Jis žino, kada pyksta, o jeigu linksma, supranta, kad yra linksma. Anksčiau jis net į savo vardą nereaguodavo, užsidarydavo savo kambaryje ir gyveno visiškai savo pasaulyje. Kiti tėvai skundžiasi, kad jų vaikai autistai kartais būna pikti, o mes visada stengėmės rodyti jam gerąją gyvenimo pusę, aiškinome, kad taip daryti negerai, stengėmės su juo susitarti gražiuoju.

Didžiausia problema, kad jis labai greitai susijaudina, ima verkti. Ieškojome būdų, kaip jam padėti suvaldyti emocijas. Bandėme tam tikrų cheminių vaistų kursą, homeopatiją, lankėmės pas psichologus, logopedus, nes labai sunkiai kalba, toliau – masažai, baseinas... Buvome delfinariume, bet mums delfinų terapija nepavyko.

Kiti tėvai skundžiasi, kad jų vaikai kartais būna pikti, o mes visada stengėmės rodyti jam gerąją gyvenimo pusę.

Šiuo metu jis pats jau moka apsirengti, išsivalo dantis, nusiplauna rankas, maudosi, tik truputį reikia padėti. Kai pavalgo, jau žino, kur nunešti ir padėti lėkštę, batukus visada tvarkingai padeda į vietą, šaliką pakabina, žino, kad negalima bet kur drabužių numesti.

Taip pat žino, kad šaldytuve galima rasti ko nors skanaus. Anksčiau nesuprasdavo, kam reikalingas šaldytuvas. Sunkiausiai jam sekasi su mokslais. Jis gabus, bet sunkumų kelia kalba. Tik neseniai išmoko parašyti savo vardą ir pavardę“, – vardijo Jolanta.

Lietuviškai rašo sunkiai, angliškai – puikiai

Tačiau berniukas puikiai gaudosi informacinėse technologijose ir rašo bei bendrauja anglų kalba su savo internetiniais draugais. Tėvai neįsivaizduoja, kaip ir kada jis išmoko anglų kalbą.

„Visiems autistukams kompiuteriai, planšetės – geriausi draugai. Jie net kitaip elgiasi prie jų. Iš pradžių „Youtube“ jam įjungdavo mokomąsias programėles, kuriose mokoma raidžių, rodoma, kaip jas sudėlioti, supažindina su spalvomis ir pan. Tačiau jis greitai suprato, kad planšetė turi daug daugiau galimybių. Jis šioje srityje labai gabus, greitai susiranda, ko jam reikia. Yra nulaužęs ne vieną brolio žaidimą. Taip pat mėgsta muziką, groja, labai gražiai piešia.

Kadangi gyvų draugų jis neturi, jam labai svarbus bendravimas internetu. Mes matome, kad tai jam teikia didžiulį malonumą, net kartais sunku jį atitraukti – jam reikia parašyti, atsakyti. Periodiškai patikrinu šį susirašinėjimą – tikrai labai gražiai vaikiškai jie susirašinėja, tame nėra nieko bloga. Su jais jis nesijaučia atstumtas, skirtingai nuo realybės. Esu ne kartą mačiusi, kaip kiti vaikai jį skriaudžia.

Jis pats nieko nestumia, nemuša, o kiti, net mažesni, matydami, kad jis kitoks, jį stumdo. Beje, paaugęs jis jau pradėjo pastebėti, kad vaikai nenori su juo bendrauti. Klausia manęs – kodėl? Tai sakau, kad šiuo metu gal neturi nuotaikos ir pan. Pastebėjau, kad tokiais atvejais jis tiesiog atsistoja ir nueina“, – pasakojo dešimtmečio autisto mama.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Atnaujintos patalpos
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Atnaujintos patalpos

Mokosi savo emocijas valdyti

Jau trejus metus su pertraukomis berniukui taikoma bioakustinė lazerinė akupunktūra. Jos metu ant galvos dedami elektrodai ir leidžiama speciali muzika su tam tikrais decibelais. Šeima įsitikinusi, kad šis metodas padėjo vaikui mokytis valdyti savo emocijas.

„Procedūras pradėjome nuo 5 minučių, vėliau laiką vis ilgindavome. Iš pradžių jis ištisai judėdavo, po to jau sugebėdavo sėdėti, o dabar jau guli. Šioms procedūroms padedant jis išmoko nusiraminti. Šiandien mes jau galime nebijoti išeiti iš namų.

Su autistu vaiku sunku kur nors išeiti. Prekybos centrai mums yra pramoga, o autistams – kaip kosmosas: per daug triukšmo, per daug spalvų, šviesų, mirguliavimo, per daug informacijos. Jų smegenys viso šio srauto negali atlaikyti, ir jie pradeda klykti. Mes jau netgi galime išvažiuoti, keliauti. Aišku, visko būna, bet kažkaip draugiškai susitariame.

Autistams labai svarbu matyti paveiksliukus, tačiau mums jie nelabai padėjo. Su juo reikėjo labai daug šnekėti.

Didžiausia mūsų bėda – kalba. Jam sunku išreikšti savo mintis, dėl to kyla nemažai emocijų. Tačiau, kaip pastebėjo ir psichologė, jis nori bendrauti, ir tai yra labai gerai. Manau, bendravimą jam šiek tiek pramušė pasakos. Visada turėjome daug pasakų knygučių su paveiksliukais. Aš vartydavau kartu su juo tas knygutes, rodydavau paveiksliukus ir kalbėdavau. Manau, tai padėjo mums atidaryti duris į bendravimą. Net kai jis užsidaro savo kambaryje ir nieko nenori, atsargiai, kad neišgąsdintum, prieini prie jo, paimi jo ranką ir gražiai aiškini, rodai.

Buitines funkcijas taip pat susidėliojome per kalbėjimą. Autistams labai svarbu matyti paveiksliukus arba schemas, tačiau mums paveiksliukai nelabai padėjo. Su juo reikėjo labai daug šnekėti. Kalbėdavomės po valandą ar dvi, ir ne po vieną kartą ta pačia tema. Visgi paveiksliukai taip pat reikalingi – ypač vonioje ir tualete. Turi būti viskas parodyta – kaip nuleisti vandenį, kaip nusiplauti rankas. Aišku, namuose jis jau įsimena tvarką, bet atsidūręs kitoje aplinkoje pasimeta“, – teigė moteris.

Autistams labai svarbu matyti paveiksliukus arba schemas, tačiau mums paveiksliukai nelabai padėjo.

Buvo taip sunku, kad manė, jog išprotės

Taip jau yra, jeigu su autistu vaiku tu neužsiimsi, nieko ir neturėsi, tačiau užsiimant galim pasiekti progreso.

Šeimos tikslas – kad užaugęs sūnus sugebėtų gyventi savarankiškai. Tėvai įsitikinę – kasdien užsiimant su vaiku galima pasiekti labai daug. Ir atvirkščiai, užtenka kelias savaites nieko nedaryti, ir autistukai iš karto regresuoja.

„Veiklos jiems reikia nuolat, kasdien. Todėl ir į mokyklą, nors ir pro ašaras, einame kasdien. Po mokyklos – kitos veiklos. Kiekvienam vaikui gali padėti skirtingi dalykai, svarbu kuo daugiau dalykų išbandyti ir atrasti tai, kas padeda geriausiai. Vieniems atsipalaidavimui tinka baseinas, kitiems jis nepadeda. Dar kitiems padeda muzikos terapija, bet vėlgi ne visiems tinka. Kažkas atranda tam tikras mankštas, raminančius taškus, bet yra vaikų, kurie neprisileidžia prie savo kūno. Taigi visi vaikai labai skirtingi“, – aiškino Jolanta.

Šie vaikai parodo kitą gyvenimo pusę, praplečia ribas. Materialinės vertybės nebėra svarbiausios.

Paklausta, ko pačią išmokė sūnus, moteris tikino, kad jos požiūris į gyvenimą, o ir pats gyvenimas labai pasikeitė į gerąją pusę.

„Tapau daug ramesnė, pradėjau domėtis menu, fotografija, skaityti knygas. Šie vaikai parodo kitą gyvenimo pusę, praplečia ribas. Materialinės vertybės nebėra svarbiausios, daug vertingiau investuoti į santykius, kurie suteikia kitokią prasmę gyvenimui.

Bendravimas su tokiu vaiku priverčia ir patį su savimi labai dirbti. Kai jam buvo ketveri, maniau, kad man pačiai stogas nuvažiuos. Buvo labai sunku: vaikas į nieką nereaguoja, jei kur nors atvažiuojame, tik atidaro duris ir bėga. Teko praeiti tokią kantrybės mokyklą, kad niekur kitur tokios nerasi. Tačiau per tai ir su savimi atradau kitokį santykį.

Šiandien tai labai geras, švelnus vaikas. Jis turi kažkokią magiją – visus pritraukia. Atrodo, kalbėti normaliai nemoka, bet savyje turi daug gerumo, visada su šypsena. Jei kitas verkia, visada paglostys, atneš servetėlę. Jį visos mokytojos myli, visos auklėtojos. Sūnus yra mums Dievo dovana, ir mes ja be galo džiaugiamės“, – atviravo moteris.

123rf.com nuotr. / Akupunktūra
123rf.com nuotr. / Akupunktūra

Padeda ir akupunktūra

Pasak gydytojo homeopato Antano Januškevičiaus, autizmas – tai ne liga, o raidos sutrikimas, atsirandantis dėl to, kad jutiminės nervinės skaidulos, kurios yra atsakingos už informacijos perdavimą iš mus supančio pasaulio į galvos smegenis, nepakankamai gerai funkcionuoja. Todėl žmonėms, turintiems šį sutrikimą, sudėtinga suprasti kitų asmenų mintis ir jausmus, tinkamai interpretuoti gestus, veido išraiškas, prisilietimus ir netgi kalbą.

Bendravimas ir buvimas socialinėje aplinkoje jiems kelia įtampą ir reikalauja nuolatinės savikontrolės, todėl jiems priimtinesnis jų uždaras pasaulis, kuriame jie atsipalaiduoja, susidėlioja mintis sau priimtinu būdu.

Pasak mediko, autizmo sutrikimą turintiems žmonėms, šalia kitų metodų, gali būti taikoma bioakustinė lazerinė akupunktūra. Tai lazerio ir bioakustinių bangų poveikis į kinų atrastus biologiškai aktyvius kūno taškus (susietus su žmogaus organų sistemomis), padedantis atkurti organizmo, kaip visumos, pusiausvyrą bei suaktyvinti vidinius procesus, leidžiančius pačiam organizmui susidoroti su jį užklupusia sveikatos problema.

„JAV nacionalinės medicinos tyrimų agentūros duomenimis, biologiškai aktyvių kūno odos taškų stimuliavimas gali padėti ne tik autizmą, bet ir kitus raidos sutrikimus turintiems žmonėms, kadangi minėtų taškų stimuliavimas veikia smegenų limbinę sistemą, kuri reguliuoja impulso sklidimą nervinėmis skaidulomis. Be to, minėtų taškų stimuliavimas suaktyvina kraujo apytaką bei maisto medžiagų tiekimą į nervines skaidulas“, – teigė A.Januškevičius.

Akupunktūra paremta kinų medicina, ir šiuolaikinis mokslas iki galo dar negali paaiškinti, kaip ji veikia.

Vakarų pasaulyje akupunktūra vertinama labiau

Pasak Lietuvos akupunktūros gydytojų asociacijos prezidentės, sporto gydytojos dr. Rasos Spūdienės, pasaulyje akupunktūra turi kur kas tvirtesnę vietą nei Lietuvoje.

„Pas mus ji vis dar šiek tiek ignoruojama, priskiriama prie alternatyvių metodų ir per mažai integruojama į tradicinę mediciną. Ir tai nėra teisinga, nes pacientai dažniausiai ateina pas akupunktūros gydytoją, kai išbando visus kitus gydymo būdus ir jie nepadeda, o iš tiesų akupunktūra gali būti naudojamas kaip profilaktinis metodas.

Daugelyje šalių akupunktūrą taiko gydytojai kaip papildomą metodą prie savo praktikos.

Akupunktūra paremta kinų medicina, kuri turi kitokį požiūrį į žmogų, ir šiuolaikinis mokslas iki galo dar negali paaiškinti, kaip ji veikia. Pagal kinų mediciną organizmas yra pati save reguliuojanti sistema. Jeigu viskas yra tvarkoje, jokio išorinio įsikišimo nereikia, mes esame sveiki. Tačiau dėl išorinių ar vidinių psichoemocinių poveikių mūsų organizmo pusiausvyra gali sutrikti. Jeigu organizmas stiprus, jis susireguliuoja pats. Jeigu ne – reikia jam padėti. Šiuo požiūriu kinų medicina turi daugiau ir paprastesnių priemonių nei Vakarų medicina. Veikdami tam tikrus taškus, mes atkuriame organizmo balansą“, – aiškino medikė.

Pasak pašnekovės, akupunktūrą galima naudoti tiek sveikiems žmonėms, kurie turi simptomų, pavyzdžiui, bet ligos dar nėra, tiek sergantiems. Ji gali būti taikoma labai plačiam susirgimų spektrui, tačiau populiariausi – nugaros, sąnarių, galvos skausmai, migrena, trišakio nervo neuralgija, taip pat ji taikoma esant moters ciklo sutrikimams, menstruaciniams skausmams gydyti, vaisingumo problemų sprendimui.

Vida Press nuotr./Akupunktūra
Vida Press nuotr./Akupunktūra

Paklausta, ar akupunktūra gali padėti autizmo ir smegenų ir nervų sistemos veiklos sutrikimų atvejais, ji sutiko, kad akupunktūra gali pagerinti šių žmonių savijautą, sumažinti nerimą: „Akupunktūra įjungia organizmo savireguliacijos mechanizmą. Veikiant tam tikrą tašką, signalai iš jo keliauja į į centrinę nervų sistemą ir padeda organizmui susireguliuoti. Tai galima palyginti su drumstu vandeniu stiklinėje. Jeigu mes ją supurtume, drumzlės pakyla nuo dugno ir nusėda kitokia tvarka negu buvo prieš tai.“

Akupunktūros metodų pasirinkimas šiuo metu taip pat labai platus: tradicinės adatos, taškų veikimas tam tikras raudonos šviesos bangos ilgiu, kuris pritaikomas lazeriuose, elektropunktūra, kai reikalinga stipresnė stimuliacija sutrikus nervų laidumui (paralyžiaus atveju), biopunktūra, kai į biologiškai aktyvius taškus įšvirkščiamas mažas kiekis medikamento, ir pan.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:52
08:29
03:24

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką