Ministerija siekia, kad potencialiu organų donoru taptų asmuo, kuriam negrįžtamai sustojo širdis. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, potencialiu donoru asmuo gali tapti tik tada, kai jam konstatuojama smegenų mirtis.
Pakeitimu tikimasi po žmogaus mirties išsaugoti daugiau organų.
„Smegenų mirtis žmogui konstatuojama, kai jis yra ligoninėje prijungtas prie aparatūros. Kai širdis sustoja, žmogus nebūna prie jos prijungtas. Jeigu įsigaliotų naujas įstatymas, dirbtinė kraujotaka, sustojus žmogaus širdžiai, būtų prijungiama tik prie organo, kurį planuojama paimti. Taip padidėja galimybė jį išsaugoti“, – BNS sakė Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės pavaduotoja Audronė Būziuvienė.
SAM užregistruotame įstatymo projekte siūloma, kad Nacionaliniam transplantacijos biurui būtų įpareigota pranešti apie asmenis, kurių audiniai ar organai gali būti panaudoti transplantacijai ne tik mirus jų smegenims, bet ir negrįžtamai nutrūkus kraujotakai ir kvėpavimui.
Anot ministerijos, taip būtų gaunama informacija apie visus galimus donorus. Tokiu būdu esą būtų išplėstas donorų ratas ir sudaryta galimybė pradėti ruošti, kaip vadina ministerija, „neplakančios širdies donorus“.
Taip tikimasi pagerinti transplantacijos paslaugų prieinamumą bei recipientų, laukiančių audinių ar organų transplantacijos, išgyvenanumą.
SAM skaičiavimais, ruošiant „neplakančios širdies donorus“ donorinių inkstų skaičius vidutiniškai didėtų iki 50 proc., o donorinių kepenų skaičius – iki 30 proc., taip pat galima panaudoti donoro, kuriam konstatuota negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas, plaučius, kasą bei audinius.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad „neplakančios širdies donorai“ ruošiami Čekijoje, Nyderlanduose, Latvijoje, o Lietuva esą yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kurios nevykdo tokių organų donorų ruošimo programos.
Mirusių žmonių organus transplantuoti leidžiama, jei tam žmogus prieš mirtį buvo davęs leidimą, o kai tokio sutikimo asmuo prieš mirtį nėra parašęs, po mirties reikalingas artimųjų leidimas.
