Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 13d. 10:14

Specialistės apie cukrinį diabetą, kuriuo Lietuvoje serga apie 120 tūkst. žmonių: „Komplikacijų galima išvengti“

Cukrinis diabetas
Vida Press nuotr. / Cukrinis diabetas

Cukrinio diabeto diagnostika nėra sudėtinga, tačiau daugeliui pacientų liga nustatoma per vėlai. Nuotoliniame pokalbyje „Cukrinis diabetas: kokių gerų žinių turime pacientams?“ specialistės kalbėjo apie ligos priežastis, pojūčius, kurie turėtų paskatinti apsilankyti pas gydytoją, gydymo galimybes, gyvensenos korekciją ir tai, kas padės gyventi su liga.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Endokrinologijos centro vadovė gydytoja endokrinologė doc. Žydrūnė Visockienė bei slaugytoja diabetologė Violeta Bičkauskienė pasidalino, kokios naujovės pasitelkiamos ligos gydyme, atskleidė, ką turėtume žinoti apie diabetą ir linkėjo pacientams niekada nenuleisti rankų, nepasiduoti ir išlikti smalsiems: „Mes mokomės ir iš savo pacientų“, – sakė specialistės.

„Cukrinis diabetas yra viena iš tų lėtinių ligų, kuria pasaulyje suserga vis daugiau žmonių. Tokia pati situacija ir mūsų šalyje – dabar Lietuvoje turime daugiau kaip 120 tūkst. sergančiųjų diabetu, tad tai yra gana dažna liga.

Kita svarbi priežastis, ką turėtume žinoti, diabetas nėra „savarankiška viena“ liga. Dažnai žmonės šalia diabeto serga ir širdies kraujagyslių ligomis, arterine hipertenzija, kitaip tariant, pacientai yra poliligoti. Vadinasi, diagnozuoti, gydyti cukrinį diabetą ir siekti kontrolės turime kuo anksčiau, kad išvengtume ligos komplikacijų“, – sako gydytoja endokrinologė Ž.Visockienė ir priduria, kad lapkričio 14-oji yra Pasaulinė cukrinio diabeto diena, tačiau apie šią ligą reikia kalbėti kur kas dažniau.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./žydrūnė visockienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./žydrūnė visockienė

– Kokie cukrinio diabeto požymiai? Kas turėtų paskatinti kreiptis į specialistą?

Gydytoja endokrinologė doc. Žydrūnė Visockienė: Ligos požymiai skiriasi, priklauso nuo to, ar tai pirmojo ar antrojo tipo diabetas. Didžioji dalis sergančiųjų serga antrojo tipo diabetu, ir dažnai ši liga nustatoma pavėluotai.

Kai kurie simptomai atrodo nespecifiniai, tačiau turėtų paskatinti susimąstyti, ar tik nereikėtų pasitikrinti gliukozės kiekio kraujyje: tai padidėjęs nuovargis, šlapinimasis, troškulys, svorio pokyčiai. Taip pat žmonės, kurie yra nutukę, sergantys arterine hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis ar kurių šeimoje jau yra sergančiųjų diabetu, kas traktuojama kaip rizikos veiksniai ir diabeto atsiradimui, turėtų susirūpinti ir pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje.

Didžioji dalis sergančiųjų serga antrojo tipo diabetu; dažnai ši liga nustatoma pavėluotai.

Pirmojo tipo cukrinio diabeto atveju, kai turime kitą ligos patogenezę, simptomai būna labiau išreikšti, greičiau progresuoja: tai troškulys, dažnas šlapinimasis, svorio mažėjimas, didelis bendras silpnumas. Tad į šiuos simptomus negalima numoti ranka.

– Kokių gerų žinių turime pacientams, sergantiems cukriniu diabetu?

Ž.Visockienė: Labai džiugu, kad per paskutinius metus turime labai daug gerų naujienų iš klinikinių tyrimų. Vaistai, kurie sukurti cukrinio diabeto gydymui, pasižymi papildomu poveikiu, apsaugančiu širdies ir kraujagyslių bei inkstų sistemą. Tai bene pati geriausia žinia antrojo tipo diabeto pacientams, kadangi, kaip minėjau, jie dažnai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, ir jeigu galime padėti išvengti šių komplikacijų, tai yra puiku.

Sergantiesiems pirmojo tipo diabetu paprastai skiriama insulino terapija, o visi naujieji insulinai yra ir Lietuvoje ir juos galima pritaikyti pacientų gydymui.

Kita gera žinia – tai savikontrolės priemonės: gliukozės jutikliai, įvairios sistemos, padedančios užtikrinti glikemijos kontrolę, kurios tampa vis dažniau naudojamos.

– Kai kalbame apie cukrinio diabeto kontrolę ir gydymo metodus, norime naujoves pritaikyti ir diabeto gydyme bei savikontrolėje. Kaip sekasi žmonėms tai padaryti?

Slaugytoja diabetologė Violeta Bičkauskienė: Mokymasis kaip ir mokykloje – jis negali užtrukti trumpai, tad norint pasiekti rezultatą, užtrunka. Sergantieji antrojo tipo diabetu dažnai paklausia, ar yra būdų, kai nereikia durti ir viską už mane padaro sistema. Tiesmuko atsakymo nėra. Pompa yra dūrių kiekį sumažinanti insulino padavimo sistema. Nereikia daug kartų per dieną leistis insulino, tačiau dūrį kas kelias dienas reikia pakartoti. Sistemos pagalba insulinas yra tiekiamas nuolat, bet programuoja pats pacientas.

Tiek pompa, tiek jutiklis yra įrankiai, skirti pacientui pasiekti gerų rezultatų. Visos inovacijos neduos norimo efekto, jeigu į šią veiklą neįsijungs pats pacientas. Aiškinti, mokyti ir pasakoti, kaip analizuoti šiuos duomens, ką matome, stebėdami vienokią ar kitokią kreivę, kokie veiksniai turi įtakos gliukozės padidėjimui ar sumažėjimui, yra kasdienė rutininė ir tęstinė mūsų diskusija su pacientu.

Visos inovacijos neduos norimo efekto, jeigu į šią veiklą neįsijungs pats pacientas.

Nauja žinia apie ligą sukelia stresą ir įtampą – kas toliau? Kas laukia kasdienybėje suvokus, kad gliukozė kinta taip dažnai? Tas pokytis tikrai žmogų išgąsdina ir dėl to informacijos priėmimas tokiu atveju yra komplikuotas. Manau, kad pirmo mokymo procese informacijos išlieka vos 20 proc., tad reikia mokyti ir kartoti – tai tikrai naudinga.

Vida Press nuotr./Cukrinis diabetas
Vida Press nuotr./Cukrinis diabetas

– Kokie specialistai jungiasi į diabeto priežiūrą?

Ž.Visockienė: Mes savo komandoje turime gydytoją oftalmologą, gydytoją nefrologą, kadangi sekame inkstų pažeidimus, gydytoją neurologą dėl diabetinės polineuropatijos, tačiau paskutiniu metu į komandą dar dažniau įsijungia tiek nefrologai, tiek kardiologai. Cukrinis diabetas ir jo gydymo samprata yra labai pasikeitusi per pastaruosius metus ir mes nekalbame vien tik apie glikemijos kontrolę, bet ir apie kardionefrometabolinę kontrolę.

– Kokios cukrinio diabeto komplikacijos? Kokios galimybės padėti pacientui?

Ž.Visockienė: Mūsų tikslas – siųsti žinutę pacientams, kad tų komplikacijų galima išvengti arba sulėtinti jų progresavimo greitį. Diabetas gali pažeisti tinklainę, gali anksčiau ir greičiau vystytis katarakta; blogėti inkstų funkcija ir pasibaigti pakaitine inkstų terapija; galime sulaukti nervų ir virškinimo sistemų pažeidimų. Tad pagrindinis tikslas – turėti gerą glikemijos, lipidų kontrolę, arterinio kraujospūdžio kontrolę, kad išvengtume širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų.

– Kaip reikėtų keisti įpročius sergant diabetu?

V.Bičkauskienė: Turime vieną tikslą – stengiamės motyvuoti teigiamais pokyčiais ir teigiamais pavyzdžiais. Keisti gyvenimo būdą – iššūkis ir mokymasis kiekvieną dieną. Kai žmogus mato, kad jam sekasi, atsiranda ir dvigubai didesnė motyvacija. Padeda ir susitikimai su sergančiais ta pačia liga, bendraminčiais.

Patarčiau mylėti save ir klausyti savo organizmo ir kūno signalų. Neatsiejama geros savijautos dalis – sveika mityba. Taip pat sergantiesiems diabetu kaip ir visiems kitiems, labai svarbus fizinis aktyvumas. Neužsisėdėkite namuose, judėkite. Atrodo, nieko naujo, tačiau šie punktai padeda pamatyti labai teigiamus rezultatus.

Kai žmogus mato, kad jam sekasi, atsiranda ir dvigubai didesnė motyvacija.

– Papasakokite, kaip koronaviruso pandemija paveikia sergančius diabetu?

Ž.Visockienė: Sergantieji diabetu turi didesnę riziką užsikrėsti COVID-19 ir patirti sunkesnę ligos eigą. Iš to, ką galime pamatyti įvairiuose pasaulyje atliktuose tyrimuose, analizėse, sergantieji diabetu gali sudaryti nuo 8 iki 58 proc. visų COVID-19 infekuotų pacientų.

Svarbu ir tai, kad net iki 30 proc. sergančiųjų diabetu suserga sunkia pneumonijos forma ir tai didina mirtingumo riziką. Tyrimuose atskleidžiama, kad tarp pacientų, sirgusių koronavirusu ir mirusių, sergančiųjų diabetu buvo iki 30 proc. Tad verta žinoti, kad cukrinis diabetas susijęs su didesne rizika susirgti koronavirusu, taip pat dažniau rizikuoja ir sergantys širdies bei kraujagyslių ligomis.

Mūsų gydytojų žinutė viena – saugokite save taip, kaip jums rekomenduoja specialistai, taip pat šiuo metu maksimaliai gerai privalu kontroliuoti gliukozę, todėl kad bet koks prastas glikemijos rodiklis turės neigiamą įtaką sveikatai.

– Ką reikėtų žinoti apie insulino pompų ir jų dalių keitimo tvarką?

Ž.Visockienė: Remiantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, reikia žinoti, kad 24-eri metai yra ta amžiaus riba, kada pasikeičia insulino pompų kompensavimo tvarka. Iki 24-erių metų sergantieji pirmojo tipo cukriniu diabetu, gali gauti kompensuojamas insulino pompas arba keičiamąsias dalis, atsižvelgiant į nustatytas sąlygas.

Tačiau sulaukus 24-erių, valstybė nebekompensuoja insulino pompų ir jų keičiamųjų dalių. Mes suprantame, kad toks pokytis pacientui, turinčiam insulino pompą ir su ja kontroliavusiam glikemiją, yra labai didelis ir blogas. Visi specialistai pritaria, kad pompų kompensavimas negali būti susietas tik su paciento amžiumi. Mūsų nuomone yra ir kitų indikacijų, dėl kurių reikėtų kompensuoti insulino pompas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką