Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 2d. 17:01

Transplantacija ir donorystė 2020-aisiais: nuo itin retai pasitaikančių atvejų iki mažamečių širdies transplantacijų

Širdies transplantacija
123RF.com nuotr. / Širdies transplantacija

Neišmatuojamos vertės gyvenimo dovanos – taip būtų galima pavadinti transplantacijų operacijas, o donorus ir jų artimuosius – tais, kurie kitam žmogui ir jo šeimai įžiebia vilties liepsną. Nors pandeminė situacija ir apsunkino transplantacijų atlikimo procesą, priešingai nei planinės operacijos, kurios per karantiną šalyje buvo stabdomos, organų ir audinių transplantacijos vyko ir tebevyksta. Praėjusiais metais tokias viltingas gyvenimo dovanas gavo 154 recipientai, kai kurie jų laukė net šešerius metus. Kokios transplantacijos operacijos buvo įsimintiniausios 2020-aisiais, kiek ir kokių jų atlikta, kas lemia, kuris recipientų jos sulauks pirmas, kuo ypatinga širdies transplantacija, kokią įtaką koronaviruso pandemija turėjo transplantacijai ir donorystei Lietuvoje?

Ne visų donorų organai tinka transplantacijai

Sunku įsivaizduoti, kaip ir kuo gyvena žmogus, kuriam būtina vieno ar kito organo transplantacija, kiek laiko tenka jos laukti ir ar sulaukia. Lygiai taip pat nepatyrus neįmanoma nutuokti, ką jaučia donoro artimieji, trapią gyvenimo akimirką priimdami sprendimą savo artimojo organus paaukoti kitam žmogui.

Būtent donorams ir jų artimiesiems pirmiausia dėkoja ir transplantacijas atliekantys medikai, ir visą šį procesą koordinuojantys Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai.

Šiemet Lietuvoje registruota 112 potencialių donorų, iš jų – 70 vyrų ir 42 moterys. Nacionalinio transplantacijos biuro direktoriaus Artūro Bagotyriaus vertinimu, donorų skaičius nėra mažas, tačiau neretai donorų organų būklė, kuri ištiriama pasitelkiant aukštos kokybės medicininę įrangą, būna prasta ir netinkama transplantacijai.

Paklaustas, ką pastebi, kaip apskritai keičiasi visuomenės požiūris į donorystę, A.Bagotyrius sakė, kad šiemet biuro užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, jog du trečdaliai Lietuvos gyventojų pritaria organų donorystei, daugiau kaip trečdalis gyventojų sutiktų dovanoti mirusio artimojo organus, jei būdamas gyvas jis nebuvo pasirašęs sutikimo, o nuomonės šiuo klausimu nebuvo pareiškęs.

Pasakymas, kad žmogus, nusipirkęs motociklą ir važinėjantis dideliu greičiu, yra potencialus donoras, tėra mitas, kuris toli nuo realybės.

„Vis dėlto praktikoje tokie sutikimai dažnesni – šiais metais donorystei paaukoti artimojo organus sutiko daugiau kaip 64 proc. artimųjų, su kuriais buvo kalbėta apie donorystę, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad sutikimus tapti organų donorais po mirties kasmet pasirašo vis daugiau Lietuvos piliečių.

– Šiuo metu Donoro korteles Lietuvoje turi jau daugiau kaip 34 tūkst. žmonių. Bet tai nereiškia, kad didėja ir organų donorų skaičius, nes šalyje augant mirčių skaičiui tai nebūtinai reikš, kad visi šie žmonės taps organų donorais.

Tapti donoru nepakanka vien žmogaus išreikšto noro ir sutikimo, svarbu ir tai, kokiomis sąlygomis žmogus miršta. Kad organai būtų tinkami donorystei, žmogų smegenų mirtis turi ištikti reanimacijoje, tada jo organai, palaikomi medicininės aparatūros ir vaistų, kurį laiką dar gali funkcionuoti.

Retais atvejais organų donorais tampa donorai su neplakančia širdimi. Todėl tais atvejais, kai žmogus žūsta autoavarijoje, nuskęsta ar miršta namuose, tikimybė tapti organų donoru yra labai maža, nebent per autoįvykį pažeidžiamos smegenys, o ne mirštama dėl kitų organų pažeistumo. Todėl pasakymas, kad žmogus, nusipirkęs motociklą ir važinėjantis dideliu greičiu, yra potencialus donoras, tėra mitas, kuris toli nuo realybės.“

Nacionalinio transplantacijos biuro nuotr./Organų donorystė
Nacionalinio transplantacijos biuro nuotr./Organų donorystė

Recipientai organo laukia nuo 2 dienų iki keleto metų

Šiemet, nuo sausio 1-osios iki gruodžio 28-osios, Lietuvoje atliktos 154 organų ir audinių transplantacijos: 10 širdies, 82 (iš mirusio donoro) ir 3 (iš gyvo donoro) inkstų, 1 plaučių, 14 kepenų ir 44 ragenų.

2020-aisiais iš užsienio į Lietuvą buvo įvežti 3 organai: širdis ir 2 kepenys iš Latvijos.

Į užsienio šalis išvežti 8 organai: 4 kepenys į Šveicariją, 2 širdys ir 2 (1 dvigubi) plaučiai į Vokietiją.

Iš skaičių matyti, kad inkstų ir ragenų transplantacijos – dažniausios, o štai plaučių, kaip patvirtino ir A.Bagotyrius, yra itin retos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

04:05
02:52
00:26

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką