Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugpjūčio 2d. 06:00

Tyrimas įrodė ilgalaikes COVID-19 pasekmes: sukelia smegenų rūką

Mobilusis punktas Panevėžyje
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr. / Mobilusis punktas Panevėžyje
Britų mokslininkai ištyrė asmenis, persirgusius COVID-19, ir kiekybiškai išmatavo ligos sukeliamo vadinamojo smegenų rūko poveikį intelektinėms funkcijoms. Tyrimas parodė, kad, priklausomai nuo ligos sunkumo, protinės funkcijos gali susilpnėti net iki 7 Intelekto koeficiento (IK) balų. Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto lektore, Lietuvos psichologų sąjungos Neuropsichologijos grupės pirmininke neuropsichologijos mokslų daktare Ramune Dirvanskiene.

Viskas prasidėjo nuo intelekto tyrimo

Šie rezultatai – kito didžiulio tyrimo, kuris buvo visiškai nesusijęs su COVID-19, dalis. Praėjusiais metais nuo sausio iki gruodžio mėnesio britų mokslininkai vykdė didžiulį tyrimą, kuris, kaip buvo skelbiama, buvo skirtas tiriamiesiems patiems įsivertinti savo intelektines funkcijas. Jame iš viso dalyvavo apie 82 tūkst. žmonių. Kad žmonėms būtų įdomu dalyvauti, jiems buvo žadama, kad, atlikę testus, jie sužinos savo pažintinių funkcijų profilį – savo intelektines stiprybes ir silpnybes.

Tiriamieji turėjo atlikti devynis protinių funkcijų vertinimo testus, kurie analizavo darbinę atmintį, dėmesį, aukšto lygio protines funkcijas (planavimo, problemų sprendimo, emocijų apdorojimo gebėjimus). Taip pat jų buvo klausiama sociodemografinių, ekonominių rodiklių, t. y. kuo jie dirba, kokios pajamos, kaip leidžia laisvalaikį.

„2020 m. gegužę, kai įsismarkavo pandemija, mokslininkai nusprendė šiek tiek pakoreguoti metodiką. Buvo įtraukti klausimai apie anksčiau turėtas sveikatos problemas – insultą, psichiatrinius sutrikimus (nerimą, depresiją, nemigą, lėtinį nuovargį). Taip buvo klausiama, ar jie sirgo COVID-19 ir ar turėjo liekamųjų reiškinių. 12,6 tūkst. dalyvių nurodė, kad persirgo COVID-19, tačiau tai patvirtinantį testo rezultatą iš jų turėjo tik 326, o 192 iš jų nurodė gulėję ligoninėje. Kadangi kiti susirgimo įrodymų nepateikė, toliau buvo analizuojami tik pirmųjų duomenys“, – teigė R.Dirvanskienė.

Twitter'io nuotr./COVID-19 poveikis smegenims
Twitter'io nuotr./COVID-19 poveikis smegenims

Kaip COVID-19 paveikia smegenis

Pasak pašnekovės, mokslinė literatūra, tirianti COVID-19, vis dažniau kalba ne tik apie ūmią ligos stadiją, bet ir apie vadinamąjį ilgąjį kovidą, kai stebimi liekamieji reiškiniai. Vienas iš tų reiškinių – vadinamasis smegenų rūkas, kai žmonės skundžiasi tokiais simptomais kaip žemas energijos lygis, koncentracijos problemos, sunkumai orientuojantis aplinkoje ir bandant rasti tinkamą žodį kalbėjimo metu. Taip pat COVID-19 siejamas su liekamaisiais neurologiniais reiškiniais – insultu, encefalopatija, įvairiais uždegimais, mikroinsultais, kraujavimais smegenyse ir autoimuninėmis reakcijomis.

„Norint išsiaiškinti, kaip COVID-19 veikia smegenis, buvo atliekami magnetinio rezonanso tyrimai ir lyginami įvairių smegenų dalių tūriai prieš susirgimą ir po jo. Pastebėta, kad tam tikrose smegenų vietose sumažėja pilkosios smegenų masės, t. y. neuronų. Vėliau pradėta galvoti, kad COVID-19 greičiausiai veikia ne pačius neuronus, o astrocitus – smegenų ląsteles, kurios aprūpina neuronus maistinėmis medžiagomis ir padeda jiems sklandžiai atlikti savo funkcijas. Astrocitus galima palyginti su dirva, o neuronus su joje augančia gėle. Jeigu prastėja dirva, gėlė natūraliai ima nykti.

Ištyrus 26 asmenis, mirusius nuo COVID-19, buvo nustatyta, kad iš visų koronaviruso pažeistų smegenų ląstelių 66 proc. sudarė būtent astrocitai. Tai paaiškina tokius šalutinius COVID-19 reiškinius kaip nuovargis, depresija, smegenų rūkas, užmaršumas ir pan. Mat šie simptomai rodo ne konkrečių smegenų dalių pažeidimus, o bendrą smegenų disfunkciją“, – aiškino mokslininkė.

Asmeninio albumo nuotr./Ramunė Dirvanskienė
Asmeninio albumo nuotr./Ramunė Dirvanskienė

Kita smegenų rūko priežastimi įvardijamas kraujotakos sistemos sutrikdymas. Koronavirusas sukelia smulkiųjų kapiliarų insultus, dėl kurių suprastėja kraujotakos funkcija, todėl nepakankamai kraujo nukeliauja ir į smegenis.

Trečia priežastis, dėl kurios, manoma, kyla smegenų rūkas, yra ta, kad ligos metu pradedamos gaminti autoimuninės ląstelės, kurios puola ir ardo paties organizmo ląsteles. Tai paaiškina kai kuriuos liekamuosius simptomus – galūnių silpnumą ar regos sutrikimus.

Kol kas nėra aišku, kurios iš šių priežasčių yra svarbesnės, tačiau jau atliekami klinikiniai tyrimai, kurių metu bandomi vaistai joms šalinti ir tokiu būdu gydyti smegenų rūką.

Ką parodė tyrimo rezultatai

Grįžtant prie tyrimo, mokslininkai, analizuodami duomenis, COVID-19 sirgusius žmones suskirstė į penkias grupes: turėjusius nesusijusių su kvėpavimo takais simptomų; turėjusius problemų dėl kvėpavimo takų, bet jiems jokios pagalbos neprireikė; dėl kvėpavimo ir kitų problemų kvietusius medicininę pagalbą į namus; tuos, kuriems prireikė gydymo ligoninėje; buvusius prijungtais prie dirbtinio plaučių ventiliavimo sistemos.

Jų visų paklausus apie liekamuosius reiškinius po ligos, rezultatai grupėse buvo skirtingi – atitinkamai – 4 proc., 6 proc., 9 proc., 12 proc. ir 84 proc. Taigi akivaizdus šuoliukas susijęs su dirbtinių plaučių ventiliavimu.

„Tyrėjai analizavo, kaip šie liekamieji reiškiniai siejasi su problemomis, kurias žmonės turėjo prieš tai: ar jie buvo susidūrę su depresija, nerimu, nemiga, nuovargiu. Pasirodė, kad šiuos simptomus ir anksčiau turėję žmonės jautė stipresnius liekamuosius reiškinius, bet skirtumas buvo labai mažas, todėl vienareikšmiškai pagrindinė jų priežastis – sunki ligos forma, kuriai prireikė plaučių ventiliavimo.

Taip pat tyrėjai aiškinosi, ar smegenų rūkas turi įtakos visoms protinėms užduotims. Didžiausias neigiamas efektas nustatytas sudėtingoms užduotims – tokioms kaip mąstymas, planavimas, problemų sprendimas (pavyzdžiui, erdvinių problemų sprendimas, parinkimas sudėtingam žodžiui jam tinkamo apibrėžimo). Paprastoms darbinės atminties užduotims (įsiminti skaičių seką), kurių atlikimas neįtraukia labai daug smegenų dalių, poveikis nenustatytas. Taip pat pastebėta, kad žmonės, patiriantys smegenų rūką, užduotis atliko lėčiau ir tas sulėtėjimas buvo gana ryškus“, – aiškino R.Dirvanskienė.

Optimistiškai nenuteikianti žinia, kad nepastebėta jokių sąsajų su laiku – liekamieji COVID-19 reiškiniai buvo panašūs tiek praėjus dviem mėnesiams po susirgimo, tiek devyniems. Taip pat paskaičiuota, kad COVID-19 poveikis smegenims yra iki 0,4 standartinio nuokrypio dydžio (jis prilyginamas 7 IK balams) ir tai yra daugiau negu skirtumas tarp jauno ir vyresnio amžiaus žmogaus smegenų. Žinia, senstant mūsų smegenų funkcijos prastėja, tačiau per 10 metų jos suprastėja mažiau nei jas paveikia COVID-19. „Taigi COVID-19 sukeltas smegenų rūkas mūsų smegenis pasendina daugiau nei 10 metų“, – teigė pašnekovė.

Beje, mokslininkai atmetė ir tą prielaidą, kad prastesnius rezultatus parodę tiriamieji ir iki COVID-19 ligos turėjo mažesnį IK bei prastesnį išsilavinimą. Buvo svarstoma, kad galbūt dėl to jie mažiau saugojosi ir sirgo dažniau nei žmonės su aukštesniu IK ir išsilavinimu, kas iškreipė duomenis. Todėl tiriamųjų grupės buvo palygintos pagal amžių, lytį, išsilavinimą, pajamas, rasinę ir etninę priklausomybę, ankstesnes ligas. Vis dėlto gauti rezultatai minėtos prielaidos nepatvirtino ir buvo konstatuotas faktas, kad protines smegenų funkcijas paveikė būtent COVID-19.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mano kiemas

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

00:55
01:32
00:56

Esports namai

Grožio programa 360°

URBAN˙/

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką