Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 21d. 16:00

Žinoma gydytoja J.Tulčina – apie klaidas, kurias darome stiprindami imunitetą, ir ką valgyti susirgus

Peršalimas
123RF.com nuotr. / Peršalimas

Vis stipriau siaučiant koronavirusui, vėstant orams ir laukiant gripo bangos, natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje, kardiologė Jelena Tulčina sako, kad dažnai žmonės klaidingai supranta organizmo siunčiamus signalus apie tai, jog mūsų pačių kūnas jau reikalauja pagalbos.

Kodėl vieni serga, kiti – ne?

J.Tulčina įsitikinusi – stiprinti imunitetą reikia ištisus metus, o ne tik prasidedant šaltajam metų laikui ir artėjant virusų bangai. Anot jos, nusilpusio organizmo nepamaitinsi sauja tablečių, kad jis kaipmat atsistatytų, teigiama pranešime žiniasklaidai.

„Stebuklų nebūna – imunitetas taip greit tikrai nestiprėja, – medikė griauna mitą apie dažnai naudojamą reklaminį šūkį „susigrąžink sveikatą akimirksniu“. – Nereikia laukti, kol visi aplink ima negaluoti, kol pradeda kosėti, čiaudėti, snarglėtis. Nepamirškime, kad žiemą retas organizmas atlaiko aplinkoje išplitusias bakterijas, todėl mąstyti apie sveikatą būtina ištisus metus.“

Kodėl vieno žmogaus organizmas virusą įveikia greičiau ir lengviau, kito – kovai su užklupusia liga turi atiduoti visas jėgas, o yra žmonių, kurie, kaip patys sako, niekada neserga?

„Pradėkime nuo to, kas yra peršalimas. Klaidinga manyti, kad jis susijęs su pakitusia kūno temperatūra. Imuninė sistema nusilpsta dėl streso ir netaisyklingos mitybos. Kai žmonės valgo jų imuninei sistemai netinkamą maistą, jis nesusivirškina, žarnyne ima kauptis gleivės – tokiu būdu, galima sakyti, organizmas ima šalti iš vidaus. Tada sutrinka ne tik žarnyno, bet ir kepenų, inkstų veikla.

Vietoj to, kad organizmas kovotų su išorės pavojais, jėgas naudoja kovai su vidinėmis problemomis. Paskutiniu lašu peršalimo link tada tampa stresas arba šaltis – užterštas organizmas ima ir tiesiog pasiduoda bakterijoms. O tuomet ateina metas organizmui valytis ir tai jis daro per odą ar kvėpavimo takus. Taip atsiranda užgulta nosis, sloga, kosulys, bėrimai... Visos ligos kyla dėl netinkamos mitybos“, – pabrėžia daugiau kaip dvidešimt metų natūralios medicinos pagalba žmones gydanti kardiologė.

Asmeninio albumo nuotr./Jelena Tulčina
Asmeninio albumo nuotr./Jelena Tulčina

Kaip elgtis susirgus

Tačiau, ką daryti, jei vis tik pajunti pirmuosius peršalimo ligos simptomus – silpnumą, kylančią temperatūrą, varvančią nosį?

„Jei gerai jauteisi ir staiga pajutau drebulį, silpnumą, kaulų ir raumenų maudimą, sausėjančią gerklę ir perštinčią nosį, tai ir yra pirmieji signalai, kad organizmas nusilpo – kad imuninė sistema ima streikuoti. Dažnas puola griebtis tablečių. Nors jos vieną negalavimą gydo, bet gali sukelti kitą. Ką reikėtų daryti? Iškart atsisakyti sunkaus maisto – pieno produktų, mėsos dideliais kiekiais, žuvies, gal net kelias dienas maitintis veganiškai.

Pirmosiomis peršalimo dienomis labai svarbu leisti pačiam imunitetui sukaupti visas turimas jėgas kovai su virusu, nes imuniteto paskirtis ir yra kovoti su išorės priešais. Patarčiau dieną pabadauti, pagerti žolelių arbatų (tinka čiobreliai, melisa, ramunėlės, šalavijai, liepų žiedai). Kitą dieną valgyti tik daržoves (tik jų pagrindu išvirtas sriubas, salotas).

Sirgti pradedančiam žmogui apetitas mažėja savaime ir klaidinga manyti, kad valgyti būtina net per prievartą – taip tik daroma žala. Valgyti tuo metu reikia kuo mažiau, bet būtina kuo didesniais kiekiais gerti šilto arba karšto vandens. Jo dėka kraujas prasiskiedžia nuo toksinų, kraujo tekėjimo greitis padidėja, tuo pačiu greitėja ir limfos judėjimas, tuomet tokie filtriniai organai, kaip inkstai, irgi greičiau ima valyti toksinus. Žmogus prakaituoja, nes oda irgi yra organas, kuris padeda valytis organizmui. O kai jis ima valytis iš vidaus, organizmas pradeda atsigauti, savijauta gerėja“, – tradicinius gydymo metodus atskleidžia J.Tulčina.

Kaip grūdintis teisingai

Ji ragina nepamiršti ir mūsų senelių bei tėvų naudotų gydymosi receptų – vonelių kojoms su karštu vandeniu ir druska ar vėsaus dušo gerai išprakaitavus.

Grūdinimasis mūsų imunitetui taip pat labai svarbus. Tačiau, anot medikės, būtina suprasti, kad nevalia perlenkti lazdos ieškant būdų, kaip sustiprinti imunitetą. Natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje grūmoja pirštu šiandien sparčiai populiarėjančiai madai vos po lengvo apšilimo nirti į vis labiau šąlantį vandenį ir jame bandyti savo galimybių ribas.

„Žmogų su silpnesne širdimi tokie ištvermės eksperimentai gali privesti prie staigaus infarkto ir viskas gali baigtis ne pastiprinta sveikata, o – mirtimi. Tuo tarpu lėtinių ligų (reumatoidinio artrito, diabeto, autoimuninių susirgimų ir kt.) kamuojamiems žmonėms drastiškas grūdinimasis gali sukelti paūmėjimą, todėl į grūdinimąsi reikia keliauti palaipsniui“, – įspėja J.Tulčina.

Ji pati jau daugybę metų rytą pradeda ne tik nuo stiklinės šilto vandens, bet ir maudynių Trakų ežere, greta kurio gyvena. Maudosi ir žiemą, spaudžiant didžiuliam šalčiui, bet prieš lipdama į vandenį organizmą sušildo mankštos pratimais. „Grūdintis – svarbu, bet dar svarbiau tai daryti tinkamai“, – šypsosi pati nuo sunkių ligų pakeistos gyvensenos dėka kadaise išsivadavusi moteris.

Tad, ką daryti, kad likti sveikiems? „Žinoti, koks maistas tinka mūsų organizmui, nemanyti, kad mūsų skrandis yra šiukšlių kibiras, į kurį galima kišti bet ką, visus metus teisingai grūdintis, o kasdien daug judėti“, – sako gydytoja J.Tulčina.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką