Receptai pagal ingredientą „Druska“ 46 puslapis

Šie sausainiai, teoriškai „galiojantys“ visus metus, smagiausi ir skaniausi, kai kepami Helovino išvakarėse. Atrodo jie ir kraupokai, ir juokingai, tačiau yra išties puikūs. Kepkite net nedvejodami!

Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Daugelį kitų žuvų (perpeles, šviesešerius, jūrinius karosus pagelus, kefales) marokiečiai prieš kepant bent kelias valandas laiko marinate „čermula“ (angl. Chermoula). Pati paprasčiausia čermula gaminama iš vandens, ankštinių pipirų, kumino, aitriųjų pipirų miltelių ir aliejaus. Kartais dar pridedama acto. Bet upėtakiui viso to nereikia. Tik pasirinkite, ką labiau mėgstate – datules ar džiovintus abrikosus.

Nuostabiai atrodančios, gardžiai kvepiančios, minkštutės mielinės bandelės su obuoliais ir šokolado lašeliais pavergs visus, įsitikinkite!

Šiek tiek pastangų ir kruopštumo gaminant įdarytas bulves prireiks, tačiau rezultatas nustebins ir viską atpirks. 

Nemažai įdomių priedų, tarp kurių ir riešutai, bazilikai, pavers šį patiekalą nekasdieniu. 

Nesunkiai pagaminamas bulvių patiekalas, o pikantiškumo jam suteikia pelėsinis sūris. 

Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Jei vandenyje virtus avižinius dribsnius dažnai gardinu trupučiu medaus ar agavos sirupo, tai ši kokosinė košė yra tokia kreminė, aromatinga, kad visai neprašo būti pasaldinta. Ypač kai ji dar gardinama persimonais. Šie vaisiai su tokia koše nėra jokia taisyklė, tiesiog dabar kaip tik jų sezonas, o aš labai mėgstu šiuos vaisius. Čia taip pat labai tinka mangai – net neįtikinėsiu, kaip tai gardu, o gal net fantastiška!

Nida Degutienė (Nidos receptai): ,Jei ieškosite alternatyvų mėsiškoms vakarienėms, prisiminkite rizotą – šis nesudėtingai pagaminamas patiekalas dažniausiai patinka daugeliui.

Kaip sako virtuvės šefas Gian Luca Demarco, sūrio lazdelėmis įdarytos vištienos krūtinėlės grietinėlės padaže gaminimas užruks mažiau nei pusvalandį. 

Miško žvėrys: Rudeniškai ryškūs maltinukai yra intensyvaus skonio, malonios tekstūros. Beje, jei nesinori ruošti suvožtinių, šiuos paplotėlius galite patiekti ir vienus su salotomis bei mėgstamais padažais.

Strelkabelka.lt: Gorgoncola, obuoliai ir riešutai – klasikinė kombinacija, ypač salotose, bet kišas yra visai kas kita. Tiesa, vietoje gorgoncolos sūrio naudojau bleu remberter sūrį. Jis yra skirtas tiems, kas nemėgsta pernelyg sharp gorgoncolos – yra pakankamai švelnus ir beveik kreminis. 

FeedMySister.com: Falafelių  nepavyksta pasigaminti iš konservuotų avinžirnių, todėl viskas prasideda viena diena anksčiau, kai užmerkiame avinžirnius. Atrodo, kad sudėtinga, bet pats gaminimas labai nesunkus, tėra keli etapai ir reikia tik suplanuoti, kada ką daryti.

Šie sausainiai minkšti, kvapnūs, stipriai šokoladiniai ir šiek tiek primenantys šokoladinį pyragą brownie. Beje, geriausia šiuo desertu užsiimti savaitgalį, nes užmaišytą masę reikės porą valandų laikyti šaldytuve, dar valandą ten pat pabus ir jau suformuoti sausainiai. Tačiau, patikėkite, rezultatas atperka pastangas, o ir budėti prie šaldytuvo, kol ten „ilsisi“ tešla ar sausainiai, niekas neliepia, galima užsiimti kitais dalykais.

Nida Degutienė (Nidos receptai): Ši trinta kalafiorų ir morkų sriuba – mažumėlę egzotiška. Mat, be marokietiškai virtuvei būdingų prieskonių, gardinsite ją lietuviškais obuoliais. Obuoliai sriubai suteiks malonios rūgštelės, tačiau labai svarbu obuolių nepadauginti, antraip jie pernelyg dominuos ir nustelbs kitus ingredientus.

Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Obuolių žiedų spurgos, greitos, kaip patys gardžiausi močiutės blynai – idealus kepinys, kai lauke dargana ir norisi ko nors naminio bei gardaus. 

Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Žodį apelsinai „nusišovėme“ iš olandų kalbos – matyt, kažkada į Lietuvą juos atgabendavo olandų pirkliai. Netikite? Tokia žodžio sandara: „apelsinas“ kilęs iš olandiško appelsien, o šis savo ruožtu sudarytas iš appel – „obuolys“ ir sien (Sina – „Kinija“). Tokia mada kažkada Europoje buvo – vaisius vadinti obuoliais. Panaši, tik itališka, ir žodžio „pomidoras“ kilmė – pomo d’oro, lietuviškai „auksinis obuolys“.

Miško žvėrys: Desertų nuotraukos patrauklesnės nei troškinių, bet svarbu ne nuotrauka, o skonis! Geras. Sodrus. Kai patiekalas tirpsta burnoje. Sušildo ne tik kūną. Tobulai tinka vaišinti draugus. Skanaus!

Harisa – aštrus prieskoningas padažas. Šio ugnimi alsuojančio padažo tėvyne laikomas Tunisas, bet jis plačiai paplitęs ir kitose Šiaurės Afrikos šalyse bei Pietvakarių Azijoje. 

Ruošdami harisą vieni paprikas parūko, kiti kepa, bet dažniausiai naudojami džiovinti pipiriukai. Pageidautina – kelių aštrumo lygių rinkinys.

Jei jums yra tekę ragauti pilko, kieto, beskonio kugelio, tokia patirtis galėjo ir visai atgrasyti nuo šio patiekalo. Iš tiesų sudėtingų produktų ir didelio virtuoziškumo šis patiekalas nereikalauja, tačiau ir šykštėti jam pieno, kiaušinių, riebalų ir kitų pagardų, nereikėtų.

Nida Degutienė (Nidos receptai): Tradicinį humusą sudaro vos keletas ingredientų – sutrinti virti avinžirniai, sezamų pasta ir citrinos sultys bei druska su pipirais. Tačiau, jei ieškote lengvesnės šio užkandžio versijos, pasigaminkite keptų moliūgų humusą! Populiariausia lietuviška rudens daržovė suteiks šiam naujoviškam humusui naujų skonio natų, bet užvis svarbiausia – nudažys nepakartojama ryškiai geltona spalva.