Suomiškas blynas, lengvai paruošiamas ir šiek tiek neįprastas, nes jis kepamas orkaitėje. Patiekalas puikiai tiks didelei šeimai, nes iškart paruošite vieną didelę porciją visiems išalkusiems.
Šie blyneliai yra pavadinti Austrijos imperatoriaus bei Vengrijos karaliaus Pranciškaus Juozapo I garbei. Kaiserchmarrn blynelius pats imperatorius tiesiog dievino.
Bananais, kokosų drožlėmis ir migdolų pienu pagardinti blyneliai dvelkia egzotika, išbandykite!
Rusiški blyneliai gali būti įdaryti mėsa, sūriu, kumpiu ar grybais, patiekti su kondensuotu pienu, džemu, įvairiomis sėklomis bei medumi. Svarbiausia, kad blynai būtų dideli ir purūs.
Nors šie blyneliai panašūs į įprastus lietinius, tačiau jų tešla kiek tirštesnė, o patys blynai – stulbinančiai sotūs. Norint išsikepti šių blynų, ypač svarbi nelimpanti keptuvė, nes kepant aliejaus naudojama minimaliai.
Strelkabelka.lt: Yra keletas „Crepes Suzette“ atsiradimo istorijų. Manau, kad šiame pasaulyje visi tokie geri dalykai gimsta per kokį nors atsitiktinumą, tai man visai priimtina yra istorija apie jauną prancūzą padavėją, kuriam netyčia užsidegė likeris. Aišku, stresas – reikia patiekti, o viskas sugadinta. O patiekti tai reikėjo ne šiaip sau eiliniam svečiui, o būsimam Anglijos karaliui Edvardui VII. Tad patys suprantate, kaip tuo metu turėjo jaustis jaunuolis. Bet gerai, kad jam užteko proto paragauti prieš išmetant sugadintą patiekalą… O blynelius taip pavadino dėl labai paprastos priežasties – karalius vakarieniavo su moterimi, kurios vardą galite atspėti patys.
Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Nesu nė vienos dietos šalininkė, tačiau visuomet, jei tik įmanoma, renkuosi sveikesnį, natūralesnį ir kuo įvairesnį maistą. Ir jei tik yra galimybė paeksperimentuoti su dar nemėgintais produktais, paprastai tokios progos nepraleidžiu. Tad jei ir jūs iki šiol blynus kepėte tik iš miltų, kiaušinių ir pieno ar vandens mišinio, pamėginkite visiškai kitokią jų sudėtį. Sudėtį, kurioje miltų nėra nė grūdelio. Užgavėnių antradienis tokiems pabandymams – pati geriausia proga.
Šie sausainiai lengvai pagaminami, gardūs ir lengvučiai. Sausainių receptas atkeliavo iš knygos „The Cardamom Trail“, kurios autorė – Indijoje gimusi, o šiuo metu Didžiojoje Britanijoje gyvenanti Chetna Makan, sėkmingai pasirodžiusi britų TV šou-konkurse „The Great British Bake Off“. Jie rekomenduojami visiems, kam patinka naminiai kepiniai, nustebinantys įdomiais deriniais ir šiltais egzotiškais prieskoniais.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Siūlome išmokti pasigaminti populiariausią ir labiausiai iškraipomą itališką patiekalą „spaghetti alla carbonara“. Išdrįskite kartą imti ir išbandyti istorinį, originalų, tikrą „alla carbonara“ kodą, kuriame yra tai, kas yra nurodyta šio recepto ingredientų sąraše. Tą vieną kartą tegu negalioja „o man skaniau“, „dėl skonio nesiginčijama“ ir kitos nepagarbos originaliam receptui formulės.
Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Lietuviškoje virtuvėje aguonos karaliauja per Kalėdas. O štai lenkai turi ne vieną aguoninį kepinį, kuriuo mėgsta vaišintis kiaurus metus. Vienas tokių kepinių – tradicinis aguonų pyragas. Storas aguonų sluoksnis gardinamas tarkuotais obuoliais, riešutais, razinomis, ir apelsinų cukatais, o viršus tepamas baltu cukraus glajumi. Pyragas šviežias išlieka ganėtinai ilgą laiką, tad ne vieną rytą ar popietę galima mėgautis gabalėliu burnoje tirpstančio saldėsio...
Prieš kelerius metus ir Lietuvoje kilus tikram keksiukų kepimo vajui, ko gero, daugelis besisukiojančių virtuvėje tą savąjį idealų šio deserto receptą jau atrado. O jei tokio dar neturite arba norisi išbandyti ką nors naujo, turėtų maloniai nustebinti sodraus skonio keksiukai su „Guinness“ alumi.
Ši bananų duona gali tapti tikru „budinčiu“ saldėsio receptu – ji visada pavyksta. Pagyrimų šiai duona, o gal tiksliau – pyragui, nebus per daug: nuostabiai kvepia, yra drėgnas, purus ir, žinoma, labai skanus. Šiai bananų duonai galima sunaudoti „pavargusius“ patamsėjusius bananus, kurių nebesinori valgyti žalių.
V. Radzevičius: Tai privalomas Kalėdinio stalo saldumynas. Šį kartą siūlome paragauti „flano“. Tai pudingas, populiarus kolonijinės Ispanijos šalyse. Sakoma, kad jis buvo ragaujamas dar Senovės Romoje.
V. Radzevičius: Šis vyniotinis turi daugybę gaminimo būdų. Jis gali būti įdarytas morkomis, virtais kiaušiniais, pipirais ir t. t. Patiekiamas supjaustytas, padažui naudojant majonezą arba chimichurri, be kurio argentiniečiai savo raciono net negalėtų įsivaizduoti.
Šorena Džaniašvili: „Chačapuris man kelia šiltas emocijas, nes primena jaukius namus, mamos virtuvę ir iš jos sklindantį pyrago kvapą. Gruzijoje gaminant šį patiekalą naudojama daug skirtingų sūrių, kadangi mes, gruzinai, labai juos mėgstame, ir daugelį patiekalų gardiname įvairiomis jo rūšimis. Chačapurio Lietuvoje dar neteko gaminti, tačiau grįžus į Tbilisį nei viena diena nepraeina be šio skanėsto. Jeigu galėčiau, aš jį valgyčiau kasdien.“
Šorena Džaniašvili: „Lobiani – tai vienas iš mano mėgstamiausių gruziniškų patiekalų. Šie paplotėliai su pupelių įdaru gaminami per visas šventes. Prisipažinsiu, kai per šventes Gruzijoje gamindavome šį patiekalą, su nekantrumu laukdavau, kol šis šiek tiek atvės ir galėsiu skanauti dar šiltus paplotėlius.“