Receptai pagal kategoriją „Gurmanams“ 42 puslapis

Kepinkite neskaldytus ir nenuluptus migdolus, idealu, jei jie nebus labai skirtingo dydžio – tai leis tolygiai juos paskrudinti.

Bananų duonos receptų egzistuoja daugybė, tačiau šis išskirtinis tuo, kad recepte naudojami kvietiniai speltos miltai. 

Vytaras Radzevičius: Šiaurės Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose mėta kaip prieskonis dažnai vartojama su aviena. Yra tokia tradicija ir Anglijos virtuvėje. Šioje istorijoje neapsieita be monarchų įtakos. Anglijos karalienė Elžbieta I (1533–1603), norėdama sustiprinti prekybą vilna, įsakė avieną valgyti tik su karčiomis žolelėmis. Tikėtasi, kad toks skonis nepatiks valstiečiams ir jie avienos suvalgys mažiau, o tada ir vilnos bus daugiau. Prie karčiųjų žolelių priskiriama mėta visus planus sugriovė – anglams patiko naujasis skonių derinys ir britų virtuvėje nuo XVI amžiaus prie keptos avienos prigijo mėtų padažas.

Jo receptas itin paprastas ir pritaikomas asmeniniam skoniui. Pabandykim ir mes pajusti XVI a. tradicinės anglų virtuvės skonį.

Sausas, sprangus šokolado pyragas – tikras nusivylimas, tačiau kartais tokia nesėkmė ištinka net patyrusius desertų ruošėjus. Ką daryti? Žinoma, bandyti naujus receptus. Mūsų siūlomas šokoladinis gardėsis – tikras rojus burnoje: intensyvaus skonio, nesausas, nes viena sudėtinių jo dalių – nenustebkite! – burokėliai. Išbandykite, tikrai būsite maloniai priblokšti!

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Ši paprasta, spalvinga, vitaminų pritvinkusi kombinacija tinka vietoje deserto. Tinka nuplauti „pecorino“ skonį po to, kai suvalgysite spagečius „cacio e pepe“. Tinka prisiminimams apie vasarą.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Būti Romoje ir nepamatyti Koliziejaus (arba popiežiaus) yra du neįmanomi buvimo Romoje variantai. Būti Amžinajame mieste ir neparagauti „cacio e pepe“ būtų didžiulis gastronominis nesusipratimas. Tai, beje, vienintelis pastos patiekalas, kuriam gaminti nereikia nė lašo jokių riebalų. Netgi alyvuogių aliejaus! Jį sugalvojo Apeninų piemenys, kurių racione netrūkdavo trijų negendančių ingredientų – sausos pastos, „pecorino“ sūrio ir pipirų. 

Pasigaminkite šių rutuliukų, kuriuos galima pavadinti tikra energijos bomba – jiems reikalingų sudedamųjų dalių įsigysite nesunkiai, o pasigaminsite labai greitai. Šie skanūs rutuliukai gali tapti puikiais rytinio arbatos puodelio kompanionais, kai skubate, ar užkandžiu, kai ima graužti alkio kirminas, o iki pietų ar vakarienės tenka palaukti.

Kartais norisi paprastų, klasikinių dalykų, pavyzdžiui, ne macarons sausainėlių ar aukso dulkėmis nubarstytų pyragėlių, bet naminio pyrago, kuriame tarp dviejų tamsių kakavinių sluoksnių patogiai įsitaisęs šviesus varškės įdaras. Kepkite ir mėgaukitės!

Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Būdami viena seniausių ankštinių kultūrų Žemėje, avinžirniai sudaro didžiąją dalį Artimųjų Rytų, Indijos maisto raciono. Tiesa, avinžirniai turi vieną minusą – juos reikia išties ilgai virti. Todėl pravartu juos užpilti šaltu vandeniu ir palikti pernakt išbrinkti. Tokius išbrinkusius avinžirnius aš paprastai užšaldau, kad visuomet po ranka jų turėčiau, ir ilgai neužtrukčiau gamindama mėgstamus maistingus patiekalus.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Stenkimės nesunaikinti prigimtinio žolyčių, lapelių, uogų aromato ir skonio. Šis naikinimas paprastai vyksta šiomis priemonėmis: a) balzaminiu actu, b) pesto surogatiniu padažu, c) prastu, pigiu alyvuogių aliejumi. Šis trio salotas sugadins nepataisomai.

Jurga ir Paulius Jurkevičius: Nevirtas, o lengvai pakeptas kalmaras mums atiduos gerą porciją baltymų (74 proc.) ir gerų omega 3 riebalų (23 proc.) Atiduos ir fosforo, kalio, vitaminų E, A užtaisą. Už smagų vardą šis galvakojis turėtų būti dėkingas graikams. Jie įžiūrėjo kalmaro formoje ką? Rašiklinę, dėklą pieštukams. Be to, kalmaras, kaip ir sepija, turi rašalo. Puiku, vadinasi, tai yra „calamos“ – rašalinė.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Rizotas – šiaurės Italijos patiekalas. Ten žmonės niekur neskuba, viską daro lėtai ir kruopščiai. Jeigu norite, kad jūsų ryžiai taptų rizoto, o ne ryžių koše, teks panaudoti slaptą ingredientą – kantrybę. Teks pilti sultinį, maišyti, vėl pilti sultinį ir vėl maišyti. Kiek minučių? Priklausys nuo viryklės, nuo puodo, nuo ryžių, bet tikras rizotas reikalauja 20 minučių intensyvios kulinarinės veiklos.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Midijas norisi išvirti, pagardinti grietinėle, sausu vynu, parmezanu, puokšte egzotiškų prieskonių? Visai tai galima padaryti. Tik nepamirškite: kuo daugiau panaudosite ingredientų ir pagardų, tuo mažiau jausite gaivaus jūros aromato ir skonio. Gerai paruoštos midijos bus lengvai sūrios. Taip ir turėtų būti.

Sviesto ir kaparėlių padažu pagardintas keptas ešerys su daržovėmis –puikus patiekalas pietums ar vakarienei. Jo autorius – šefas Bernardas Anužis iš Palangoje veikiančio šeimyninio restorano „Onorė“

Nida Degutienė (tinklaraštis Nidos receptai): Gaminti šukutes be galo paprasta, o ir užtruksite vos kelias minutes, tad pravartu viską būti pasiruošus iš anksto. Prieš gamindami šukutes nuplaukite ir kuo geriau nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Druską ir pipirus barstykite prieš pat dėdami jas į keptuvę, antraip šukutės bus pernelyg sausos. Kepkite šias jūrų gėrybes gerai įkaitintuose riebaluose, vos pusantros minutės kiekvieną pusę.

Vytaras Radzevičius: Sklindžių, paplotėlių, blynų, krepų ir visokių panašių patiekalų rasite visame pasaulyje. Ne išimtis ir Karibų regionas, kur dominuoja kreolų virtuvė. O pagal jums pristatomą receptą kepami sklindžiai populiarūs Antilų salose.

Tradiciniai iš Austrijos kilę Linco sausainiai, populiarūs ne tik šioje šalyje, bet ir Vokietijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje. Šis kepinys idealiai tinka šventei – sausainiai žaismingi, tačiau ir prabangūs, o jų skonis užburiantis. Tiesa, tenka pripažinti, jog darbo su jais nemažai – prireiks ir kantrybės, ir laiko

Julija Steponavičiūtė (tinklaraštis kitchenJulie): Šie sausainiai su charakteriu, mat į tešlą įmaišyta aitraus imbiero cukatų, graikinių riešutų bei įvairių sėklų. Išsikepkit, kas žino, gal susidraugausite?!

Šie blyneliai yra pavadinti Austrijos imperatoriaus bei Vengrijos karaliaus Pranciškaus Juozapo I garbei. Kaiserchmarrn blynelius pats imperatorius tiesiog dievino. 

Strelkabelka.lt: Yra keletas „Crepes Suzette“ atsiradimo istorijų. Manau, kad šiame pasaulyje visi tokie geri dalykai gimsta per kokį nors atsitiktinumą, tai man visai priimtina yra istorija apie jauną prancūzą padavėją, kuriam netyčia užsidegė likeris. Aišku, stresas – reikia patiekti, o viskas sugadinta. O patiekti tai reikėjo ne šiaip sau eiliniam svečiui, o būsimam Anglijos karaliui Edvardui VII. Tad patys suprantate, kaip tuo metu turėjo jaustis jaunuolis. Bet gerai, kad jam užteko proto paragauti prieš išmetant sugadintą patiekalą… O blynelius taip pavadino dėl labai paprastos priežasties – karalius vakarieniavo su moterimi, kurios vardą galite atspėti patys.