Krosnys iš daugelio šiuolaikinių namų išgaravo, tačiau puikaus ragaišio galima išsikepti ir orkaitėje. Šis, mūsų siūlomas, ypatingas dar ir savo tekstūra, skaniu drėgnumu – viskas dėl į tešlą dedamos bulvių košės.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Šie rauginti burokėliai man išėjo tokio tobulo skonio, kad mes juos sutriauškėme bene per dvi dienas! Burokėlių raugas stovi šaldytuve, ir jį panaudojau ne vien Kūčių barščiams, bet ir tradicinei burokėlių sriubai. Sako, kad to raugo reikėtų kasdien po kelis gurkšnius išgerti, mat jis puikiai veikia virškinimo sistemą, o be to, jo skonis – tobulas!
Kai labai nori, namuose įmanoma pasigaminti viską. Net pieniškas dešreles. Ar šis noras tikrai vertas laiko ir to didelio darbo, kurio dešrelės reikalauja – spręsti jums patiems!
Beata Nicholson: Labai apsidžiaugiau, kai radau ir išbandžiau šį senovinį arbūzų (taip anais laikais buvo vadinami moliūgai!) sklindžių receptą. Skanu, sotu, puikiai tinka šventiniams pusryčiams ir visiems kitiems ilgiems savaitgalio rytams.
Vos vos pikantiškai karstelėjusio kisieliaus paslaptis – jam naudojamos raisto spanguolės, o ne sukultūrintos uogos. Būtent iš pirmųjų išvirę kisielių, galėsite didžiuotis, jog skanaujate Lietuvos kulinariniam paveldui priskiriamo gėrimo.
Įvairiausių grūdų, sėklų šiais laikais galima įsigyti nesunkiai, medus irgi tapęs kasdieniu produktu, tad kūčią pasiruošime nesunkiai. Puiku dar ir tai, jog šis patiekalas sveikas, maistingas, lengvai paruošiamas.
Kisieliai paprastai verdami iš uogų ar vaisių, tad šis, su burokėliais, gali nustebinti. Išbandykite ir nutarsite, kaip jis jums patinka!
Kai kuriuose patiekaluose džiovinti vaisiai ir mėsa dera idealiai, šis, kuriame draugauja kiauliena ir džiovintos slyvos, – kaip tik puikus pavyzdys
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Obuolių patiekalų egzistuoja daugybė, obuolienės receptų taip pat rasite ne vieną, tačiau kodėl neišbandžius šio? Obuolienė išeis puiki!
Jei jums yra tekę ragauti pilko, kieto, beskonio kugelio, tokia patirtis galėjo ir visai atgrasyti nuo šio patiekalo. Iš tiesų sudėtingų produktų ir didelio virtuoziškumo šis patiekalas nereikalauja, tačiau ir šykštėti jam pieno, kiaušinių, riebalų ir kitų pagardų, nereikėtų.
Žuvienė itin tinka greitai vakarienei, tiesa, jai negali būti naudojama jokia kita, tik šviežia žuvis. Labiausiai šiam patiekalui tinka karšiai, lynai ir lydekos. Žuvienei virti taip pat naudojamas ir specialus prieskonių rinkinys, į kurį dažniausiai įeina juodieji pipirai, petražolės, krapai, svogūnų laiškai, lauro lapai, porai, pastarnokai.
Šis receptas patiks net ir tiems, kurie nemėgsta žuvies. Tai lengvas, tiesiog burnoje tirpstantis patiekalas, kurį paruošti itin paprasta ir greita. Jums neprireiks jokių įmantrių ingredientų, užteks įprastai virtuvėje randamų produktų.
Tinklaraštis „Samčio užrašai“: Pavadinimas išvardija beveik visus produktus, kurių reikia sriubai! Panašu, kad kartais pasitvirtina taisyklė, jog kuo mažiau produktų, tuo skaniau. Kai orai vėsta, o darže gausu cukinijų ir bulvių, be vargo išsivirsime tokios šiltos ir labai skanios sriubos.
Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Šio smetoniškojo torto receptą sužinojome iš vienos mokytojos Druskininkuose. O ji teigia, kad Napoleonas gaminamas tik iš kaimiškų produktų ir valgyti jį reikia tik po trijų dienų. Mokytojai nepatinka „pramoniniai“ ir kavinių „Napoleonai“ dėl išblyškusios baltos spalvos. O aš – dėl autorystės ir gimimo vietos. Imperatorius juk buvo apsistojęs Lietuvoje, pietavo, vakarieniavo...
Net ir šiais laikais, kai tortų, pyragų ir kitų saldumynų pasirinkimas didžiulis, lietuviai ir toliau mielai renkasi nostalgiją keliantį vyniotinį. Jo galima ne tik nesunkiai nusipirkti, bet ir paruošti namuose. Pasigaminti namuose „Kuršėnų“ vyniotinį nėra sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kiekviena šeimininkė turi savo gudrybių, kaip desertą paruošti kuo skanesnį, tačiau gaminant šį vyniotinį svarbiausia mokėti tinkamai išplakti baltymus, neperkepti biskvito ir neišlydyti sviesto.
Tai šviežių kopūstų troškinys su mėsos kukuliais, dar puikiai žinomas kaip „tinginių balandėliai“. Šis patiekalas – tikras išsigelbėjimas, kai norisi pažįstamo skonio, tačiau įgūdžių, laiko (ar pakankamai didelės kopūsto galvos) pritrūksta.
Netikrą zuikį galima kepti ir iš kiaulienos, ir iš kiaulienos-jautienos mišinio, tinka įmaišyti dalį paukštienos faršo. Jei vengiate lašinukų, į faršą galima įspausti „moderniškesnių“ priedų – alyvuogių ar saulėje džiovintų pomidorų. Iš tokio kiekio mėsos išeis vienas didelis ar du mažesni zuikučiai, o gal net visa zuikių šeimyna.
„Ragavusiems“ sovietmečio šis deficitinis delikatesas paprastai siejasi su giminės baliais ar metinėmis šventėmis. Nors dabar šio subprodukto laisvai galima rasti bet kuriame turguje ar didesniame prekybos centre, jis toli gražu nėra kasdienis patiekalas, nes jam paruošti reikia nemažai laiko.
Šaltiena gaminama dviem būdais: natūraliu, kai verdant gyvūnų kaulus išsiskiria natūrali stingdanti medžiaga, arba moderniuoju, pridedant želatinos. Patyrusios šeimininkės žino, kad, norint natūraliai stangrios šaltienos, svarbiausias ingredientas – kojos. Toliau – pagal norą: ausys, uodega, liesesnės mėsos gabaliukas, cukrinis jautienos kaulas ar keletas vištų sparnelių skoniui paįvairinti.
Vieniems gira – prisiminimuose likusios geltonos statinės ant ratų, kitiems – saldus gėrimas plastikiniame butelyje, tretiems – ąsotis ant šventinio stalo. Pastariesiems ir skirtas šis receptas.