Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Nors naujajame pasaulyje bei senojoje Europoje salieras maistui pradėtas naudoti palyginus vėlai (pavyzdžiui, Italijoje, apie XVII amžių), jis žinotas dar Antikinėje Graikijoje. Tačiau kaip... gėlė. Salierų puokštės būdavo įteikiamos olimpinių žaidynių čempionams. Dabar salierų puokštės įteikimas būtų gal sunkiai suprantamas, bet maistui tai yra ypatingos vertės ir skonio daržovė. Apie jos naudą skelbta daug žinių, o pasimėgauti skoniu siūlau šiuo receptu.
Populiariausias apverstas pyragas, be abejo, yra legendinis „tarte tatin“ su nuostabiais karamele pasidengusiais obuoliais. Tačiau iš tiesų tokius pyragus galima kepti ir su kitomis gėrybėmis. Kai yra vyšnių, verta išbandyti šį minkštą, kvapnų ir labai skanų pyragą.
Tinklaraštis „Bulvių košė“: Tai tradicinis patiekalas, kurį namuose gamina gana retas tautietis. Kodėl gi jo neišbandžius kokia nors nekasdiene proga, o gal sumanius su originaliu patiekalu supažindinti Lietuvoje viešinčius užsieniečius? Ryžkitės ir pirmyn!
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Šį kartą repertuare toks artimas lietuviams patiekalas – bandelės su lašinukais. Pasaulyje juos dažniausiai vadina rusišku žodžiu „pirožki“ (пирожки), jie itin paplite slaviškoje Europoje, o Lietuvoje greičiausiai užsiliko nuo LDK laikų, kai Lietuva buvo tarpjūrių valstybė. Pasaulyje panašūs pyragėliai su vienokiu ar kitokiu įdaru dažniausiai yra prisikiriami prie gatvės maisto, bet namie – skaniausia.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Šiuose gražiuose „maltinukuose“ nėra nė kruopelės mėsos! Užtai sunaudosite jiems dailiai užaugusią sodo gražuolę – vidutinio dydžio cukiniją! Tik keletas papildomų ingredientų – prieskoninių žolelių, kiaušinio, džiūvėsių ir tarkuoto kietojo sūrio – ir vegetariška vakarienė paruošta. Ir vos su keliais lašais aliejaus, tad bonusas – ji bus dar ir labai lengva.
Tinklaraštis meyermaistas.lt: Šis sviestinis Vidurio Rytais kvepiantis patiekalas labai lengvai paruošiamas ir pilnas įvairių skonių. Dar geriau, kad visus reikiamus ingredientus greičiausiai jau turite namuose, trūksta tik filo tešlos ir fetos sūrio – šių ingredientų nesunkiai įsigysite bet kurioje didesnėje parduotuvėje.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Šitą receptą parsivežiau iš Aliaskos. Sakyčiau, jis itin universalus. Lengvai pagaminamas ir tinka ilgiems nerūpestingiems vasaros vakarams prie kepsninių. Visus produktus be didesnio vargo nusipirkau artimiausioje parduotuvėje. Jokios egzotikos.
Neturintiems galimybių dažnai iškylauti gamtoje maisto tinklaraštininkė Jurgita Vaskel rekomenduoja receptą, kuris namų virtuves užpildys gardžiais kvapais ir leis pajusti kepimo ant grilio žavesį. Tiesa, mėsą reikia marinuoti pernakt, tad šiek tiek planavimo prireiks.
Puikiu veganišku receptu dalinasi maisto tinklaraštis Wise taste, išbandykite!
Net ir atvėsus orams niekas nedraudžia mėgautis šaltomis sriubomis, ypač, kai pomidorų gausu, o arbūzai taip pat pačiame sezono įkarštyje. Ir vienus, ir kitus minime neatsitiktinai, nes šiai sriubai reikės abiejų. Receptu vienoje savo knygų dalijasi žinomas šefas Yotamas Ottolenghi.
Deserto, vadinamo „Tinginiu“, ko gero, yra ragavę visi, tačiau vargu ar tokio, kokį siūlo tinklaraščio „Vegan Pipiras“ autoriai. Kviečiame išbandyti, galbūt patiks būtent veganiškas šio skanėsto variantas!
Tinklaraštis „Bulvių košė“: Pesto padažus galite gaminti ne tik iš prieskoninių žolelių (bazilikų, petražolių ir pan.), bet ir iš daugumos darže augančių daržovių lapų: ridikėlių, burokėlių, morkų, mongoldų, lapinių kopūstų ir t.t (stenkitės rinkti jaunus lapus). Padažus taip pat galite paskaninti piktžolėmis: žliūgėmis, balandomis, galinsogomis, garšvomis, dilgėlėmis, kiaulpienių lapeliais. Tik su piktžolėmis nereiktų persistengti, kad per didelis kiekis jų gydomųjų savybių nesuveiktų atvirkščiai...
Žvarboką vakarą vargiai kas atsisakytų su odele orkaitėje iškeptų miltingų bulvių, paskanintų pikantišku tuno padažu ir kiaušiniais. Toks patiekalas idealus, jei dieną nestokojote fizinio aktyvumo – tvarkėtės sodyboje, važiavote dviračiais, o gal leidotės į ilgą pasivaikščiojimą. Šiuo receptu savo knygoje „Simple“ dalinasi žymus šefas Yotamas Ottolenghi.
Vytaras Radzevičius („Pasaulio puodai“): Žuvienės virimas yra bene daugiausiai ginčų keliantis procesas. Kiekvienas žvejas ar šeimininkė dievagojasi turį ypatingą receptą, kurio taisyklių pažeidimas prilygsta sausrai Lietuvoje ir sukelia stichines nelaimes visuose 99 Lietuvos pajūrio kilometruose. Kol vyksta aršūs vietiniai ginčai dėl žuvienės skonio ir gamybos būdų, siūlau pasigaminti žuvies sriubą iš užjūrio. Kaip charčio. Ypatingą poskonį šiai sriubai suteikia graikiniai riešutai.
Nida Degutienė (Nidos receptai): Šios Cezario salotos yra iš quick fix serijos. Kaip žinia, svarbiausias Cezario salotų akcentas yra kreminės konsistencijos padažas, kurį gaminant tikrai yra ką veikti. O čia mes imsime ir padažui panaudosime... majonezą, garstyčias ir česnakus. Jis tikrai neturėtų nuvilti net pažengusių gurmanų.
Šis pesto padažas gali būti gaminamas ir iš kitokių riešutų ar sėklų (pvz. saulėgrąžų), o juo gardinami ne tik makaronai, bet ir klasikiniai vasaros piknikų užkandžiai – duonelės, trapučiai ir kt.
4 itin žali, sveiki ir gardūs ingredientai sukuria derinį, kuris tiks ir kaip lengvi pusryčiai, ir kaip užkandis.
Šis patiekalas palepins gomurį tiek karštas, tiek šaltas.
Melionas ir kumpis – gana įprastas derinys šiltuoju sezonu, o ką, jei šį derinį paversime gaivia sriuba? Skamba kiek neįprastai, bet verta išbandyti!
Avokadų dažnai griebiamės kaip užkandžio, neretai juos naudojame ir ruošdami desertus, o dabar pats metas paragauti gardžios, šaltos jų sriubos, gardintos kokosų pienu. Nustebsite!