73 puslapis

Nida Degutienė (Nidos receptai): Šį tiramisu sluoksniuotą ledų tortą geriausiai apibūdintų pavadinimas „Tortas tinginiams“, arba „Kaip sutaupyti laiko ir sužibėti“. Įdomu, kodėl? Nes gaminant šį gardumyną galima taip sėkmingai nukirsti visus kampus, kad virtuvėje užtruksite vos kelias minutes. Dėl svečių reakcijos aš net neabejoju ir jums jos nepasakosiu, paliksiu pasidžiaugti patiems.

FeedMySister.com: Juodieji serbentai ir „porto“ vynas jau senokai sukosi mano galvoje kartu su antiena. O tada Tymo turguje nusipirkau gražuolę romaninę salotą, kvepiančių mėtų ir šis patiekalas galutinai susidėliojo.

Kokybiški vaniliniai ledai yra tikras skanėstas, tačiau, pasitelkus fantaziją, juos galima ir šiek tiek patobulinti. Vasarą, kai yra šviežių uogų ir vaisių, tam verta panaudoti būtent juos. Šįkart tebūnie tai avietės ir abrikosai arba persikai.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Šį patiekalą nėra sunku pasigaminti, bet nėra lengva pasigaminti idealiai tiksliai. Vienaip ar kitaip – jeigu nemėgstate aštraus maisto, geriau nė nebandykite. Šis patiekalas subalansuotas persivalgiusiems mėsos ir tiems, kurių virškinimo sistema rodo tam tikrus tingėjimo ženklus. Galinga vitamino C ir natūralaus antibiotiko bomba! Ir žinoma, stiprus afrodiziakas (bet valgyti turėtų jis ir ji – abu).

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: Šis receptas labiau skirtas pikantiško maisto pradedantiesiems. Kodėl? Yra du kvapnūs ingredientai, kurie šiek tiek prigesina „peperoncino“ pyktį. Pirmasis – kietasis avies pieno sūris „pecorino romano“. Tipiškas Lacijaus regiono sūris rodo, kad šis patiekalas priklauso Romai, ką pripažino ir Federico Fellinis. Beje, visiškai šiuo atveju netinka parmezanas, granapadanas ir kiti karvės pieno kietieji, nes jie suteiks bereikalingą saldumo pojūtį. Antrasis pikantiškumo „gesintuvas“ – šviežios, kapotos petražolės. Kuo jų daugiau, tuo mažiau pastoje jausite pykčio.

Net ir šiais laikais, kai tortų, pyragų ir kitų saldumynų pasirinkimas didžiulis, lietuviai ir toliau mielai renkasi nostalgiją keliantį vyniotinį. Jo galima ne tik nesunkiai nusipirkti, bet ir paruošti namuose. Pasigaminti namuose „Kuršėnų“ vyniotinį nėra sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kiekviena šeimininkė turi savo gudrybių, kaip desertą paruošti kuo skanesnį, tačiau gaminant šį vyniotinį svarbiausia mokėti tinkamai išplakti baltymus, neperkepti biskvito ir neišlydyti sviesto. 

„Miško žvėrys“: Mano akis vis užkliūdavo už cukinijų makaronams žarstomų liaupsių, tad magėjo ir pačiai išmėginti. Ar jos pelnytos? Na, nors į lentynėlę greta tikrųjų fetučinių dėti neskubėčiau, bet galiu jus patikinti – tai puikus vasariškas užkandis ar lengvutė vakarienė, kai maudantis karščio bangoje nesinori aplink garuojančius puodus šokti.

Tamsiaspalves, saldžias vasaros uogas galima valgyti saujomis, tačiau kai norisi rimtesnio deserto, o ne šviežių uogų dubenėlio, tokį galima labai greitai „sumeistrauti“. Šio savaitgalio pasiūlymui tinka ir gervuogės, ir avietės, ir mėlynės ar šilauogės. Taip pat, žinoma, visų jų „miksas“. Išbandykite!

„Samčio užrašai“: Mano namuose šaldytuve visada būna varškės, o tada jau mąstau: ką skanaus gaminti? Kelias dienas pasiutusiai įkyriai zvimbė mintis: „kepk pyragą, kepk...“. Bet vis buvau užsiėmusi, tačiau pagaliau iškepiau. Tikras skanumas! Rekomenduoju visiems būtinai išbandyti.

Pomidorai tinka ne tik sriuboms ar nesaldiems pyragams, ši vasaros daržovė tiesiog prašyte prašosi įdaroma. Pomidorai puikiai dera tiek su mėsa, tiek su daržovėmis, sūriu ar varške, o svarbiausia, kad visus šiuos patiekalus pagaminti itin lengva.

Šiltesnio klimato Europos šalyse ypač populiarūs įdaryti pyragai po truputį įsitvirtina ir Lietuvoje. Puiku tai, kad juos galima valgyti ir šiltus, ir šaltus, o šįkart išmėginkite lengvo pomidorų pyrago su mocarela receptą.

Lietuviška vasara – nenuspėjama, nes visuomet pažeria ir saulėtų, ir lietingų dienų. Pastarosios yra ypač tinkamos mėgautis daržovių sriubomis.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai:  Jeigu jau gaminame „mare e monti“ – jūrą ir mišką, svarbu, kad nei jūra, nei miškas vienas kito neužgožtų. Šio rizoto atveju reiktų prižiūrėti, kad švelnaus voveraičių aromato nenustumtų į šoną intensyvus lašišos skonis.

Jurga ir Paulius Jurkevičiai: „Bruschetta“! Tai toks itališkas „finger food“ variantas, kuris savaime šaukiasi lietuviško grybo. Tereikia įjungti fantaziją. Ir mes tai padarėme prieš tai pasiklausę Čiurlionio „Miške“, o paskui „Jūros“. Beje, nepamirškite lietuviškųjų gražgarsčių – rūgštynių! Jos suteiks gaivos ir temperamento.

Miško žvėrys: Kai cukraus pilna daugumoje maisto produktų, kartais norisi pasimėgauti rūgščiomis uogomis ir skoniais. Vasariškai lengvas ir savo spalva žavintis nekeptas juodųjų serbentų putėsių tortas yra labiau rūgštus nei saldus ir itin lengvai bei greitai pagaminamas. Juoduosius serbentus galite keisti raudonaisiais ar baltaisiais serbentais, avietėmis, vyšniomis ar mėlynomis slyvomis. Kokias uogas bepasirinktumėte, tortas visus sužavės savo ryškia spalva.

Dangira Šimašiutė („Prancūzijos virtuvė“): Genialumas kartais slypi paprastume. Kaip štai šis pyragas: paprastutis, bet drėgnas biskvitas ir jo saldumą atsverianti abrikosų rūgštelė – nepakartojama ir drauge labai paprasta kombinacija. O kad ši skonių simfonija būtų užbaigta iki galo, patiekite pyragą dar truputį šiltą, su vaniliniais ledais.

Nida Degutienė (Nidos receptai): Nors fritata atrodo, tarsi būtų ypač reiklus laikui ir pastangoms kepinys, jį paruošite akimirksniu, o po 15 minučių kepimo orkaitėje ant stalo garuos skaisčiai geltoni polentos pusryčiai!