Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“: filmas „Vilko turtai“ pasakoja apie skirtingas žmogaus pažinimo strategijas

Kadras iš filmo „Vilko turtai“
Kadras iš filmo „Vilko turtai“
Šaltinis: 15min
0
A A

Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ sausio 25 – 26 dienomis Vilniuje, „Skalvijos“ kino teatre, pristatė bendru režisieriaus Damienas Odoulio ir aktorės Marie-Eve...

Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“ sausio 25 – 26 dienomis Vilniuje, „Skalvijos“ kino teatre, pristatė bendru režisieriaus Damienas Odoulio ir aktorės Marie-Eve Nadeautandemu tandemu pagrįstą 2012 m. kino juostą  „Vilko turtai“ (orig. „La richesse du loup“).

„Vilko turtai“ – režisieriaus autobiografinių motyvų kupinas filmas, pasakojantis apie skirtingas žmogaus pažinimo strategijas. Jis (Damienas Odoulis) dingsta iš jos gyvenimo (vaidina Marie-Eve Nadeau), palikęs vien šimtus video įrašų. Šiuose įrašuose jis filmuodamas ir pats save, ir kitus, aplinką, gamtą leidžia iš slapčia pažvelgti į jo gyvenimą.

Tapatindamiesi su ja, žiūrovai (–ės) taip pat pasineria į kito paieškas, kuriose suteikiama visiška interpretacijos laisvė, nes nėra pateikto vieno („teisingo“) vertinimo.

„Vilko turtuose“ sukeistos klasikiniam kino pasakojimui būdingos užkadrinio balso strategijos, tarpusavyje derinami įvairūs paties režisieriaus nufilmuoti video fragmentai, kuriuose aktualizuojamos skirtingos kultūrinės ir natūralistinės patirtys. Apskritai būtų galima pasakyti, kad šiuo filmu dar kartą iškeliamas klausimas, ar XXI amžiaus žiūrovus (–es), persisotinusius viskuo, dar galima šokiruoti, ir jei taip, kas tada šokiruoja? Kadangi retkarčiais tekdavo sukti nuo ekrano, tai pati asmeniškai atsakyčiau, kad, taip, galima, ir kas liūdniausia, niekas nešokiruoja labiau negu žmogaus brutalus elgesys...

Apibendrinant norėtųsi pasakyti, jog filmas – sudėtingas, intelektualus, nepaisant mano minėto šokiravimo, itin subtilus. Identiteto paieškos ir analizė – neišsemiama tema, kurią preciziškai santūriai žvelgia „Vilko turtai“.

Viliuje „Vilko turtus“ pamatyti dar galite kino teatre „Pasaka“ sausio 29 d. 20.30 val. ir kino teatre „Skalvija“ sausio 30 d. 19 val.

Prancūzų kino režisierius Damienas Odoulis: man nušvilpti ir nesvarbu patinka žiūrovams, ką darau, ar ne

Po peržiūros vyko trumpas filmo aptarimas kartu su režisieriumi Damienu Odouliu ir aktore Marie-Eve Nadeau. Režisierius paaiškino, kad visus vaizdus filmavo pats,  kol nebuvo dėl įvairių priežasčių negalėjo kurti profesionalaus kino. Kai kurie fragmentai yra tiesiogiai susiję su vienu iš jo pragyvenimo šaltinių: gyvendamas miške, kerta medžius, o medieną vėliau parduoda. Kiti – su jo asmenine liga ir t. t.

Todėl nenuostabu, jog „Vilko turtai“ iš kitų D. Odoulio filmų išskiria ne tik tuo, kad buvo kurtas be scenarijaus, bet ir tuo, jog į šį filmą buvo įdėta daugiausiai savęs. Jo teigimu, šiuo filmu norėta pasiūlyti tai, kas nėra įprasta dabar kuriamuose filmuose, tačiau rizika, kad žiūrovai ir žiūrovės nesupras ir tinkamai neįvertins jo kūrybos, režisieriui nėra svarbi („Man nušvilpti. Visada taip dariau. Ir nesvarbu patinka žiūrovams, ar ne.“). Vertinant tikrovės ir kūrybos santykį, aktualu tai, kad Marie-Eve Nadeau, peržiūrėdama sukauptą vaizdo medžiagą, pati atrado daug dalykų, kurių iki tol teigia nežinojusi, dėl to dokumentinė realybė tarpusavyje susipynė su individualiais išgyvenimais. Kita vertus, jie teigia sąmoningai vengę sukurti eksperimentinį filmą, bet priešingai kaip tik ieškojo sprendimų, kaip sujungti asmenines patirtis su kino tikrovei keliamais reikalavimams.

Apie kūrybinį kruopštumą ir preciziškumą liudija ir tai, jog vien filmą montavo metus, o juk vien prieš tai septynerius metus buvo kaupiama medžiaga.

Na, ir, be abejo, neišvengiamas klausimas apie pavadinimą. Kodėl vilkas? Pasirodo, ne vien todėl, kad vilkais, gyvenančiais tiek laukinėje gamtoje, tiek uždarytais, režisierius stebi jau ne vienerius metus, o ypač jį domina tie, kurie, atsiskyrę nuo bandos, gyvena vieni ir jų išgyvenimo atskirai strategijos. Tačiau taip pat prisipažino, vėlgi neslėpdamas, sakytume, noro pabrėžti autorystę ir save, kad jo pavardė, turinti germaniškas šaknis, siekiančias XIII amžių, reiškia vilko turtus.

Filmo pabaigoje veikėja pasako, kad „dabar aš žinau, ką daryti“. Marie-Eve Nadeau, paklausta, ką būtent reikėtų daryti, kaip galimą atsakymo variantą pasiūlo išlįsti iš tradicinių matymo rėmų, tačiau kiekvienam palikta laisvė interpretuoti...  

Kitą režisieriaus Damieno Odoulio filmą 2011 m. „Likęs pasaulis“ (orig. „Le reste du monde”)  galite pamatyti tiek Vilniuje kino teatre „Pasaka“ sausio 28 d. 20.30 val., tiek Alytuje kino teatre „Dainava“ vasario 3 d. 17.30 val.

Daugiau informacijos apie festivalį galite rasti čia.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Kinas
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt