Praeitais metais „Skalvijoje“ jie rinkosi palaikyti pačio kino centro, kuris ir pelnė „Sidabrinę gervę“ profesinės meistrystės kategorijoje už nuoseklią edukacinę veiklą, o šiemet rinkosi palaikyti buvusių „Skalvijos“ kino akademijos moksleivių Marijos Kavtaradzės ir Marijos Stonytės, kurių filmas „Paskutinis žmogus, su kuriuo kalbėjau“ buvo nominuotas trijose kategorijose.
Žiūrovai, susirinkę „Skalvijos“ salėje, į daugumą apdovanojimų reagavo ramiai, tačiau kai kurie sukeldavo džiaugsmo ar nepasitenkinimo šūksnių. O režisierei Giedrei Beinoriūtei paskelbus, kad „Sidabrinės gervės kiaušinį“ už geriausią studento darbą gauna Marija Kavtaradzė ir Marija Stonytė, kino centras tiesiog griaudėjo, visi plojo atsistoję.
Ceremonijos transliacijai pasibaigus, didelis būrys „kiaušinį“ iškovojusių merginų draugų patraukė link Kongresų rūmų, kuriuose vyko ceremonija. Belaukdami „Sidabrinės gervės kiaušinio“ nugalėtojų, jie aptarinėjo ceremoniją ir „Sidabrinių gervių“ nugalėtojus. Kino operatorystę studijuojantis Vytautas, vienas buvusių „Skalvijos“ kino akademijos moksleivių, sakė, jog šiemet ceremonijoje jam nieko netikėto nebuvo – apdovanojimų nugalėtojus buvo galima tiksliai numatyti iš anksto. Taip pat jis pridūrė, jog jokiuose kituose apdovanojimuose nebūna taip, kad filmas laimi visose kategorijose, kuriose yra nominuotas (kalbama apie filmą „Kai apkabinsiu tave“ – aut. past.).
Prie pokalbio prisidėjo dar keletas „Skalvijos“ kino akademijos moksleivių. Julija teigė: „Sidabrinės gervės“ apdovanojimai yra šventė, dėl kurios turime džiaugtis, bet ne vertinti rimtai.“ O Urtė mano, kad netgi kiek kvailoka rengti tokias ceremonijas kiekvienais metais, kai Lietuvoje sukuriama tiek nedaug filmų. Džiugas nebuvo toks skeptiškas – gyrė renginio scenografiją, vedėjus Marijoną Mikutavičių bei Žygį Stakėną. Džiugui pasirodė keista, kad didelę dalį apdovanojimų teikė su kinu nesusiję žmonės.
Taip besikalbant pasirodė ir „Sidabrinės gervės kiaušinio“ nugalėtojos, kurias pasitiko dešimtys šiltų apkabinimų. Vėliau šventė sugrįžo į „Skalvijos“ kino centrą ir su pokalbiais apie kiną tęsėsi iki paryčių.
