Atvykęs į Bangladešą iš karto pajunti – čia viskas vyksta kitaip. Oras sunkus, prisotintas dulkių, dūmų ir gyvybės. Tačiau dar prieš pasiekiant tas vietas, kurias norėjau parodyti, laukė visai kita kova – pati kelionė iki jų. Ne kartą teko keisti transportą, lipti iš vienos valties į kitą, eiti pėsčiomis per purvą, slystančius krantus. Kartais atrodydavo, kad kelias tiesiog baigiasi – prieš akis tik vanduo, dumblas ir jokios aiškios krypties. Vietiniai tik mosteli ranka: „Dar šiek tiek“. Tas „šiek tiek“ kartais trukdavo valandą ar dvi. Bet būtent ten, kur sunkiausia patekti, dažniausiai slepiasi tikriausios istorijos.