Kartu su pirmaisiais pageltusiais lapais ir vėsesniais rytais kino repertuarai taip pat praneša apie artėjantį šventinį sezoną. Jei prieš kelerius metus prieš pat Heloviną naujam gyvenimui buvo prikelta „Vabalų sulčių“ („Beetlejuice“) istorija, šiemet kino industrija siūlo dar vieną sugrįžimą – antrąją 1998-ųjų filmo „Praktinė magija“ („Practical Magic“) dalį.
Kauno knygų mugėje šeštadienį viešėjo olandų rašytoja Anya Niewierra, kurios romanas „Camino“ Nyderlanduose tapo tikru fenomenu. Knygos parduota daugiau kaip 825 tūkst. egzempliorių, ji ilgai laikėsi bestselerių sąrašuose, 2023 m. laimėjo vieną svarbiausių Nyderlandų skaitytojų apdovanojimų – NS Publieksprijs – ir „Hebban Thrillerprijs“. Pagal romaną taip pat kuriamas penkių dalių televizijos serialas.
Ką renkasi skaitytojai Kaune? Ar yra skirtumai tarp to, kas perkama Vilniaus knygų mugėje ir Kauno knygų mugėje? Kokie žanrai populiariausi? Šioje mugėje dalyvaujančios leidyklos pasidalino savo įspūdžiais apie pirmųjų dviejų mugės dienų tendencijas.
Keitimasis diplomatinėmis dovanomis – dar senovės civilizacijose susiformavusi diplomatinė tradicija. Šiandien dovanos dažnai reprezentuoja jas teikiančią valstybę, tačiau Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais jos turėjo kur kas daugiau reikšmių.
Kauno knygų mugėje šeštadienį pristatytas naujausias Manto Adomėno romanas „Barbarų įsiveržimai“. 640 puslapių intelektualus šnipų romanas vyksta toje pačioje literatūrinėje visatoje kaip ir „Moneta & labirintas“, tačiau autorius tikina, kad tai nėra ankstesnės knygos tęsinys. Pasak jo, naujajame romane svarstoma ne tik apie išorines grėsmes, bet ir apie barbarybę žmogaus viduje.
„Literatūrą matau kaip galimybių laboratoriją. Ji pateikia raktus į daugiasluoksnes realybes, praplečia protą, atverdama tikrąjį gyvenimą ir visa tai, kas mus supa“, – sako Limožo universiteto Prancūzijoje lyginamosios literatūros profesorius, gatvės meno tyrėjas Bertrandas Westphalis.
Šeštadienį Kaune vykstančioje knygų mugėje kalbėta ir apie maistą, tai, kaip jis gali pasitarnauti skleidžiant žinią apie mūsų šalį, kuriant nacionalinę tapatybę. Diskusijoje „Kulinarinė diplomatija: nacionalinė tapatybė ir kultūriniai tiltai“ taip pat aptarta ir tai, ką gi galime laikyti lietuviška virtuve ir kaip dabar atrodo mūsų šalies restoranai atvykus iš užsienio.
Kartais sunku paaiškinti, kodėl traukia vieni ar kiti dalykai. Tarkim, jaunoji tapyba. Ar tai kerintys jaunystės pažadai, naujienų alkis ar kūno galia, kai atviri visi keliai su daugybe galimybių?
Ketvirtadienį, rugsėjo 17-ąją, Florenciją užklupusi smarki liūtis per vieną valandą atnešė daugiau kaip 45 mm kritulių. Vanduo pateko ir į žymiausius miesto muziejus – Uficių galeriją bei istorinius Piti rūmus.
Rugsėjo 18–20 dienomis „Žalgirio“ arenoje vyksta antroji Kauno knygų mugė. Per tris dienas lankytojų laukia daugiau kaip 100 literatūros ir kultūros renginių. Penktadienio vakarą viename jų pristatyta nauja psichiatro, psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio knyga „Dukart du...“, kurioje autorius nagrinėja, kaip priimame gyvenimo sprendimus ir kas lemia mūsų pasirinkimus.
Madride karšta – ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Kalbamės tuo metu, kai britų scenografas ir kostiumų dailininkas Jonas Morrellas įtemptai ruošiasi premjerai, tačiau net ispaniška kaitra jo stiliaus, regis, neveikia – kompiuterio ekrane jis pasirodo vilkėdamas juodai. Iš tiesų, juoda spalva dizainerių aprangoje neturėtų būti nuskaityta kaip santūri ar tingi – tai veikiau uniforma, būtina darbe, kuriame gausu spalvų, aukštakulnių, korsetų, žiedmarškių ir pačių įvairiausių istorijų, pasakojamų išėjus ant scenos.
Maryna Pylypenko – ukrainiečių dainininkė, dirigentė ir unikalaus „emocijų skambėjimo“ metodo kūrėja. Dėl karo persikėlusi gyventi į Lietuvą, ji ne tik tęsia savo veiklą, bet ir tapo tiltu tarp kultūrų, padėdama žmonėms išreikšti jausmus balsu. Šiame interviu ji pasakoja apie dainavimo galią, terapinį muzikos poveikį ir lietuvių vaidmenį jos naujoje kūrybos istorijoje.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prezidento Valdo Adamkaus sporto centre šeštadienį vyks vienuoliktoji respublikinė sporto ir meno šventė „Adamkiada“, kurioje dalyvaus moksleivių komandos iš 25 Lietuvos mokyklų.
Ryškus Roberto Pattinsono pasirodymas, dokumentinis filmas apie Eloną Muską ir 100-metę Marilyn Monroe įkūnijanti Ellen Burstyn – BBC apžvelgia filmus, kurie Venecijoje jau sulaukė „Oskarų“ prognozių.
Penktadienio vakarą baigtais rekonstruoti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) paradiniais laiptais pirmieji kilo „Apverstos tikrovės“ premjeros žiūrovai. Operos spektaklyje jų laukė šiaurės ledynais ir paslaptingomis apeigomis dvelkiantys scenovaizdžiai.
„Kultūra yra vienas mūsų saugumo įrankių, galintis kur kas efektyviau atskleisti ne tik tai, kaip mes matome šią karo situaciją, bet ir kaip tame jaučiamės“, – teigia kino režisierius Andrius Blaževičius. Naujausias jo filmas „Skyrybos karo metu“, apkeliavęs kelias dešimtis pasaulio šalių, o prestižiniame „Sundance“ kino festivalyje A.Blaževičiui pelnęs geriausio režisieriaus apdovanojimą, šiomis dienomis pradedamas rodyti ir Lietuvos kino teatruose.
Lietuvos fotografijos istorija sklidina talentingų kūrėjų, ikoninėmis tapusių jų nuotraukų bei kvapą gniaužiančių pasakojimų. Ar žinote, kuriais metais Lietuvoje buvo sukurta pirmoji fotografija? Ar pasakytumėte fotomenininko pavardę, kurio visi darbai buvo pavogti tiesiog iš parodų salės?