Virš „Žalgirio“ namų stadiono Liepkalnyje kybo ne tik vasaros tvankuma, bet ir įtampa, aštri ir nejauki kaip vasaros perkūnija. Ant apdulkėjusių plastmasinių kėdžių – nerimas. Už ekranų – pyktis. Ketvirtadienio vakaras Vladimirui Čeburinui galėtų būti paskutinė kelionės Lietuvoje stotelė arba dar vienas įrodymas, kad kazacho galia Vilniuje kur kas labiau kyla ne iš taktinių gebėjimų, bet tylaus klubo vadovės Vilmos Venslovaitienės pasitikėjimo.