Kol Vilniaus „Žalgiris“ vienuolika savaičių bejėgiškai klaidžiojo po Lietuvos futbolo žemumų rūką, Liepkalnio stadione patyliukais brendo sprendimas, galiausiai virtęs vieninteliu logišku ėjimu. Klubas, ilgą laiką buvęs Lietuvos futbolo elito bastionu, pripažino savo trapumą ir atsigręžė į vienintelį žmogų, galintį šią krizę suvaldyti. Trečiadienio rytą prožektorių šviesoje Andrius Skerla neslėpė puikiai žinantis, kad Vilniuje neužtenka tik laimėti. Klubui reikia sugrąžinti nugalėtojo mentalitetą, kurį pastarieji mėnesiai stipriai apmarino. Tai nebuvo tik paprastas trenerio pristatymas. Tai – bandymas sustabdyti inerciją, kol ji nenuvedė kryptimi be sugrįžimo.