Egzistuoja tokios nerašytos gyvenimo taisyklės – nemaišom arbatos su pirštu, neklausiam moterų jų amžiaus, kai jos yra vyresnės, nesikeikiam bažnyčioje ir pagrindinė – neliečiam savo draugių vyrų. Šios paskutinės nerašytos moteriškos taisyklės turėtų laikytis kiekviena, galvojanti, kad turi tikrą draugę. Deja deja, vis dar egzistuoja moterys, kurioms moteriškas solidarumas nieko nereiškia. Arba jos tiesiog tinginės, nes tingi vyro ieškotis pačios ir čiumpa tai, kas arčiau. Aš suprantu, kad pasaulyje moterų daugiau nei vyrų ir nėra lengva rasti gerą, bet kas per mada gvieštis svetimo?