Pastaraisiais metais Lietuvoje pasirodė nemažai įvairių mokslinių tyrimų skirtų sovietmečiui, o jose istorikai nagrinėja pačius įvairiausius šio laikotarpio aspektus – nuo kasdienybės iki politikos.
Tuo tarpu M.Ėmužis savo knygoje atsigręžia į pačią pradžią ir siekia užčiuopti dar tarpukariu bolševikinėmis idėjomis susižavėjusių veikėjų pradėtus megzti tinklus, kurie galiausiai aktyviai prisidėjo prie Lietuvos valstybės palaidojimo 1940-aisiais. Vienas jų kaip tik ir buvo ilgametis Lietuvos komunistų vadovas A.Sniečkus.
Būtent jis, visų pirma, yra atsakingas už masinius Lietuvos gyventojų trėmimus, brutalų ginkluotos rezistencijos malšinimą, Katalikų bažnyčios bei inteligentijos persekiojimą tiek karo, tiek vėlesniais pokario metais.
Pasak istoriko M.Ėmužio, iki šiol neretai pasitaikantis Sniečkaus įvardijimas kaip „prieštaringo“ yra visiškai netinkamas šiam politikui, nuosekliai ir kryptingai vykdžiusiam visus Maskvos nurodymus ir veikusiam itin pragmatiškai.
