Nuo politikos, meno iki švietimo ir sporto – tarpukario Lietuvos moterys aktyviai prisidėjo kuriant valstybę ir jos visuomenę. Lietuvos pilietės buvo vicepirmininkės, redaktorės, meno atstovės, įvairių organizacijų įkūrėjos.
1937 m. periodinio leidinio „Moteris ir pasaulis“ kovo mėn. numeryje teigiama: „Visuomeninio lietuvių moterų darbo ir jų intelekto vaidmuo daug didesnis ir reikšmingesnis, negu jį atvaizduoja mūsų spauda.“
PALAIKYKITE. Paremti 15min kultūrą galite skirdami paramą VšĮ „Penkiolika minučių“.
Šiandienos pasaulyje daug kalbama šia tema, tačiau, ar pakankamai žinome apie moteris ir jų veiklą, kuri nugulė istorijos puslapiuose?
-
Vilnius sveikina Dalai Lamą 90-mečio proga: mieste – jo istorinius vizitus primenanti fotografijų paroda
-
Maginę fantastiką kuriantis Gintautas Ivanickas: „Nenuobodu turi būti ne tik skaitytojui, bet ir rašytojui“
-
Kinetines skulptūras kuriantis menininkas Kęstutis Svirnelis: „Man patinka išradinėti savus dviračius“
Moterys ir tarpukario Lietuvos politika
Nors būtą atgarsių ir pasipriešinimo, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, moterys ne tik įgavo lygias pilietines balsavimo teises, bet ir pačios aktyviai dirbo Seime.
1919 m. buvo įtvirtintas lyčių lygiateisiškumo įstatymas pagal kurį 1920 m. balandžio 14–16 dienomis įvykusiuose pirmuosiuose Lietuvos istorijoje demokratiniuose rinkimuose lygiomis teisėmis dalyvavo ir Lietuvos moterys.
Taip pat svarbus faktas, kad pirmajam Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdžiui, kuris įvyko 1920 m. gegužės 15-ąją, pirmininkavo Amžiaus prezidiumo pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, sekretore buvo Ona Račiukaitienė (Muraškaitė). Šis įvykis tapo tikra žurnalistine pasaulio sensacija. Be to, 1926 m. kovo–birželio mėnesiais svarbios vicepirmininkės pareigos buvo patikėtos Prezidiumo narei Magdalenai Galdikienei.
Deja, besikeičianti politinė situacija nebuvo palanki, 1927 m. moterų dalyvavimas politinėje veikloje nutrūko. Su Ketvirtojo Seimo rinkimu, buvo suvaržytos visų piliečių demokratinės teisės, o moterims kelias į parlamentą užsidarė. Tačiau politine veikla neapsiribojusios Lietuvos pilietės liko neabejingos kuriant valstybę ir kitais būdais.
Diplomatiniai ryšiai su Vakarų valstybėmis
Supratusios diplomatinių ryšių svarbą, moterų organizacijos mezgė ryšius su užsienio valstybėmis. Lietuvoje buvo įsteigta Taryba, kuri buvo atsakinga už moterų organizacijas.
1937 m. periodinio leidinio „Moteris ir pasaulis“ kovo mėn. numeryje teigiama: „Yra sukurta Lietuvos Moterų Taryba, kuriai duotas uždavinys – jungti visas Lietuvos moterų organizacijas į vieningą kultūros darbo taiką ir tarpininkauti tarp Lietuvos ir pasaulio organizuotų moterų veikimo. Tuo būdu lietuvės moterys dalyvauja tarptautiniame moterų darbe, kurį teikia ypatingi moterų kultūriniai uždaviniai, bendri visų šalių moterims.“
Per spaudą buvo šviečiama visuomenė apie Vakarų šalių visuomenininkių nuopelnus, taip pat semtasi idėjų apie teisių lygybę. To meto spaudoje aprašomos tokios gerai žinomos asmenybės kaip JAV prezidento žmona Eleanor Roosevelt, rašytoja ir moterų teisių gynėja danė Karin Michaelis.
Moterų organizacijos ir savitarpio pagalba
Svarbų vaidmenį atliko organizacijos, kurios būrėsi ne tik švietėjiškais tikslais, tačiau ir pagalbos kitoms moterims sumetimais. Įsteigtos moterų draugijos rūpinosi jaunų mergaičių globa ir apsauga, stengėsi padėti susirandant būstą krizėje atsidūrusioms moterims. Viena iš tokių buvo Mergaičių bičiulių sąjunga. Tarpukario spauda mini, kad ši draugija teikė lietuvaitėms moralinę ir materialinę globą, padėjo ieškoti darbo.
„Sąjunga teikia mergaitėms moralinės ir materialinės globos ir paspirties, duoda patarimų, padeda ieškoti tarnybos. Mergaičių Bičiulių Sąjunga turi tikslą steigti bendrabučius, valgyklas, butų ir adresų biurus, turėti savo atstoves geležinkelių ir autobusų stotyse“, – rašoma to meto spaudoje.
Sporto pasiekimai: nuo pirmos krepšinio komandos iki sporto stovyklų
Moterų nuopelnai sporto srityje yra nenuginčijami. Pirmoji krepšinio komanda Lietuvoje buvo suburta lietuvės, Elenos Garbačiauskienės. Moterys taip pat svarbų vaidmenį atliko steigiant pirmąsias sporto draugijas, kuriant sporto aikštynus.
Tarpukario spaudoje pabrėžiama, kad moterų šaulių stovykloje 1937 m. Palangoje dalyvavo 80 sportininkių. Stovyklos tikslas – parengti šaulių sporto vadoves.
Paroda „Neabejingos“ kviečia iš arčiau susipažinti su tarpukario moterimis
Daugiau apie moterų veiklą tarpukariu galima sužinoti LR Istorinės prezidentūros kiemelyje. Kaune atidaryta paroda „Neabejingos“ kviečia visus iš arčiau susipažinti su jų veikla bei nuopelnais tarpukario laikotarpiu: nuo Nepriklausomybės kovų iki visuomeninio kasdienio gyvenimo.
Parodoje eksponuojamos fotografijos iliustruoja istorinius fragmentus, bylojančius apie tarpukarį, Lietuvai labai svarbų laikotarpį, kurio metu valstybės ir visuomenės reikalams neabejingos moterys, susibūrusios į įvairias organizacijas, ne ką mažiau prisidėjo prie valstybės kūrimo nei tą darė vyrai.
Parodos vienas iš tikslų yra garsiai kalbėti apie šios temos svarbą. Pristatydami parodą organizatoriai teigia, kad susiklosčius dabartinei geopolitinei situacijai, turime prisiminti, kiek daug gali padaryti organizuotos moterys įvairiose socialinėse sferose, jeigu iškiltų grėsmė valstybei.
Taip pat akcentuojama istorinės atminties svarba, savo darbais nusipelniusios moterys turėtų būti labiau žinomos ir prisimenami jų darbai.
